WSJ: Prancūzija pasirengusi pagaminti iki 100 „Rafale“ naikintuvų Ukrainai, tačiau yra problema
Prancūzijos karinių oro pajėgų nuotr./Prancūzijos naikintuvas „Rafale“
Prancūzija pristato planą, kuriuo siekiama per ateinantį dešimtmetį sustiprinti Ukrainos karines oro pajėgas, įskaitant naujų naikintuvų ir oro gynybos sistemų gamybą. Tačiau, kaip pažymi „The Wall Street Journal“, vis dar nėra aišku, kas už tai mokės.
Leidinys nurodo, kad pirmadienį, lapkričio 16 d., Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Paryžiuje, kur pasirašė susitarimą dėl Prancūzijos ginkluotės įsigijimo.
Kyjivas planuoja išleisti milijardus, kad įsigytų įvairių ginklų iš Prancūzijos – nuo dronų ir valdomų bombų iki SAMP/T priešlėktuvinės gynybos sistemų ir iki 100 „Rafale“ naikintuvų. Pažymima, kad jei sandoris būtų pasirašytas, o kartu su Kyjivo planais įsigyti iki 150 „Gripen“ lėktuvų iš Švedijos, Ukraina galėtų turėti didžiausią Europos naikintuvų flotilę už Rusijos ribų.
Straipsnyje pažymima, kad toks pranešimas sukėlė gynybos analitikų skepticizmą. Jie abejoja, ar tokios didelės išlaidos naikintuvams atitinka Ukrainos karo lauko poreikius ir jos Europos partnerių finansines galimybes.
Leidinys teigia, kad nei Kyjivas, nei Paryžius šiuo metu neturi lėšų šių naikintuvų gamybai finansuoti. Europos Sąjungos atstovai neatmeta galimybės, kad Ukraina jau šį pavasarį gali visiškai išsekti finansiškai. Be to, Prancūzijos pastangos mažinti biudžeto deficitą lėmė kelis iš eilės vykusius Vyriausybės pasikeitimus.
Tuo pat metu pažymima, kad V.Zelenskio noras pirkti Prancūzijos ir Švedijos ginkluotę rodo Ukrainos siekį mažinti priklausomybę nuo JAV karinės technikos ateityje.
Nors „Patriot“ oro gynybos sistema Ukrainoje sėkmingai naudojama, Kyjivas siekia įsigyti jos europietišką analogą – SAMP/T. Pranešama, kad pirmieji naujausios šios sistemos versijos pristatymai Prancūzijai ir Italijai numatyti kitų metų pradžioje.
Pažymėtina, kad Jungtinė Karalystė ir Vokietija jau suteikė Ukrainai gausų kiekį savo gamybos raketų ir šarvuotos technikos.
Straipsnyje rašoma, kad Prancūzijos pareigūnai ragina ES parengti ilgalaikę strategiją Ukrainos karinėms galimybėms finansuoti ateinančiais metais.
Europos Sąjunga šiuo metu svarsto galimybę suteikti Ukrainai 183 mlrd. eurų paskolą, kuri būtų finansuojama iš Belgijoje esančių įšaldytų Rusijos lėšų.
Vis dėlto ne visi ES šalys palaiko idėją naudoti įšaldytą Rusijos turtą. Dauguma šių aktyvų laikomi finansų tarpininko „Euroclear“ sąskaitose Belgijoje, o vietos pareigūnai baiminasi galimų politinių ir teisinių pasekmių priėmus tokį sprendimą.
Pranešama, kad Briuselyje jau vyko sudėtingos diskusijos dėl to, kaip lėšos būtų panaudotos, jei paskola būtų patvirtinta.
Gynybos analitikas Nickas Cunninghamas teigė, kad Ukrainos planai pirkti prancūzišką įrangą gali būti susiję su bandymu paskatinti Prancūziją daryti spaudimą Belgijai sutikti su įšaldyto Rusijos turto panaudojimu.
„Tai tikrai galima vertinti politiniame kontekste, tačiau kuo arčiau Rusijos esi, tuo daugiau ginkluotės tau reikia“, – pažymėjo N.Cunninghamas.
Tuo tarpu Prancūzijos tarptautinių santykių instituto tyrėjas Leo Peria-Pegnet neatmeta, kad „Dassault Aviation“, gaminanti „Rafale“ naikintuvus, gali susidurti su sunkumais per artimiausius dešimt metų pagamindama 100 lėktuvų.
Pasak jo, vieno „Rafale“ gamyba trunka dvejus–trejus metus. Spalį bendrovė paskelbė turinti 233 užsakymus, kuriuos ketina įvykdyti per ateinančius penkerius metus. „Kol kas tai tik tušti žodžiai“, – taip L.Peria-Pegnet pakomentavo prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus.