„Manau, kad labai didelė“, – paklaustas, kokia tikimybė, kad bus priimtas sprendimas dėl sienos atidarymo Seime žurnalistams atsakė M. Sinkevičius.

Paklaustas, kas bus daroma, jei vėl balionai užplūs Lietuvą, LSDP lyderis pasvarstė, kad situacija yra dinamiška ir gali keistis.

„Tas priklauso ir nuo noro tą situaciją užkardyti, ir turbūt nuo oro sąlygų. (…) Bet norisi tikėti, kad ir Baltarusija padarė savo išvadas. Norisi padėkoti mūsų pareigūnams, kurie kelias savaites šitoje epopėjoje tyliai dirbo, ir turime įvairių kriminalinės žvalgybos padalinių rezultatus. Rasta ir cigarečių, ir ginklų, ir sprogmenų, tai aš manau, kad tai yra labai rimtas rezultatas tylaus darbo, padirbėjome savo valstybės viduje (…).

Tikiuosi, kad bent jau laukiančiųjų balionų gerokai sumažės. Plius dar nepamirškime yra įstatymo pataisos, kurios griežtins atsakomybę už tokio pobūdžio kontrabandą“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Apskritai partijos pirmininkas išreiškė viltį, kad situacija normalizuosis.

„Tam yra ne tik teorinės prielaidos, bet ir padaryti veiksmai“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Apie Niutono dėsnį politikoje

LSDP pirmininkas nemano, kad buvo padaryta klaidų, bandant suvaldyti situaciją, kai iš Baltarusijos atskrendantys meteorologiniai balionai su kontrabanda ėmė trikdyti skrydžius Lietuvoje.

„Nemanau, kad buvo padaryta klaidų. Noriu konstatuoti trečią Niutono dėsnį, kuris veikia ne tik fizikoje, bet ir politikoje: kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Kai padarome kažkokį sprendimą – uždaryti sienas, atoveiksmis gali būti kitoje sienos pusėje su tam tikrais veiksmais į mūsų verslą, į mūsų vežėjus“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Paklaustas, ar sprendimo nenulėmė tai, kad nebuvo solidarumo regione. „Delfi“ primena, kad Lenkija savo pasienio punktus atvėrė pirmadienį.

„Solidarumo paieškos visada ant stalo. Premjerė aktyvi užsienio politikoje, lanko kaimynines šalis, ir to solidarumo tikisi. Tas solidarumas situacijos pradžioje matyt buvo, iš Lenkijos pusės jis buvo išreikštas. Bet, natūralu, mes iš savo nacionalinės politikos vertiname veiksmus, kuriuos dabar turime padaryti. (…) Reaguojant į naujausias aktualijas, manau, Nacionalinio saugumo komisija priims adekvačiausius ir visų interesus, tame tarpe ir vežėjų, įmonių, įkalintų su savo transporto vilkikais, atitinkantį geriausią sprendimą“, – sakė M. Sinkevičius.

Apie Lietuvos „dantis“

Paklaustas, kokiu būdu Lietuva pademonstravo „dantis“ A. Lukašenkos režimui, kad su mumis negalima taip elgtis, socialdemokratų lyderis vėl pradėjo kalbėti apie veiksmus ir pasekmes.

„Mes dantis rodyti, šiepti visada galime, bet, kaip ir sakau, veiksmas turi atoveiksmį, ir čia nėra toks „pingpongo“ žaidimas, kad mes kažką padarome, ir laukiame, ar kamuoliukas grįš. Turime strateguoti: ko galime tikėtis, jei padarysime šitą, kas yra mūsų pagalbininkai, kas yra mūsų atrama – Briuselis, Vašingtonas, Varšuva“, – teigė M. Sinkevičius.

Jo vertinimu, toks strategavimas vyksta.

„Tuos dantis kiek tai parodėme, priėmėme valinį sprendimą, uždarėme sieną, bet tai sukūrė tam tikrų neigiamų pasekmių. Dabar apie jas ir šnekame, kaip tas neigiamas pasekmes eliminuoti, kad vežėjai galėtų grįžti, kad jų transporto priemonės nebūtų įkaitės“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Posėdžiaus komisijos

Kaip jau skelbta, prasidėjus diskusijoms apie galimybę anksčiau laiko atverti sieną su Baltarusija, antradienį šaukiamas Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdis, kurio metu bus aptariama padėtis pasienyje.

ELTA primena, kad spalio mėnesį kelis kartus fiksuoti kontrabandą gabenę meteorologiniai balionai iš Baltarusijos, sutrikdę oro uostų veiklą.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Vyriausybė nusprendė mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija. Vykimas per Šalčininkų punktą visiškai nutrauktas, tuo metu Medininkų posto veikla apribota su tam tikromis išimtimis.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius yra teigęs, kad po šio sprendimo kaimyninėje šalyje įstrigo maždaug tūkstantis Lietuvoje registruotų vilkikų.

Savo ruožtu Baltarusijos autokratinis lyderis Aleksandras Lukašenka spalio pabaigoje pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė šalies teritorijoje važinėti sunkvežimiais ir traktoriais, registruotais kai kuriose ES šalyse, tarp jų – Lietuvoje ir Lenkijoje.

Baltarusija taip pat pranešė, jog pasienyje užstrigę ir į Lietuvą patekti negalintys vilkikai bus perkelti į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles bei apmokestinti.

Vis dėlto, savaitės pradžioje buvo pradėta diskutuoti apie tai, jog du praėjusį mėnesį uždaryti PKP gali būti atverti anksčiau nei planuota – dar iki lapkričio 30 d.