Trečdalis planuoja kaupti toliau
Tyrimo rezultatus, surinktus naujausiame SEB banko II pensijų pakopos tyrime, vadinamajame barometre pristačiusi „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė Iveta Pigagienė sakė, kad apklausa leido geriau suprasti, kuo gyventojai vadovaujasi priimdami sprendimus – pasvertomis įžvalgomis ar emocijomis.
SEB nuotr./Iveta Pigagienė
Pasak jos, apklausus 1 tūkst. gyventojų paaiškėjo, kad beveik trečdalis planuoja kaupti toliau. Dažniausiai tai aukštąjį išsilavinimą turintys, 40–60 metų amžiaus žmonės ir vyrai.
Tuo metu jaunesni gyventojai ir tie, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, sudaro finansiškai pažeidžiamiausią grupę, o jų sprendimas pasitraukti iš sistemos dar labiau didintų skurdo riziką sulaukus pensijos.
Apklausoje 36 proc. atsakė, kad ketina nutraukti kaupimą, o 36 proc. – kad dar neapsisprendė.
SEB bankas/SEB banko tyrimas
Trūksta faktinės informacijos
I.Pigagienės teigimu, gyventojams trūksta faktinės informacijos: tik kas antras yra atlikęs bent preliminarius skaičiavimus, o tarp tų, kurie ketina pasitraukti, net 64 proc. remiasi emocijomis, nes nėra pasiskaičiavę, kokią sumą galėtų atsiimti.
Apklausa rodo, kad 62 proc. gyventojų apskritai nėra susipažinę su išėjimo sąlygomis. Iš jų net 49 proc. planuoja pasitraukti, nors nežino, kokią įtaką tai turės jų ateities pajamoms.
„Paklausėme ir dar konkrečiau – ar žmonės galėtų išgyventi iš trečdalio savo dabartinių pajamų, nes būtent tokios pajamos lauktų tų, kurie nekaups. Net 84 proc. atsakė, kad neišgyventų“, – sakė ji.
Pasak I.Pigagienės, kuo mažesnis atlyginimas, tuo sunkiau išgyventi sumažėjus pajamoms.
Nors dalis gyventojų teigia galintys investuoti geriau nei pensijų fondai, mažiau nei 6 proc. šiuo metu apskritai investuoja savarankiškai.
Ji pridūrė, kad panašios tendencijos buvo matomos ir Estijoje, kur 2021 m. rugsėjį įvyko lėšų atsiėmimo iš II pensijų pakopų pikas: apklausų metu 60 proc. gyventojų sakė, kad atsiėmę lėšas jas investuos, tačiau realybėje tai padarė tik 5 proc.
SEB bankas/SEB banko tyrimas
Gyventojai nelinkę taupyti?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad dabartinė ekonominė situacija ir Eurostato rodikliai gerai atspindi gyventojų finansinį elgesį: vartojimo lygis Lietuvoje siekia 88 proc. ES vidurkio, pajamų nelygybė yra didžiausia Europos Sąjungoje, o parduotuvių kainų lygis – aukštesnis nei daugelyje kitų šalių.
Tuo metu namų ūkių taupymo norma išlieka viena mažiausių ES.
„Taupymui realiai lieka apie 8 procentus pajamų – tai nėra daug“, – sakė ekonomistas. Jo teigimu, jei daug žmonių nuspręstų nutraukti kaupimą II pakopoje, jų atlyginimai trumpuoju laikotarpiu išaugtų maždaug 3 proc., tačiau tai tik dar labiau sumažintų ilgalaikį taupymą.
15min montažas/Investavimas. Tadas Povilauskas
T.Povilauskas pabrėžė, kad Lietuvos pensininkų skurdo rizika yra viena didžiausių Europoje, o pensijos pirmojoje pakopoje priklauso nuo politinių sprendimų.
„Po 20 metų ši situacija gali būti dar prastesnė – dabartiniai sprendimai turės tiesioginės įtakos skurdo lygiui ateityje“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, dalyvavimas II pakopoje gali užtikrinti gerokai didesnes pensijas: pajamų pakeitimo rodiklis gali išaugti iki maždaug 50 procentinių punktų, tereikia skirti 3 proc. savo pajamų, o papildomus 1,5 proc. prideda valstybė.
SEB bankas/SEB banko tyrimas
Mokesčių didinti niekas nenorės, todėl pensinio amžiaus ilginimas greičiausiai bus viena iš neišvengiamų opcijų
Demografinės tendencijos – nedžiugina
Jis atkreipė dėmesį ir į demografines tendencijas: Lietuvoje jau šiandien yra daugiau pensinio amžiaus žmonių nei dirbančiųjų, o ateityje šis santykis tik blogės.
„Kartais girdžiu, kad negalima gąsdinti demografija, bet realybė tokia – prognozės prieš 20 metų buvo optimistiškesnės nei faktai dabar“, – sakė T.Povilauskas.
Jo teigimu, problemų sprendimo receptai teoriškai paprasti – didesnis gimstamumas, didesni mokesčiai ar pensinio amžiaus didinimas, tačiau praktiškai šie sprendimai sudėtingi.
„Ingredientai žinomi, bet juos gauti sunku. Nesu naivus – mokesčių didinti niekas nenorės, todėl pensinio amžiaus ilginimas greičiausiai bus viena iš neišvengiamų opcijų“, – apibendrino ekonomistas.
Sprendimus lemia ir ankstesnės patirtys
Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė atkreipė dėmesį, kad gyventojų sprendimus dėl finansų lemia ne tik protas, bet ir emocijos bei ankstesnės patirtys.
Pasak jos, svarbu, kaip tėvai mokė tvarkytis su pinigais ir koks yra finansinis raštingumas.
Tyrimai rodo, kad net nuobodaus filmo žiūrėjimas gali įtakoti vartojimą – žmonės prekes linkę pirkti brangiau, kai jaučiasi emociškai paveikti.
„Kiekvienas sprendimas turi emocinį atspalvį – daugeliui trūksta istorijos ir įpročių tvarkyti finansus“, – sakė specialistė.
Ji taip pat pabrėžė, kad finansiniai ginčai šeimose dažnai kyla dėl skirtingų sutuoktinių požiūrių ir įpročių.
Pagrindiniai faktai ir skaičiai: Gyventojų nuostatos dėl kaupimo
-
36 proc. kaupiančiųjų nėra apsisprendę, ką darys su II pakopa.
-
36 proc. jau nusprendė nutraukti kaupimą.
-
28 proc. planuoja tęsti kaupimą ir palaikyti sistemą.
-
Tęsti kaupimą labiau linkę:
-
aukštesnio išsilavinimo žmonės,
-
vyresnio amžiaus asmenys,
-
tie, kurie sukaupę daugiau nei 8,5 tūkst. Eur (SEB vidurkis).
-
Žinių trūkumas Skurdo rizika ir sistema Pajamų pakeitimo rodikliai (EBPO duomenys)
-
Tik I pakopa: išėjus į pensiją pajamos sumažėtų iki
-
I + II pakopa: rodiklis pakiltų iki 48 proc.
-
I + II + III pakopa: 70–80 proc. buvusių pajamų per visą pensinį laikotarpį.
-
Prognozuojama pensinio amžiaus trukmė – apie 20 metų.
Ar žmonėms pakaktų 30 proc. pajamų?
-
Tik 8 proc. sako, kad pakaktų.
-
31 proc. – „pakaktų, bet būtų sunku“.
-
53 proc. – teigia, kad neišgyventų.