Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar spalio pradžioje pranešė, kad antrasis jūrinio vėjo konkursas laikomas neįvykusiu, nes jame buvo užregistruotas vos vienas dalyvis – valstybinė bendrovė „Ignitis grupė“.
Energetiko ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, teigimu, konkursas neįvyko dėl sudėtingų sąlygų tarptautinėje rinkoje, išaugusių darbų kaštų ir bendrovėms kylančių finansinių rizikų, kurių prisiimti jos nėra pasiruošusios. Konkursą anksčiau planuota užbaigti iki metų pabaigos, kol galioja su Europos Komisija (EK) suderinta valstybės parama – 2023-iųjų spalį patvirtinta 193 mln. eurų paramos schema.
Anksčiau portalui „Delfi“ ministras pabrėžė, kad antro vėjo parko projekto nėra atsisakoma ir svarstomos skirtingos galimybės jį tęsti – iš naujo tartis dėl paramos su EK arba su Vyriausybe derinti individualią valstybės pagalbą projektui.
Lietuva iš viso planuoja turėti du 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus – pirmasis yra skirtas didiesiems pramonės, žaliojo vandenilio projektams, antrasis – užtikrinti mažesnes elektros kainas gyventojams.Pirmąjį jūrinio vėjo parką Lietuvoje taip pat vykdo „Ignitis grupė“. Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus.
Rumunijoje laiko įsipareigojimai neveikia
2024 m. rugsėjį paskelbtoje Pasaulio banko ataskaitoje apie Rumunijos vėjo energiją Juodojoje jūroje teigiama, kad iki 2035 m. Rumunijos Juodosios jūros regione gali būti investuota iki 19 mlrd. eurų. Intensyvaus augimo scenarijus leistų patenkinti 37 proc. viso šalies energijos poreikio.
Visgi, nepaisant pozityvių prognozių, naujienų portalo „HotNews“ duomenimis, šalies vyriausybė užstrigo pirminiame etape ir nesilaiko numatytų terminų.
„Vyriausybė turėjo iki 2025 m. kovo 31 d. patvirtinti jūrinių vėjo jėgainių, kurioms gali būti suteiktos koncesijos, sąrašą, remdamasi specializuotu tyrimu. Specializuoto tyrimo procedūros turėjo būti pradėtos per tris mėnesius nuo Jūrinio vėjo energetikos įstatymo įsigaliojimo“, – sakė žurnalistė Claudia Pirvoiu.
„Tik 2025 m. gegužę, praėjus beveik metams po įstatymo paskelbimo, Energetikos ministerija pradėjo tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti ir apibrėžti Juodosios jūros perimetrus, kuriuose galima plėtoti jūrinius vėjo jėgainių parkus“, – pridūrė ji.
Anot žurnalistės, Rumunijos vyriausybė taip pat vėluoja rengdama teisės aktus, o vėjo turbinų Juodojoje jūroje tema nebuvo įtraukta į valdančiųjų partijų diskursą. Ji taip pat nedomina opozicijos atstovų.
Rumunijos Energetikos ministerija konstatuoja, kad Jūrinių vėjo jėgainių sąrašas bus sudarytas baigus specializuotą tyrimą, o jo pabaiga numatoma 2026 metais. Tuo metu pirmųjų konkursinių procedūrų data numatoma dar po metų ar dvejų. Nepaisant vėluojančių terminų, Energetikos ministerija tvirtina, kad jūrinė vėjo energija išlieka Rumunijos strateginiu prioritetu.
Bulgarijos planus stabdo žvejai
Pasak naujienų portalo „Mediapool“, Bulgarija turi pajėgumų Juodojoje jūroje plėtoti 116 GW jūrinės vėjo energijos, tačiau politinės dvejonės ir smulkiųjų žvejų, tokių, kurie turi mažus laivus, pasipriešinimas blokuoja bet kokį projektą.
Bulgarijoje buvo parengtas įstatymo projektas, skirtas reglamentuoti jūrinių turbinų statybą, prijungimą prie tinklo, eksploatavimą ir energijos pirkimą, tačiau parlamentas jį užblokavo per pirmąjį svarstymą.
„Valdančioji GERB partija baiminasi smulkiųjų žvejų, vietos restoranų savininkų ir pakrančių bendruomenių protestų. Tuo pačiu metu didelių komercinių žvejybos laivynų atstovai išreiškė paramą jūrinių vėjo jėgainių projektams, su sąlyga, kad bus nustatytos aiškios zonos, apibrėžti apribojimai ir numatytos kompensacijos už laivų navigacijos apribojimus šalia įrenginių“, – pasakojo žurnalistas Krasen Nikolov.
Savo ruožtu vieto žvejai teigia, kad turbinos atims iš jų pragyvenimo šaltinį, apribodamos žvejybos plotus ir atbaidydamos žuvų išteklius. Tuo metu „BGFish“ organizacija, atstovaujanti komercinės žvejybos laivynui, atsakingam už 60 proc. Juodosios jūros laimikio, teigia, kad žuvininkystės pramonė neprieštarauja švarios energijos gamybai jūroje, bet tik su tam tikromis sąlygomis.
„Sąlyga ta, kad plotai būtų tinkamai paskirstyti, nes Juodosios jūros ypatumai visiškai skiriasi nuo šiaurinių jūrų, kur yra didžiuliai jūriniai parkai. Žvejai nori žinoti, kokie apribojimai bus taikomi ir kokios žvejybos galimybės išliks, mat Juodoji jūra gyva tik iki 120–150 metrų gylio, tad susirūpinimas dėl greta krantų planuojamų jėgainių yra suprantamas“, – sakė vykdantysis direktorius Jordanas Gospodinovas.
Bulgarijos demokratijos studijų centro skaičiavimai rodo, kad Bulgarijos vandenyse esanti jūrinė vėjo energija galėtų pritraukti nuo 15 iki 20 milijardų eurų investicijų ir tiekti elektros energiją 1,5–2 kartus pigiau nei nauji branduoliniai pajėgumai ir daugiau nei dešimt kartų pigiau nei anglis. Negana to, ši pramonės šaka iki 2035 m. galėtų sukurti apie 27 000 naujų darbo. Ekspertai teigia, kad kvalifikuotos darbo jėgos antplūdis ne tik sumažintų nedarbą, bet ir paskatintų vietos ekonomiką, padidėtų lėšų investicijos į pakrančių bendruomenes.