„Priimtas konkretus sprendimas, kad mes turime turėti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, kurioje dalyvauja trys institucijos: Lietuvos kariuomenė, Sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba“, – po VGT posėdžio sakė prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
„Ir atitinkamai reikalingos priemonės tiek detekcijai, tiek perspėjimui, tiek atitinkamai bepiločių orlaivių ir (…) meteorologinių balionų neutralizavimui. Taip pat buvo pabrėžta, kad tie įsigijimai bus daromi iš numatytų asignavimų (…). Kadangi kalba eina apie oro gynybą, (tai – ELTA) galėtų būti finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
D. Matuliono teigimu, sistema turėtų būti sukurta per trejus metus.
„Įsigijimai turi būti padaryti per trejus metus. Taigi, atitinkamai, trejų metų asignavimuose turi būti numatyti tie visi pirkimai“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėjas.
Neatmeta galimybės oro gynybai panaudoti telecentro technologijas
D. Matuliono teigimu, siekiant užtikrinti oro erdvės apsaugą, neatmetama galimybė panaudoti ir telecentro technologijas.
„Susisiekimo ministerija atliks papildomą analizę dėl telecentro naudojamų technologijų ir galimybės tas technologijas naudoti atitinkamai oro erdvės apsaugai ir detekcijai užtikrinti“, – sakė D. Matulionis.
Tiesa, pasak jo, prieš imantis šios priemonės, pirmiausia riekės sulaukti KAM išvadų.
„Čia yra sveikintina telecentro iniciatyva. Mes tuos sensorius turime pirmiausia ištestuoti ir turi būti pateiktos išvados KAM. (Reikia – ELTA) pasižiūrėti, ar įmanoma tai integruoti į oro erdvės karinį vaizdą, ar neįmanoma. Šiuo atveju mes atkreipėme dėmesį į pačią iniciatyvą“, – teigė jis.
Prezidento patarėjui antrino ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
„Telecentras yra bokštai, kurie gali būti naudojami skirtingiems dalykams. Vienas iš jų, aišku, gali būti ir tam tikra įranga, kuri padėtų aptikti ir balionus, ir dronus“, – kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovas.
Tiesa, jo teigimu, siekiant užtikrinti efektyvią šalies oro erdvės apsaugą, tam ieškoma įvairių būdų.
„Tiek kariuomenė, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija išnaudoja visas įmanomas priemones, visus įmanomus šaltinius, kad sukurtų tinkamą tų balionų neutralizavimo sistemą (…). Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiandien paskelbė konkursą. Džiugu, kad atsirado virš 30 įmonių (…), kurios norėtų sudalyvauti ir pabandyti save šitoje užduotyje. Užduotis yra kompleksinė, ten yra ne vien dronai.Ten yra ir kitų skirtingų užduočių, kurias, tikiu, pavykus įgyvendinti. Tai padės ir apskritai sustiprinti oro gynybos sistemą“, – teigė V. Kondratovičius.
Kaip skelbta anksčiau, antradienį prezidentas sušaukė VGT posėdį, kurio metu buvo apžvelgta bendra regiono saugumo situacija ir Baltarusijos pradėtos hibridinės atakos grėsmė šalies civilinei aviacijai.
Taip pat aptartos integruotos oro erdvės gynybos, kovos prieš bepiločius orlaivius galimybės, išklausyti siūlymai dėl naujų karinių poligonų.
Prezidento patarėjas: prie poligonų klausimo VGT grįš gruodžio mėnesį
D. Matulionis teigia, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) gruodį grįš prie klausimo dėl naujų poligonų steigimo.
„Pokalbiai su savivalda yra labai svarbūs, bet mes kalbame apie valstybinės svarbos objektą ir norėtume, kad būtų pasiektas tinkamas sprendimas. Be to, mes turime naują krašto apsaugos ministrą, kuris, atitinkamai, imsis papildomų pastangų kalbėtis su konkrečiomis savivaldybėmis“, – žurnalistams po VGT posėdžio teigė D. Matulionis.
„Šiandien labai detaliai apie tai nenorčiau kalbėti. Apie tai buvo kalbama, bet palikime tai, greičiausiai, dar gruodžio mėnesio VGT posėdžiui“, – pabrėžė jis.
Visgi, patarėjas nenorėjo atsakyti, ar naujasis poligonas galėtų būti Lazdijų savivaldybėje.
„Negalėčiau šiandien to komentuoti. Grįšime gruodžio mėnesį“, – dėstė D. Matulionis.
Tuo metu reaguodamas į Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojų inicijuotą peticiją, kad Lazdijų rajone nebūtų steigiamas karinis poligonas, patarėjas ragino nesivadovauti stereotipais.
„Aš tik retoriškai norėjau paklausti, ar tikrai yra daug savivaldybių, kurios savanoriškai imtų ir pasakytų, kad mes tikrai norime. Čia yra tam tikrų stereotipų problema. Kai kas galėtų pasidomėti, ar Šalčininkų savivaldybėje Rūdninkų poligonas išties toks jau blogas dalykas yra. Manau, kad tai duoda pakankamai didelę naudą ir perspektyvas tai pačiai savivaldybei. Juolab ir Lietuvos kariuomenė tikrai viską darytų ir daro, kad būtų kuo mažiau nepatogumų žmonėms“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta, dar spalį Krašto apsaugos ministerija (KAM) su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.
Tuomet buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė vylėsi, kad sprendimus dėl naujų poligonų steigimo pavyks priimti dar Seimo rudens sesijoje. Ji akcentavo, kad parengiamieji darbai jau padaryti, tereikia pasiekti sutarimą su savivaldybėmis.
Birželio mėnesį Aplinkos ministerija nurodė septynias naujam kariniam poligonui tinkamas teritorijas. Vis tik, kaip tuomet pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), brigados dydžio poligonui reikalingo 20 tūkst. hektarų ploto vienoje vietovėje nėra.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.