„Kas buvo sutarta, kad yra naujos planavimo prielaidos mums. Mes persižiūrėsime, kaip būtų galima oro gynybos pajėgumų vystymui rasti (sprendimų – ELTA). Galbūt, kitų pajėgumų sąskaita“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams teigė R. Vaikšnoras.
„Viską reikia įsivertinti, kadangi tai naujos prielaidos. Mes prie jų grįšime kažkada“, – perklaustas, kokių pajėgumų sąskaita vyks sprendimo įgyvendinimas, atsakė jis.
Priemonės prieš meteorologinius balionus veikia
Tuo metu kalbėdamas apie kontrabandą iš Baltarusijos pusės gebenančių meteorologinių balionų situaciją, R. Vaikšnoras pažymėjo – vien tai, kad Vilniaus oro uosto veikla pastarosiomis dienomis nebuvo sutrikdyta, rodo, jog kariuomenės naudojamos priemonės veikia.
„Mūsų kariuomenės pagrindinė užduotis yra apsaugoti Vilniaus oro uostą, kad civilinė aviacija galėtų sėkmingai operuoti. Mes į šitą esame susifokusavę su savo gebėjimais, savo pajėgumais, kuriuos mes turime. Šiandien kažkokių drastiškų pakitimų neįvyko, oro uostas nebuvo uždarytas beveik visą savaitę. Vadinasi, priemonė veikia“, – komentavo kariuomenės vadas.
R. Vaikšnoras taip pat sakė nenorintis komentuoti, ar kariuomenės radarai fiksuoja balionų mažėjimą.
„Gal šioje vietoje ne aš norėčiau komentuoti. Sakyčiau, reikia visumą holistiškai žiūrėti. Jeigu priemonės veikia, vadinasi, veikia“, – sakė jis.
„Mums turbūt svarbiausias efektas, kad Vilniaus oro uostas veiktų, kad nebūtų uždarytas. Tai tos priemonės, kurias mes naudojame kartu su kitomis institucijomis, rodo, kad mes gebame tą padaryti“, – apibendrino kariuomenės vadas.
Kaip jau buvo skelbta, antradienį VGT nusprendė, kad Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtraukta Lietuvos kariuomenė (LK), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).
Po VGT posėdžio prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad priemonės reikalingos tiek detekcijai, tiek perspėjimui, tiek atitinkamai bepiločių orlaivių ir meteorologinių balionų neutralizavimui. Pasak jo, tai galėtų būti finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimų.
Vertindamas planuojamą ateinančių metų gynybos biudžetą ir sistemos sukūrimui reikalingą finansavimą, D. Matulionis taip pat pripažino, kad politikams gali tekti peržiūrėti tam tikrus prioritetus krašto apsaugos srityje. Visgi jis mano, kad tai neturės įtakos numatomiems divizijos išvystymo terminams.
Kitų metų valstybės biudžete gynybai žadama skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.
Šis finansavimas reikalingas, siekiant iki 2030 metų šalyje išvystyti nacionalinę diviziją ir priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.