1997 metais parašyta knyga tiksliai išpranašavo 2025-ųjų technologijas.
Manipuliacija. 1997 m. išleistoje knygoje „2025: Scenarijai, kaip mokslas ir technologijos pertvarkys JAV ir pasaulio visuomenę“ autoriai bandė prognozuoti ateitį, rinkdami ir vertindami duomenis iš daugiau nei 50 mokslo, technologijų ir inžinerijos sričių. Iš tikrųjų, kai kurios prognozės tikslios ir atitinka nūdienos realybę. Nors didžioji dalis prognozių atitiko 2025 m., yra ir neatitikimų, kaip manymas, jog tokiu metu jau bus viena pasaulinė valiuta, JAV turės viešą sveikatos sistemą ir pan. Nepaisant to, tai nėra vienintelė knyga, sėkmingai prognozavusi ateitį.
Melo detektoriaus komentaras
„Facebook“ galima pastebėti vaizdo įrašą su vyru, pristatančiu pranašystes iš 1997 metų ir parodančiu, kaip jos tiksliai atitinka 2025 metų realybę. Pavyzdžiui, jis kalba apie išmaniuosius namus, genetiškai modifikuotas vakcinas ir net dirbtinį intelektą bei kitas temas, stebėdamasis, kaip apskritai apie tokias temas buvo galima kalbėti XX amžiaus pabaigoje.
Atvirkštinė vaizdo paieška atskleidžia, kad tas vyras yra pastorius J. D. Farag. Savo „YouTube“ kanale jis pristato knygą „2025: Scenarijai, kaip mokslas ir technologijos pertvarkys JAV ir pasaulio visuomenę“ (angl. 2025: Scenarios of U.S. and Global Society Reshaped by Science and Technology).
„Ir jie parašė 500 puslapių knygą apie tai, koks bus pasaulis 2025 m.? Ne 2026 m.? Ir ji buvo išleista 1997 m.?“ – savo nuostabos neslepia pastorius J. D. Farag.
Autoriai knygoje nurodo, kad iš jų prielaidų apie ateitį negalima daryti išvadų „matematikos tikrumu ar tikslumu“. Nepaisant to, jie pateikė 107 prielaidas apie ateitį 2025 metais, iš kurių 83 jiems pasirodė labiau tikėtinos, o 24 – mažiau tikėtinos.
Štai keletas pavyzdžių iš knygos „labiau tikėtinų“ ateities planų: „15. Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai bus naudojami įvairiems tikslams. Visų pirma, jie bus naudojami tam tikrų cheminių medžiagų, taip pat sudėtingų cheminių medžiagų, vaistų, vakcinų ir narkotikų gamybai. 59. Bus naudojama pasaulinė valiuta. 60. Anglų kalba išliks bendra pasaulinė kalba versle, moksle, technologijose ir pramogose. 71. Jungtinėse Amerikos Valstijose bus įdiegta nacionalinė, visuotinė sveikatos priežiūros sistema.“
Ir iš „mažiau tikėtinų“ prognozių: „5. Didžiajai daliai žmonių eiti į darbą taps praeitimi. Iki 2020 arba 2025 m. 40 proc. darbo jėgos dirbs ne tradiciniame biure. 14. Dirbtinio intelekto įrenginiai bus naudojami kaip pagalbininkai profesionalams, paprastiems darbuotojams, kasdieninių užduočių atlikėjai, programinės įrangos ir sudėtingų sistemų funkcionalumo tikrintojai, mokymo ir lavinimo priemonės.“
Akivaizdu ir tai, kad ne visos prognozės atitinka šiandienos realybę: pasaulyje nėra centralizuotos valiutos, o JAV vis dar neegzistuoja visuotinė sveikatos priežiūros sistema.
Kaip pavyko atspėti ateitį?
Būtų klaidinga manyti, kad tik šios knygos autoriai sugebėjo taip tiksliai kalbėti apie ateitį. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje pasirodė ir kitų autorių, kurie taip pat kalbėjo apie technologinius pokyčius per artimiausius kelis dešimtmečius.
Fizikas Michio Kaku 1997 m. išleido knygą „Vizijos: Kaip mokslas pakeis 21-ąjį amžių“. Joje jis taip pat išpranašavo technologinius proveržius, kurie šiandien jau nebekelia nuostabos: genų terapiją ir genų modifikavimą, automobilius su automatizuotomis saugumo sistemomis ir t. t.
Ray Kurzweil 1999 m. knygoje „Dvasinių mašinų amžius“ tiksliai prognozavo, kad kompiuteriai taps nešiojami ir suteiks nuolatinę prieigą prie informacijos. Kurzweil taip pat prognozavo, kad dirbtinio intelekto sistemos bus naudojamos medicininiuose tyrimuose ir analizei.
Šie ir kiti proveržiai parodė, kad tai, kas buvo laikoma moksline fantastika, įmanoma perkelti į realybę. Todėl kai kurios prognozės atrodė ne tik įmanomos, bet ir neišvengiamos.