1,37 mlrd. Eur mokesčių – daugiau tai ar mažiau, palyginti su praeitų metų sausiu–rugsėju negalima, nes nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje pasikeitė Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius.
Tadas Povilauskas, SEB ekonomistas, sako, kad per šių metų tris ketvirčius, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, beveik visos didžiosios mažmeninės prekybos įmonės pervedė daugiau mokesčių, ir tai, jo vertinimu, susiję su bendra spartaus mažmeninės prekybos apyvartos augimo Lietuvoje tendencija.
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad aptariamu laikotarpiu prekybininkų maistu, alkoholiu ir tabaku bendra apyvarta augo maždaug 6%, kitų prekybininkų, neįtraukus prekeivių degalais, augimas bus kur kas didesnis, teigia ekspertas.
Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, sumokėtų mokesčių augimą sieja su padidėjusiais atlyginimais ir augančiu vartojimu. Šiuo metu mažmeninės prekybos ne maisto produktais apimtis jau keliais procentais viršija pokovidinį piką, o kas mėnesį bendros sumos lenkia rekordus.
Ekonomistas iš duomenų apie sumokėtus mokesčius daro išvadą, kad augo gyventojų perkamoji galia, atsigavęs maisto vartojimas susijęs ir su nukritusiomis palūkanomis.
„Spręsti vien tik iš atskirų įmonių sumokėtų mokesčių apie tų bendrovių apyvartų pokyčius negalime, bet, žiūrint bendrai iš sumokėtų mokesčių, akivaizdu, kad šiemet kur kas geriau negu pernai sekėsi statybinių medžiagų, baldų, vaistinių ir automobilių prekeiviams. Tai patvirtina ir oficialūs duomenys, rodantys, kad šiemet Lietuvoje, pavyzdžiui, per devynis mėnesius registruota 42% daugiau naujų automobilių“, – vertina T. Povilauskas.
Iš oficialių duomenų ekonomistai mato, kad, augant pajamoms ir atsigaunant būsto rinkai, didėja ir statybinių medžiagų bei baldų pardavėjų apyvartos. Tai patvirtina ir toks reikšmingas „Depo“ mokesčių rezultato augimas.
Netikėtas šuolis
A. Izgorodinui labai netikėtai atrodo reikšmingas „Circle K“ ir „Viada LT“ mokesčių rezultatas. 2025 m., ypač pirmąjį pusmetį, staigiai krito degalų mažmeninės prekybos apimtis, nes dėl atsiradusio kainų arbitražo vežėjai pylėsi degalus svetur.
„Šia prasme reikšmingas degalų pardavėjų mokesčių rezultato padidėjimas atrodo neįprastai. Asmeniškai aš negaliu iki galo paaiškinti šito fenomeno. Vienas argumentų gali būti tai, kad dalis degalų vartojimo yra labai inertiška, t. y. fizinių asmenų degalų vartojimas yra inertiškas ir atsparus išaugusiems akcizams. Gali būti, kad inertiškas fizinių asmenų degalų vartojimas kompensavo dalį praradimų iš nukritusių dyzelino pardavimų vežėjams, o galbūt yra ir kitų priežasčių“, – svarsto A. Izgorodinas.
T. Povilauskas sako, kad, stipriai smukus didmeniniams degalų pardavimams, mažmenine prekyba užsiimančių įmonių pardavimų tonomis nuosmukis nebuvo toks didelis – tai esą patvirtina, kad daugelis gyventojų neturi įgyvendinamos alternatyvos piltis degalų Lenkijoje ir padidėjus akcizui juos toliau perka Lietuvoje.
„Dyzelino kaina šiemet kol kas vidutiniškai Lietuvoje yra 2,6% didesnė negu pernai, o benzino panašiai mažesnė negu prieš metus“, – lygina T. Povilauskas.
Gatis Šilinis, „Circle K“ finansų direktorius Baltijos šalims, VŽ teigia, kad nors per pirmus tris šių metų ketvirčius įmonės sumokėtų mokesčių apimtis augo, tačiau tai tikrai nereiškia didesnio realaus indėlio į valstybės biudžetą. Priešingai – tuo pačiu laikotarpiu fiksuotas reikšmingas verslo klientų srauto mažėjimas ir ryškiai sumažėjęs dyzelino pardavimų kiekis.
„Sumokėtų mokesčių pokytį daugiausia nulėmė metų pradžioje padidinti degalų akcizai, kurie kartu išaugino ir sumokėtas PVM sumas. Įtakos turėjo ir pasikeitusi degalų tiekimo struktūra – didesnė pardavimų dalis buvo vykdoma iš „Circle K“ akcizinio sandėlio, todėl akcizas dažniau buvo sumokamas tiesiogiai mūsų įmonės, o ne per partnerius. Dėl šios priežasties fiksuotas mokesčių augimas iš esmės yra techninio pobūdžio“, – komentuoja G. Šilinis.
Anot jo, prie didesnių mokesčių šiemet prisidėjo ir pakilęs minimalus darbo užmokestis. Kadangi nuo 2026 m. sausio jis bus didinamas, tikėtina, kad su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių suma toliau augs, juolab kad įmonė toliau planuoja plėsti veiklą ir augti.
„Žvelgiant į ateinančius metus, mokėtinų mokesčių apimtis labiausiai priklausys nuo galimų akcizų pokyčių ir jų poveikio degalų srautams Lietuvoje. Jeigu akcizų tarifai būtų didinami, mokesčių dinamika priklausytų nuo verslo klientų sprendimų – kiek pirkimų būtų nukreipta į kitas rinkas ir kokio masto šis pokytis būtų“, – komentuoja G. Šilinis.
Prognozė
T. Povilausko teigimu, kol kas daugelis mažmeninės prekybos apimtį lemiančių veiksnių yra teigiami. SEB prognozuoja, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis augs truputį lėčiau negu šiemet (šiemet kyla apie 8,2%, kitąmet greičiausiai didės 7,6%), tačiau tai vis vien, anot pašnekovo, yra neblogas tempas.
„Algos sparčiau kils mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, o jų ribinis poveikis vartoti yra didesnis, palyginti su didesnes pajamas gaunančiais asmenimis. Taip pat kitąmet vidutinė senatvės pensija didės 12%, o tai irgi yra istoriškai spartus augimas, todėl šių asmenų galimybės vartoti taip pat akivaizdžiai didės“, – sako T. Povilauskas.
Kitąmet SEB prognozuoja vidutinę 3,4% infliaciją, kai šiemet ji bus apie 3,5%, todėl agreguotas namų ūkių pajamų augimas turėtų būti didesnis negu infliacija, nors realus pajamų augimas bus šiek tiek mažesnis negu šiemet.
„Tikėtina, kad kitąmet maisto kainų infliacija bus kur mažesnė negu šiemet, todėl mažesnes pajamas gaunantiems asmenims tai turėtų būti net tam tikras palengvėjimas. Kita vertus, tai gali lemti lėtesnį maisto produktų prekybos apyvartų eurais augimą negu šiemet. Tiesa, alkoholio ir tabako gaminiams akcizas kitąmet vėl reikšmingai didės, tad tai didins ir pardavimų apyvartą eurais“, – dėsto T. Povilauskas.
Anot jo, dramblys mažmeninės prekybos rinkos kambaryje kitąmet bus vartojimas iš antrosios pensijų pakopos fondų atsiimtų pinigų – tai turėtų labiausiai skatinti statybinių prekių, buitinės įrangos, IT technikos, sporto įrangos, automobilių prekybą.
„Tik vėlgi svarbu prekybininkams įsivertinti, kad tai vienkartinis pokytis, todėl tiems, kuriuos labiausiai paveiks tie pinigai, reikia biudžetuoti atsargesnius 2027 m. Be to, reikia nenueiti pernelyg į didelį optimizmą kitąmet ir geriau daryti šiek tiek atsargesnes prielaidas, negu rodo kai kurios apklausos, vertinant, kiek žmonių gali pasitraukti iš pensijų fondų ir kokia dalis atsiimtų pinigų gali būti išleista mažmeninės prekybos sektoriuje“, – numano T. Povilauskas.
Kita vertus, tęsia jis, patys prekybininkai irgi darys įtaką tam santykiui, kokia dalis atsiimtų pinigų bus išleista – kuo jų rinkodaros veiksmai kitų metų pavasarį bus agresyvesni, tuo jie labiau prisidės prie gyventojų vartojimo, paremto atsiimtais pensijų fondų pinigais.
Šviesus laikotarpis
Tarp didžiausių mokesčių mokėtojų mažmenoje tradiciškai rikiuojasi ir visi pagrindiniai prekybos tinklai, kuriuose dominuoja maisto produktai.
49 min.Per kibernetinio saugumo spragas – į sužlugdytą reputaciją ar įmonės bankrotą
„Įsivaizduokite: ateinate į darbą ir niekas neveikia. Arba duomenų nebėra. Ir tai gali reikšti ne tik nuostolius ar reputacinę žalą, bet ir jūsų įmonės bankrotą“, – teigia advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė Asta Macijauskienė, kuri „Verslo žinių“ podcaste dalijosi konkrečiais pavyzdžiais, kai kibernetinio saugumo nebuvimas įmonėms kainuoja ne tik duomenų praradimus, reputaciją, didžiulius finansinius nuostolius, bet ir gali nuvesti iki bankroto
„Lidl“ išsprendė dovanų darbuotojams ir partneriams klausimą: ne tik tvariau, bet ir tiks kiekvienam
Artėjant didžiausioms metų šventėms, daugelis įmonių ir organizacijų ieško būdų pasveikinti savo darbuotojus ir partnerius. Prekybos tinklo „Lidl“ užsakymu spalį bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa parodė, kad 45 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai vertina praktiškas, o 20 proc. – valgomas dovanas. Atsižvelgdamas į tai, žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ primena apie universalų sprendimą – elektronines dovanų korteles, kurios suteikia laisvę išsirinkti tai, ko labiausiai reikia.
„Eurovaistinės“ internete patirtis: ryšį su klientu kuria empatija, ne algoritmai
Klientų aptarnavime empatija dažnai neatsiejama nuo tiesioginio bendravimo, o tyrimai ir įmonių patirtis rodo, kad žmogiškas ryšys klientui ne mažiau svarbus ir apsiperkant internetu. Indrė Vilkelė, „Eurovaistinės“ internete klientų patirties vadovė, dalijasi, kas sparčiai keičiantis klientų poreikiams ir pasaulinės rinkos tendencijoms, skaitmeninėje erdvėje padeda kurti lojalų santykį ir ryšį su klientu.
Eglė Radžiūnė, „Lidl“ bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje valdybos narė ir finansų direktorė, pažymi, kad pirmojo–trečiojo ketvirčių rezultatui įtakos turėjo aktyvi tinklo plėtra – nuo šių metų pradžios atidarytos 4-ios parduotuvės: viena Panevėžyje bei trys Kaune.
„Tai taip pat lėmė ir pirkėjų skaičiaus augimą, nes, atidarę parduotuves naujose lokacijose, esame dar arčiau bendruomenių. Nuo šių metų pradžios taip pat didėjo atlyginimai visiems darbuotojams. Dėl visų šių priežasčių augo ir į Lietuvos biudžetą sumokami mokesčiai: PVM, GPM ir nekilnojamojo turto mokestis (NTM)“, – vardija E. Radžiūnė.
Darius Undzėnas, „Maxima LT“ finansų ir buhalterinės apskaitos departamento direktorius, komentuodamas 2025 m. pirmąjį–trečiąjį ketvirčius 1,5% išaugusią sumokėtų mokesčių sumą, sako, kad didžiausią įtaką darė PVM, GPM ir akcizų mokesčiai. Šį pokytį lėmė keli veiksniai: auganti infliacija, didėjantys atlyginimai ir nuo metų pradžios pakilę akcizų tarifai.
„Kitąmet mokamų mokesčių suma dar labiau išaugs. Tam įtakos turės ne tik toliau auganti infliacija bei vartojimas ir didėjantys akcizai alkoholiui ir tabakui, bet ir esamų mokesčių tarifų pokyčiai bei naujų mokesčių įvedimas“, – sako D. Undzėnas.
Gintarė Kitovė, „Iki Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė, išaugusią sumokėtų mokesčių sumą VMI vadina natūralia verslo plėtros pasekme.
„Daugiausia sumokame PVM, kuris yra tiesiogiai susijęs su augančiais pardavimais. Reikšmingą dalį sudaro GPM, kuris didėjo dėl kylančio atlygio darbuotojams“, – sako G. Kitovė.
Anot prekybininkų, kitąmet mokesčių augimui įtakos turės nuo kitų metų įsigaliosiantis akcizas saldintiems gėrimams, pelno mokesčio augimas 1 proc. punktu bei komerciniam turtui atsirasianti papildoma 0,2% nekilnojamojo turto mokesčio dedamoji Gynybos fondui.
E. Radžiūnė prognozuoja, kad, įsigaliojus naujai NTM apmokestinimo tvarkai, pagal kurią dalis surinkto mokesčio bus skiriama šalies gynybos fondui, papildomai beveik dvigubai išaugs mokėtinas NTM.
„Kadangi turime nemažai nuosavo nekilnojamo turto, NTM sumos bus tikrai reikšmingos. Nepriklausomai nuo to, „Lidl Lietuva“ ir toliau investuos į plėtrą, darbo vietų kūrimą bei konkurencingus atlyginimus, siekdama išlaikyti savo stiprias pozicijas mažmeninės prekybos rinkoje“, – komentuoja E. Radžiūnė.
Tarp drabužių prekybininkų augimą ne pirmus metus išlaiko UAB „Pepco Lithuania“, šiemet tęsianti aktyvią plėtrą – vien per 2025 m. sausį–rugsėjį atidarytos 9 parduotuvės. Anot bendrovės vadovybės, augant parduotuvių skaičiui ir pajamoms, proporcingai didėja ir sumokamų mokesčių suma. Tikimasi, kad ir kitąmet mokesčių įmokos bus didesnės.