45 dienos

Dabar kariams pervežti iš strateginių Vakarų uostų į šalis, kurios ribojasi su Rusija ar Ukraina, prireiktų maždaug 45 dienų, rašo „Financial Times“, remdamasis ES pareigūnų, kurie trečiadienį planuoja pristatyti naujus pasiūlymus dėl „karinio mobilumo“, skaičiavimais.

Jie teigė, kad šį laikotarpį siekiama sutrumpinti iki penkių ar net trijų dienų.

Tikslus karių skaičius ir maršrutai yra įslaptinta informacija. Tačiau NATO šalių diplomatai teigė, kad analitikų skaičiavimai, jog iš JAV, Kanados ir Didžiosios Britanijos į žemyninę Europą bus perkelta apie 200 000 karių, apie 1 500 tankų ir daugiau kaip 2 500 kitų šarvuočių, iš esmės yra teisingi.

„Karinis mobilumas yra svarbi veiksmingo saugumo ir gynybos sudedamoji dalis, o tinkama infrastruktūra padeda sąjungininkams užtikrinti, kad tinkamos pajėgos būtų pristatytos į reikiamą vietą reikiamu laiku“, – sakė Aljanso atstovas spaudai.

Visi tokios operacijos elementai turi veikti „kaip šveicariškas laikrodis“, – sako Bundesvero generolas leitenantas Alexanderis Sollfrankas, atsakingas už Vokietijos pasirengimą atlikti pagrindinį vaidmenį šioje operacijoje. Jo teigimu, siekiama pasiųsti stiprų atgrasymo signalą Rusijos valdžiai: „Mes žinome, ką jūs ketinate daryti, ir esame pasirengę. Žiūrėkite, mes esame čia.“

Tačiau kol kas įrangos svorio neatlaikantys tiltai, skirtingo vėžės pločio geležinkelio bėgiai ir biurokratinės kliūtys tebėra rimtos kliūtys, trukdančios užtikrinti, kad „mes esame čia“. Pats A.Sollfrankas lapkričio pradžioje pareiškė, kad Rusija „jau rytoj gali pradėti riboto masto puolimą NATO teritorijoje“.

Tuo tarpu 2022 m., po invazijos į Ukrainą, Prancūzija negalėjo išsiųsti tankų į Rumuniją trumpiausiu sausumos keliu per Vokietiją ir turėjo juos gabenti per Viduržemio jūrą. Kadangi Vokietijos muitinė atsisakė praleisti tankus, laikydama juos per sunkiais vietos keliams, leidimas užtruko ne kelias dienas, o savaites.

„Karinis Šengenas“

Nuo tada pareigūnai pradėjo rengti „karinį Šengeną“, kuriuo būtų suvienodintos skirtingos taisyklės, įskaitant technines, muitinės ir saugumo taisykles. Prancūzijos parlamento narys François Kalfonas, kuris rūpinasi kariniu transportu, apgailestavo, kad kiekviena šalis gali nustatyti skirtingus reikalavimus tam pačiam sunkvežimių konvojui, o dokumentai greičiausiai nebus skaitmenizuoti, nes NATO, baimindamasi kibernetinių atakų, pirmenybę teikia popierinėms kopijoms.

2024 m. Nyderlandai, Vokietija ir Lenkija pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama palengvinti tarpvalstybinį karinį transportą tarp šių šalių. Tam, be kita ko, jos pasitelkia į pagalbą privačias bendroves. Bundesveras šiemet pasirašė 260 mln. eurų vertės sutartį su ginklų koncerno „Rheinmetall“ padaliniu, kad šis teiktų paramą kariniams konvojams – nuo lovų iki tankų techninės priežiūros centrų.

Per siauri tuneliai ir per žemi tiltai

Pasak Europos geležinkelių asociacijos CER vykdomojo direktoriaus Alberto Mazzolos, Europa dar tik pradeda suvokti problemas. Standartiniai ES tunelių ir pravažiavimų po tiltais, kuriais gali vykti krovininiai traukiniai, matmenys yra per siauri karinėms transporto priemonėms. „Būtina patikrinti, kurie tuneliai Europoje tam tinkami“, – sako A Mazzola.

CER duomenimis, lengvosios divizijos, kurią sudaro apie 15 000 karių ir 7 500 transporto priemonių, pervežimui gali prireikti iki 200 traukinių po 42 vagonus – iš viso 8 400 vagonų.

Baltijos šalyse, kurioms, pasak komentatorių, labiausiai gresia Rusijos užpuolimas, taip pat kyla problemų dėl skirtingo geležinkelio vėžės pločio. Projektas „Rail Baltica“, kuriuo siekiama nutiesti europinės vėžės greitąjį geležinkelį iš Estijos per Latviją ir Lietuvą į Lenkiją, įgyvendinamas labai vėluojant. Ispanijoje ir Portugalijoje vėžės plotis taip pat skiriasi nuo europinio standarto, todėl vėluos tiekimas iš šių šalių.

„Reikia veikti, kol rusai dar nepradėjo pulti“

Galiausiai, kol neprasidės karas, kariuomenė, perkeldama karius, turės laikytis civilinių taisyklių ir įstatymų. Jannikas Hartmannas, NATO gynybos koledžo Romoje tyrėjas, sakė:

„Jei bus paskelbtas tikras karas, visos šios biurokratinės kliūtys išnyks. Bet jei jis bus paskelbtas, bus per vėlu. Ir tai yra sunkumas… Iki tol mes nekariaujame.“

Dalis laiko, kurio prireiks kariams įvesti, bus skirta sprendimui priimti, – priduria generolas Benas Hodgesas, buvęs JAV pajėgų Europoje vadas. „Kaip greitai galime nustatyti, kad jie [Rusijos pajėgos] ruošiasi [pulti]? Ar tai bus įmanoma? Sprendimus priimantys asmenys turės įsakyti mobilizuoti, išvežti amuniciją iš sandėlių. Laikrodis tiksi, ir reikia kažką daryti, kol rusai dar nepradėjo pulti“, – tikino jis.