Banko „Swedbank“ ekonomistė teigia, jog palūkanų kėlimo ciklui artėjant prie pabaigos bei įsibėgėjant kainų augimui, tikėtina, jog būsto įperkamumo pikas jau pasiektas ir šiais bei kitais metais bus panašaus lygio arba mažės.
„Tiek šiais, tiek kitais metais tolesnė perspektyva nėra pirkėjų pusėje kalbant apie būsto įsigijimo galimybes. Europos Centrinio Banko palūkanų kėlimo ciklui artėjant prie pabaigos, o kainų augimui įsibėgėjant labai tikėtina, kad būsto įperkamumo pikas jau yra pasiektas ir tiek šiais, tiek kitais metais jis arba laikysis panašiame lygyje, arba netgi sumažės“, – banko ekonominių prognozių pristatyme sakė vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
„Galimybės gyventojų įsigyti būstą išliks žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio“, – pridūrė ji.
Anksčiau „Swedbank“ skelbė, jog vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu gali įpirkti 64 kv. metrų ploto butą, o per trečiąjį ketvirtį jų įperkamas plotas didėjo kiek mažiau nei dviem kvadratiniais metrais.
Tuo metu Klaipėdoje būsto įperkamumas yra geriausias tarp didžiųjų miestų ir siekia apie 91 kv. metrą. Kaune būsto kainos augo sparčiau nei atlyginimai, tad būsto įperkamumas šiek tiek sumažėjo, tačiau yra didesnis nei sostinėje ir siekia beveik 89 kv. metrus.
G. Ilekytės teigimu, sostinėje būsto įperkamumas yra žemesnis nei Rygoje ar Taline.
„Būsto įperkamumas Vilniuje išlieka žemiausias tarp Baltijos šalių sostinių. Taline gyventojai vidutiniškai gali pirkti beveik 69 kvadratinius metrus, o Rygoje būsto įperkamumas išlieka geriausias tarp Baltijos sostinių ir siekia beveik 110 kvadratinių metrų“, – sakė ji.
Anot analitikės, Latvijos sostinėje būsto įperkamumas auga dėl didesnės senos statybos sovietinio tipo būstų pasiūlos, tuo metu gyventojų galimybės įpirkti naujos statybos butus yra menkesnės.
„Jie gali įpirkti tik 57 kvadratinius metrus. Vilniuje pirminėje rinkoje gyventojai gali įpirkti netgi daugiausiai – 60 kvadratinių metrų. O Taline pirminė rinka praktiškai yra apskritai neįperkama“, – sakė G. Ilekytė.
Pasak jos, Estijos sostinėje situacija yra gerokai sudėtingesnė, mat vystytojai dėl sklypų trūkumų daugiausiai vysto prestižinės klasės gyvenamuosius projektus.
„Vystytojai (…) kreipia dėmesį daugiausiai į prabangų ir brangų būstą ir dėl to daugeliui gyventojų jis yra neįperkamas, kadangi vidutinė vieno kvadrato kaina Taline siekia beveik puspenkto tūkstančio eurų. Tai tikrai labai didelės kainos ir gyventojai nusisuko nuo pirminės rinkos“, – teigė ekonomistė.
Tendencijos investuojantiems į NT nebėra palankios
G. Ilekytės teigimu, šiuo metu Lietuvos didžiuosiuose miestuose naujų būstų kainų augimą šiek tiek lėtina rekordinė pasiūla, didesnis spaudimas jaučiamas antrinėje rinkoje.
„Iš vienos pusės (pasiūla – BNS) dar šiek tiek prilaiko tą įsibėgėjantį kainų augimą. Iš kitos pusės, matom, kad didesnis spaudimas visgi kainų augimui yra antrinėje rinkoje“, – sakė ekonomistė.
„Kaip ir minėjau, būsto įperkamumas yra žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, tad gyventojai dažnai yra priversti koreguoti savo norus, rinktis galbūt senesnės statybos, mažesnius ar kiek labiau nuo centro nutolusius butus. Ir analizuodami duomenis, matome, kad pastaraisiais mėnesiais tikrai išaugo senesnio būsto dalis būtent, kurį gyventojai įsigyja“, – pridūrė ji.
Anot G. Ilekytės, trečiąjį ketvirtį senos statybos būstų sandorių dalis siekė 35 proc.: „Tai dažniau yra tie sovietinio tipo nerenovuoti būstai, o dalis naujesnių būstų, pastatytų 2001 metais ir vėliau, nukrito iki 59 procentų.“
Savo ruožtu, pasak ekonomistės, šiuo metu rinkos paklausą skatina ne tik pirmojo būsto, bet ir investicinių butų pirkėjai, pastaraisiais mėnesiais jų dalis augo 13 proc. Tačiau, jos teigimu, investicijos į NT nebėra tokia patraukti alternatyva, kaip anksčiau.
„Pastaraisiais metais nuomos kaina augo gerokai lėčiau negu būsto pardavimo kaina visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jeigu kalbant dar apie skirtingus segmentus, tai matom, kad žemiausia nuomos grąža išlieka prestižinio būsto, kur nuomos kainos per du su puse metų išaugo vos 7 proc., tuo tarpu pardavimo kaina senamiestyje išaugo netgi 23 procentų“, – skaičiuoja G. Ilekytė.
Kalbėdama apie NT rinką 2027 metais G. Ilekytė teigė, jog ji turėtų būti jau ramesni.
„Kainos kitais metais gali išlaikyti dviženklį augimą, tačiau labai tikėtina, jog išsisklaidžius vienkartiniams efektams (pradinio įnašo mažinimas, antros pensijų pakopos reforma – BNS) 2027 metais matysime gerokai ramesnę nekilnojamojo turto rinką“, – sakė analitikė.
„Kai dalis gyventojų investuos atsiimtus pensijų pinigus, išsisklaidys per pastaruosius kelerius metus sukauptas paklausos efektas, tai tikrai, manau, kad grįšim į tokią normalią būseną“, – pridūrė G. Ilekytė.
Autorė Algimantė Ambrulaitytė