2025 metais „Oxford University Press“ leidinyje paskelbtame tyrime dalyvavo 40725 žmonės. Beveik dešimt metų mokslininkai stebėjo jų įpročius ir sveikatos rodiklius. Tyrimo rezultatai parodė, kad tie, kurie reguliariai gėrė kavą, turėjo mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir mažesnį mirtingumą apskritai.
Tačiau, kaip pažymima, lemiamos reikšmės turi tai, kada kava geriama. Tyrėjai teigia, kad įprotis gerti kavą dieną, vakare arba visą dieną, sunaikina gėrimo naudą.
Mokslininkai aptiko aiškią tendenciją: tie, kurie gėrė kavą tik ryte, turėjo 16 procentų mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir 31 procentu mažesnį mirtingumą apskritai. Tie, kurie kavos negėrė visai (maždaug pusė tyrimo dalyvių), neturėjo nei pagerėjusių, nei pablogėjusių rodiklių.
Rezultatai išliko stabilūs net atsižvelgus į kitus gyvenimo būdo veiksnius, o išgertos kavos kiekis neturėjo reikšmės – svarbiausias buvo paros laikas.
Pasak tyrimo autoriaus, daktaro Lu Qui, šio tyrimo rezultatai atitinka daugelį kitų, kurie parodė, kad kavos vartojimas ne tik nepadidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, bet netgi gali apsaugoti nuo tokių būklių kaip II tipo diabetas.
Kodėl paros laikas yra toks svarbus? Mokslininkų nuomone, kava gali sutrikdyti cirkadinius ritmus ir hormonus, jei yra vartojama visą dieną.
Daktaras Lu Qui iškėlė teoriją, kad jei kava vartojama dieną ar vakare, kofeinas sutrikdo šiuos subtilius ritmus ir pagrindinių hormonų, ypač miegą reguliuojančio melatonino, lygį.
Savo ruožtu, žemas melatonino lygis ir sutrikę miego-budrumo ciklai yra susiję su padidėjusiu oksidaciniu stresu, aukštu kraujospūdžiu ir uždegiminiais procesais, kurie yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.
„Tai pirmasis tyrimas, tikrinantis kavos vartojimo modelius ir jų poveikį sveikatai. Paprastai mes neduodame patarimų dėl kavos vartojimo laiko, bet galbūt ateityje mums vertėtų apie tai pagalvoti“, – išsakė Lu Qui.