2022 m. Europos Sąjungos vyriausybės finansinei paramai aukštojo mokslo studentams skyrė vidutiniškai 1 766 eurus. Tačiau šis skaičius slepia ryškius skirtumus. Šiaurės Europos šalys, tokios kaip Danija (8 024 eurai), Airija (5 692 eurai) ir Švedija (4 948 eurai), pirmauja pagal finansinę paramą. Sąrašo apačioje yra Čekija (115 eurų), Kroatija (97 eurai) ir Graikija (20 eurų). Lietuva, Eurostat vertinimu, atsiduria sąrašo viduryje, su skiriamais 452 eurais. Kaimynai latviai ir estai dar keliomis pozicijomis žemiau, mat studentų paramai skiria kiek daugiau nei 200 eurų.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentė Gabija Juzėnaitė patikslina, kad šiuo metu mūsų šalyje studentai gali gauti keliais eurais daugiau nei minėtoje statistikoje, tačiau vis tiek nepakankamai.
„Valstybinio studijų fondo teikiamos Socialinės stipendijos dydis šiuo metu yra 455 eur mėnesiui, tačiau vien kalbant apie būsto kainas miestuose, kuriuose studijuoja daugiausiai studentų, to neužtenka pragyvenimui. Šiandien jau ir bendrabučio kainos gali svyruoti nuo 200 ir daugiau eurų, o ir vietų juose nėra pakankamai. Išimtis – itin prastos būklės bendrabučiai, kuriuos artimiausiu metu daugelis aukštųjų mokyklų siekia renovuoti, nes jie neatitinka minimalių higienos normų, tad ir kainos automatiškai kils“, – pasakoja pašnekovė.
G. Juzėnaitė akcentuoja ir kitas paramos galimybes – socialines arba skatinamąsias stipendijas – tačiau pastebi, kad šios būna sunkiai pasiekiamos daliai studentų.
„Socialinės stipendijos kriterijai pakankamai griežti ir sunkiai prieinami studentams „ant finansinės ribos“, taip pat iki 24 m. nedirbantiems studentams, kurių tėvai gali būti pasituriantys, bet atsisako teikti paramą savo atžaloms. Skiriant socialinę stipendiją atsižvelgiama į šeimos pajamas. Stipriai mažėja studentų su negalia skaičius, kurie gauna socialinę stipendiją. Studentai su negalia arba neįstoja, arba nesikreipia stipendijai, o ir dalyvumo lygis yra tik 45 proc. stipendijai gauti“, – iššūkius vardija LSS prezidentė.
Pasak G. Juzėnaitės, skatinamosios stipendijos daugumoje aukštųjų mokyklų svyruoja nuo 100 iki 200 eurų. Visgi, jos teigimu, aukštosios mokyklos skatinamųjų stipendijų skiria itin mažai, todėl net gerai besimokantiems studentams kyla sunkumų.
„Negana to, duomenys rodo, kad studentai, kuriems reikia stipendijų labiausiai dėl socioekonominių sunkumų – dažniausiai nėra aukščiausius rezultatus gaunantys studentai, nes, pavyzdžiui, yra kilę iš regionų, kuriose mokyklos gali būti mažiau aprūpintos arba kur vyrauja mažesnis darbo užmokestis šeimoje“, – sakė ji.
Pašnekovė atskleidžia dar vieną rečiau aptariamą temą – papildomų studijų išlaidų kompensavimą. „Daug studentų, net ir studijuodami valstybės finansuojamose vietose, privalo įsigyti įvairių priemonių, reikalingų studijoms, – literatūros, įrankių, technologijų. Nors studijos oficialiai įvardijamos kaip nemokamos, realios su mokslu susijusios išlaidos gali būti labai didelės. Taigi kompensavimo mechanizmai turėtų būti numatyti ir tokiais atvejais“, – įsitikinusi ji.
Siūloma imti paskolą
G. Juzėnaitės teigimu, paramos studentams klausimui trūksta politinės valios – jis brangiai kainuoja, nėra matomas prioritetų sąraše.
„Šios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kadencijos pradžioje teikėme siūlymus dėl studentų finansinės paramos sistemos pertvarkos, bet sulaukėme grįžtamojo ryšio, kad švietimo biudžetas ir taip labai ribotas. Numatomi tam tikri pokyčiai paskolų srityje, bet mūsų akimis – to nepakaks“, – sakė ji.
LSS prezidentė pažymi, kad valstybės remiamos paskolos nėra pats populiariausias sprendimas Lietuvoje, mat studentai bijo likti skolingi, susilaukia šeimos spaudimo neturėti įsiskolinimų ir panašiai, todėl dažniau renkasi derinti darbą su studijomis.
Kaip anksčiau rašė „Delfi“, 2025 m. valstybės remiamas paskolas teikiančio „Swedbank“ pavasario semestro valdomas tokių paskolų portfelis viršijo 100 mln. eurų. Iš viso sutartis dėl valstybės remiamų paskolų su banku yra sudarę daugiau kaip 40 tūkst. šalies studentų.
Studentų vargai panašūs daugelyje šalių
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Lenkija gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio pagal studentų finansinę paramą, nes skiria tam 369 eur. Kaip pažymi naujienų portalas „Gazeta Wyborcza“, Lenkijos universitetai jau daugiau nei dešimtmetį kovoja su studijų nutraukimo reiškiniu. Nuo 2012 iki 2020 m. studijas nutraukė daugiau nei 1,3 mln. studentų. Jie negrįžo į universitetą per metus nuo pašalinimo iš studentų registro.
Remiantis atliktu modeliavimu, valstybinio universiteto studento mėnesinės išlaidos Lenkijoje 2025 m. siekia apie 808 eurus ( 3 419,22 PLN). Apgyvendinimo išlaidos svyruoja nuo maždaug 280 iki 350 eurų per mėnesį, 18 proc. apklaustųjų net viršija šią sumą.
Studentams teikiamos paramos pobūdis bei įvairios lengvatos Lenkijoje labai panašios kaip ir Lietuvoje, o darbą su studijomis kaimyninėje šalyje derina net 80 proc. besimokančiųjų. Lietuvoje šis rodiklis vos keliais procentais mažesnis, tačiau būtinybę dirbti, kad galėtų išgyventi įvardija dauguma studentų.
Vienas netradicinių žingsnių, kurį žengė Lenkijos vyriausybė tai 2019 m. priimtas įstatymas, suteikiantis asmenims iki 26 metų nulinį mokesčių tarifą iki tam tikro lygio pajamų. Tai, pasak naujienų portalo žurnalistų, didelis palengvinimas, ypač atsižvelgiant į kylančias nuomos kainas ir maisto prekių kainas.
Tuo metu Graikija, naujienų portalo „Efsyn“ duomenimis, daugiausia dėmesio skiria studentų apgyvendinimo klausimui. Čia skiriama būsto pašalpa, kuri Atėnuose ir Salonikuose siekia 1 500 eurų per metus, o kitose regionuose – 2 000 eurų per metus. Būtina sąlyga yra ta, kad metinės šeimos pajamos neturi viršyti 30 000 eurų, o už kiekvieną išlaikomą vaiką, išskyrus pirmąjį, skiriama papildoma 3 000 eurų suma.
Nepaisant iš pirmo žvilgsnio patraukliai atrodančio siūlymo, pastebima, kad Graikijoje būsto pašalpai skiriamos sumos dažniausiai užtenka vos trijų mėnesių išlaidoms padengti.
„Būsto pašalpa, skiriama tiems, kurie atitinka reikalavimus, padengia nuomos išlaidas ne ilgiau kaip tris mėnesius, neįskaitant kitų mėnesio pragyvenimo išlaidų: elektros, šildymo, bendrųjų pastato išlaidų. Dėl šios ribotos paramos, didėjančių nuomos kainų ir kitų pagrindinių prekių kainų aukštasis išsilavinimas tampa labai sunkiai prieinamas, todėl dauguma studentų yra priversti dirbti studijuodami. Verta paminėti, kad vietovėse, kuriose yra universitetai, nuomos kainos yra ypač didelės, o dar labiau kainos kyla jei šios vietovės yra ir turistų lankomos, pavyzdžiui, Kreta“, – atskleidė Giota Tessi.
Ekonomiška sistema Kroatijoje, pinigai tėvams Austrijoje
Nors Kroatija priskiriama šalims, kurios neskiria itin daug finansinės paramos studentams, tačiau naujienų portalo „H-Alter“ žurnalistės Marinos Kelavos teigimu, sistema veikia ir patenkina lūkesčius.
Valstybė Kroatijoje siūlo dvi pagrindines stipendijų programas: vieną STEM sričių (mokslinių ir techninių dalykų, įskaitant biologiją, chemiją, fiziką, matematiką, informatiką ir inžineriją) studentams skiriama po 300–600 eurų per mėnesį, o socialinių mokslų studentams maždaug 200 eurų per mėnesį. Taip pat, studentai, atvykę ne iš savo gyvenamosios vietos, gali tikėtis gauti apgyvendinimo subsidijas – 31,85 euro studentų bendrabutyje ir 60 eurų privačiame sektoriuje.
Kroatijos studentams suteikiamos nemokamos kelionės šalies traukiniais, padidintos ir neapmokestinamų stipendijų ribos.
Tuo metu Austrijoje pagalba studentams skiriama ne jiems patiems, bet tėvams. Pastariesiems išmokami vaiko pinigai iki kol jam sukaks 24 metai, su sąlyga, kad kasmet bus surenkama bent po 16 kreditų aukštojoje mokykloje. Stipendijų dydžiai čia taip pat susieti su šeimos pajamomis bei akademiniais rezultatais, o valstybės remiamų paskolų Austrijoje nėra.
Bulgarija šiais metais padidino studentams skiriamas stipendijas, tačiau jos vis tiek išlieka vienos mažiausių Europoje. Naujienų portalo „Mediapool“ duomenimis, minimalus mėnesio stipendijos dydis dabar yra 150 levų (apie 75 eurai), o maksimalus – 250 levų (apie 125 eurai).
Be to, studentai turi teisę į apgyvendinimą studentų bendrabutyje, kur vidutinė nuomos ir komunalinių paslaugų kaina yra apie 70 levų (maždaug 35 eurai) per mėnesį, o kai kurie universitetai papildomai padengia visas šildymo išlaidas. Visgi, bendrabučio negavus studentų išlaidos gali stipriai šoktelti. Pavyzdžiui, vieno kambario buto nuoma Sofijos studentų rajone kainuoja apie 900 levų (450 eurų) per mėnesį, o su elektros, vandens ir šildymo sąskaitomis išlaidos padidėtų iki daugiau nei 550 eurų.