„Atsižvelgdami į tai, kad saugumo ir gynybos sritis yra vienas iš svarbiausių valstybės ir STT prioritetų, būtina patikslinti aplinkybes, surinkti visą informaciją, reikalingą tolesniems sprendimams priimti“, – pranešė STT.
STT pranešimą paskelbė po D.Šakalienės interviu žurnalisto Edmundo Jakilaičio tinklalaidėje politika.lt. Čia politikė atvirai kalbėjo apie tai, kaip pati dabar mato politinį lauką, kodėl ji buvo atleista ir būtent apie kelio tiesimo į Rūdninkų karinį poligoną skandalą.
Kaip skelbė portalas „Delfi“, į Rūdninkų poligoną vedančiame kelyje iš karto po įrengimo pastebėti defektai, tačiau karinį projektą koordinuojanti Krašto apsaugos ministerija (KAM) iš „Fegdos“ nereikalauja kelio tiesti iš naujo, jis šiuo metu tik remontuojamas.
Žiniasklaidai paviešinus šią informaciją, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pradėjo vidinį tyrimą, o ministrės pareigas tuomet dar ėjusi D. Šakalienė teigė, kad su ministerijos teisininkais ieškoma būdų taikyti „baltųjų“ ir „juodųjų“ tiekėjų sąrašo principą, kuris ateityje padėtų užtikrinti didesnę kokybę vystant karinius projektus.
Visgi iš pareigų pasitraukusi D. Šakalienė paskelbė, kad ministerijoje šios idėjos atsisakyta, tuo metu naujasis ministras Robertas Kaunas teigė su situacija iki galo dar nesusipažinęs.
Kaip skelbta, „Fegdoje“ anksčiau yra dirbęs ir dabartinis socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius, vienam medžiotojų klubui kartu su bendrovės akcininku Arvydu Gribuliu ir įmonę valdančios „Fegdos grupės“ direktoriumi Gediminu Gribuliu priklauso ir politiko tėvas, parlamentaras Rimantas Sinkevičius.
„Fegdoje“ LSDP lyderis komercijos direktoriaus pareigas ėjo po to, kai įsiteisėjus Apeliacinio teismo nuosprendžiui Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dėl kaltinimų „čekiukų“ byloje politikui panaikino Jonavos mero įgaliojimus.
„Fegdos“ vadovas Jonas Jablonskis spalį teigė, kad įmonė jau 10 mėnesių laukia leidimo ištaisyti kelio defektus.
Viešąjį pirkimą gelžbetonio keliui poligoną nutiesti laimėjusi „Fegda“ darbus atliko už 6,45 mln. eurų.
Kaip skelbta, šiuo metu prie Rūdninkų poligono iš viso nutiesta apie 30 kilometrų kelių, iš kurių „Fegda“ įrengė du bendro maždaug 6,5 km ilgio kelius, pagal dvi sutartis „Fegda“ turėtų nutiesti dar du – 1,5 ir 4,5 kilometrų ilgio – kelius.
Pasak „Delfi“, „Fegdos“ prie poligono įrengiamų dar dviejų kelio atkarpų tiesimo darbų vertė siekia atitinkamai 1,8 mln. ir 4,3 mln. eurų.
Tiesa, „Fegdos grupė“ su partnere „Conres LT“ dalyvauja ir maždaug 1,8 mlrd. eurų bendros vertės Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo rangovų konkurse.
Pateikiame ištrauką iš D.Šakalienės pokalbio su E.Jakilaičiu tinklalaidėje politika.lt.
– Gerai, ar tuose pranešimuose galėjo būti kokia nors informacija, susijusi su jūsų partijos kolegomis ar jūsų kolegomis bendroje valdžioje ir jų kokiais nors veiksmais daryti kokį nors poveikį jums ar ministerijai, įgyvendinant įsigijimus, pirkimus, perkant paslaugas?
– Man atrodo, kad gana greitai, kai baigsis tam tikri didžiuliai, pusantro milijardo vertės, pirkimai, pagal tai, kokios įmonės laimės tuos pirkimus ir kokių ryšių jos turės su kitomis įmonėmis, mes galėsime gana aiškiai matyti tam tikrą rezultatą. Tai čia vienas dalykas.
– Kai jūs pasakėte sumą, akivaizdu, kad kalbama apie statybas.
– Taip. Antras dalykas, kai kalbame apie tam tikro defektinio objekto padarymą, kada kažkodėl labai ilgai truko apskritai susikalbėjimas, net ir tarp vidinių krašto apsaugos sistemos institucijų, kad reikia tą objektą iš esmės pertvarkyti ir reikalinga ekspertizė dėl jo tikrai labai prasto padarymo, tai prieš man išeinant buvome pasiekę susitarimą, jog vis dėlto su ta įmone pasirašysime sutartį dėl to, kad išoriniai ekspertai pasiūlytų sprendinius. Kitaip tariant, negali pasitikėti įmone, jeigu iki šiol defektų taisymui jie siūlė kažkokį tai kosmetinį remontą.
– Kuris tai objektas?
– Tai yra kelias poligone. Tai šitoje vietoje ta sutartis, bent jau mano žiniomis, niekur toliau nepajudėjo. Nors atrodė, kad iki spalio 14 dienos procesai buvo visai neblogai įvykę, ir kad mes turėjome labai aiškų sutarimą, jog turi būti pasiūlyti ekspertiniai sprendiniai. Šitas kelias iš esmės turi būti kapitališkai remontuojamas. Ką tai reiškia buitiškai? Tai greičiausiai – perdaromas, o ne kokios nors siūlytės paklijuojamos, kas yra nerimta. Tiesiog nerimta.
Dar vienas dalykas su tuo pačiu kelių procesu susijęs yra tai, kad jeigu jau mes suprantame, jog mes degame, laiko nėra, resursai yra riboti, tai reiškia, kad valstybė negali mėtyti ne tik pinigų, bet ir švaistyti laiko gaudama objektą, kurio negali naudoti. Ir kai aš pasiūliau tuos juoduosius sąrašus, tai sukėlė labai daug streso.
– Na va, jau mes truputėlį artėjame prie kažko.
– Tai juodieji sąrašai neįvyko. Maža to, mano praktinis pasiūlymas, kad mes turėtume bent jau pakeisti kriterijus, kaip yra atrenkami konkurso laimėtojai, ir vietoje to vienintelio, sakyčiau, šiais laikais nerimtai atrodančio mažiausios kainos kriterijaus įvesti papildomą kriterijų, t.y. jeigu dėl tam tikrų įmonės veiksmų patyrėme nuostolių, tai resursų prasme yra pinigai, negalėjimas naudoti to objekto, tai yra dar papildomi kaštai, o tai reiškia, kad tai turėtų būti įskaičiuojama į formulę ir tada, jeigu kalbame apie mažiausią kainą, jeigu kiti tos įmonės objektai dėl defektų, dėl problemų kainavo brangiau, tai tikrai tai turi būti įtraukta.
Čia nekalbama apie tai, kas labai gąsdina mūsų biurokratus, kad, pavyzdžiui, juodasis sąrašas ir išvis neleisti įmonei dalyvauti konkurse, nes jeigu nėra įvykę teismo procesai ir nėra tie teismo procesai, pavyzdžiui, įmonės pralaimėti, tai visai uždaryti jai durų, man bent jau buvo sakoma, kad nebūtų galima, tai būtų labai sudėtinga, bet įdėti kriterijų, kur tu jau įrodomai patyrei kaštus dėl šitos įmonės padarytų defektų – tikrai būtų galima. Bet, kaip suprantu, berods pirmą naujo ministro darbo dieną buvo paskelbta viešas pranešimas, kad įmonės tame pusantro milijardo pirkime bus atrenkamos pagal mažiausios kainos kriterijų.
– Kai jūs tą pasiūlėte, jūs sulaukėte kažkokių Mindaugo Sinkevičiaus reakcijų?
– Mes turėjome susitikimą su įmone ir tą pačią dieną mano kolega paviešino „Facebook“ pranešimą apie tai, kad STT tyrimas dėl „Embraerių“ tikrai turėtų būti vertinamas labai rimtai, kad kolegos opozicijoje pateikė labai validžių argumentų ir kad reikėtų inicijuoti darbo grupę Vyriausybėje, kuri įvertintų transportinių karinių lėktuvų pirkimo tikslingumą. Aš tokiu būdu suprantu, kad Valstybės gynimo taryba yra tokia žemesnio lygio institucija negu darbo grupė Vyriausybėje ir jog darbo grupė Vyriausybėje gali duoti geresnį karinį patarimą, negu kad Karinės oro pajėgos ir Gynybos štabas.
– Tai jūs gavote tokį asimetrinį atsakymą iš savo partijos pirmininko?
– Aš neinterpretuosiu, tiesiog įvardijau faktus. Aš manau, interpretuoti čia jau galima patiems. O kai kalbame apie šitą situaciją, tai labai aišku yra tai, kad pinigų gynybai panaudojimas turi būti iš tikrųjų ten, kur reikia, ir jis turi būti padarytas skaidriai ir kokybiškai. Tai negali būti šiaip sau deklaracija, tai turi būti užtikrinta. Bet apie tokius veiksmus negaliu jums duoti aiškaus atsakymo, nes man jokio paaiškinimo, kodėl tai buvo padaryta, nebuvo pateikta. Aš klausimus uždaviau, bet atsakymo negavau.