Pakomentavo net Trumpas
Viena „Facebook“ vartotoja lapkričio 10-ąją, kai Beleno mieste Brazilijoje prasidėjo COP30, pasidalijo minutės trukmės įrašu, kuriame rodomi kadrai iš kertamų džiunglių.
„JT dėl klimato kaitos konferencijos nukirto 100 000 medžių Amazonijoje“, – tokie užrašai dengia kadrus, kuriuose matyti per džiungles tiesiamas keturių juostų kelias.
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Medžių kirtimu Amazonijoje piktinamasi ir Lietuvoje
Fotografijose užfiksuotas greitkelio tiesimas, matyti daugybė technikos, smėliu užpiltos pamiškės, jų link besidriekiantys keliukai ir ant žemės suguldyti tūkstančiai medžių.
Šiuo filmuku ar kadrais iš jo prieš pat konferenciją ar jai jau prasidėjus dalijosi nemažai įvairių socialinių tinklų vartotojų. Kai kas šiuos veiksmus kritikavo „nerimą ir moraliną paniką“ JT dėl klimato kaitos, skelbė „klimato kaitos fiasko“ ar kad „žmonės kvailiai, Amazonijoje iškirsta 100 000 medžių, kad būtų galima nutiesti greitkelį į klimato kaitos viršūnių susitikimą.“
Vienas įrašas „X“ jau peržiūrėtas daugiau nei 1,3 mln. kartų.
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Vienas „X“ įrašas apie medžių kirtimą Amazonijoje peržiūrėtas daugiau nei 1,3 mln. kartų
Kiti pastebėjo, kad šia tema pasisakė ir JAV vadovas Donaldas Trumpas. Anot vieno „X“ vartotojo, prezidentas „atskleidė faktą, kad jie sunaikino 100 TŪKSTANČIŲ medžių Amazonės atogrąžų miškuose, kad JT atsirastų vietos kairiųjų aplinkosaugininkų atstovams. Jie yra VEIDMAINIAI.“
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Į medžių kirtimą Amazonijoje sureagavo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas
D.Trumpas išties lapkričio 9-ąją, renginio išvakarėse, socialiniame tinkle „Truth Social“ sureagavo: „Jie vienu ypu išplėšė dalį Brazilijos atogrąžų miškų, kad nutiestų keturių juostų greitkelį, kuriuo galėtų keliauti aplinkosaugininkai. Tai tapo dideliu skandalu!“ Šis komentaras sulaukė daugiau nei 31 tūkst. patiktukų.
Kritika lydi nuolat
Tūkstančiai medžių džiunglėse tikrai buvo iškirsti, kad būtų galima nutiesti kelią, bet ši istorija, pateikus kitame kontekste, paversta melagiena.
Ji lyg virusas paplito tuo metu, kai pasaulio lyderiai, politikos formuotojai ir aplinkosaugininkai rinkosi Belene, Brazilijos šiaurėje esančiame mieste, Paros valstijos sostinėje.
Pasaulinė klimato konferencija (COP) kasmet sulaukia kritikos, nes į ją atvyksta tūkstančiai dalyvių iš viso pasaulio, daugelis jų atskrenda. Ji pagimdo ir melagienų, kaip nutiko ir šiemet.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai šalys bus įpareigotos versti savo gyventojus valgyti mažiau mėsos?
Dalis atogrąžų miško tikrai buvo iškirsta, kad netoli Beleno būtų galima nutiesti maždaug 13,2 km ilgio keturių juostų kelią pavadinimu „Avenida Liberdade“ („Laisvės greitkelis“).
Mūsų derlius jau nukirstas. Mes nebeturime tokių pajamų, kad išlaikytume savo šeimą.
Šis projektas jau senokai buvo susietas su COP30. Apie tai nemažai rašyta ne tik dabar, bet ir šį pavasarį, projektas, dėl kurio teko iškirsti daugybę medžių, vadintas nusikaltimu. Daugelis apie tai pranešusių žiniasklaidos priemonių ir socialinių tinklų vartotojų citavo britų visuomeninį transliuotoją BBC.
Vieni pareigūnai paneigė
Šių metų kovo 12 d. BBC tinklalapyje buvo paskelbtas rašinys su antrašte „Amazonės miškas iškirstas tiesiant kelią klimato kaitos viršūnių susitikimui“ su atitinkamais vaizdo įrašais skirtingose platformose ir įvairomis kalbomis.
Straipsnyje pasakojama, kad „COP30 klimato kaitos viršūnių susitikimui Brazilijos mieste Belene tiesiamas naujas keturių eismo juostų greitkelis, kertantis dešimtis tūkstančių akrų saugomų Amazonės atogrąžų miškų“. Jo tikslas esąs palengvinti eismą mieste, kuriame lapkritį vyksiančioje konferencijoje dalyvaus daugiau nei 50 tūkst. žmonių, įskaitant pasaulio lyderius.
Rašinyje cituojami vietos gyventojai ir gamtosaugininkai, pasipiktinę dėl projekto poveikio aplinkai. Mat Amazonija atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį absorbuojant anglies dioksidą ir užtikrinant biologinę įvairovę.
Daugelis įsitikinę, kad šis miškų kirtimas prieštarauja pačiam klimato kaitos viršūnių susitikimo tikslui. Kaip tik miškų naikinimas, biologinės įvairovės nykimas ir anglies dioksido išmetimas yra pagrindinės COP30 temos.
„Iš dalies nutiesto kelio abiejose pusėse stūkso vešlūs atogrąžų miškai – priminimas apie tai, kas kažkada ten buvo, – skelbė BBC. – Išvalytoje žemėje, kuri tęsiasi daugiau nei 13 km (8 mylių) per atogrąžų mišką iki Beleno, aukštai sukrauti rąstai.
Kastuvai ir mašinos rausia miško paklotę, padengdamos pelkes, kad padengtų kelią, kuris eis per saugomą teritoriją. Claudio Verequete’as gyvena maždaug už 200 m nuo vietos, kur bus kelias. Anksčiau jis gaudavo pajamas nuimdamas acai uogas nuo medžių, kurie kadaise užėmė šią vietą.
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Medžių kirtimas Amazonijoje pavadintas klimato kaitos fiasko
„Mūsų derlius jau nukirstas. Mes nebeturime tokių pajamų, kad išlaikytume savo šeimą“. Jis sako, kad iš valstijos vyriausybės negavo jokios kompensacijos ir šiuo metu gyvena iš santaupų.“
Jau po straipsnio publikavimo Brazilijos pareigūnai paneigė, kad greitkelio statyba susijusi su COP30. Renginio organizatoriai nurodė, kad BBC rašinio antraštė „klaidinančiai rodo ryšį tarp statybos projekto ir federalinės vyriausybės veiksmų ruošiantis konferencijai“. Anot jų, greitkelis nebuvo įtrauktas į 33 infrastruktūros projektus, suplanuotus renginiui.
Paros valstijos vyriausybė paskelbė tą patį: „Ši alėja yra projektas, pradėtas 2020 m., dar prieš tai, kai Belenas buvo pasirinktas COP renginio miestu.“
Kiti pareigūnai buvo patvirtinę
BBC atstovas spaudai Vokietijos portalui DW.com nurodė, kad jų pranešimas „buvo pagrįstas valstijos vyriausybės dokumentais ir interviu su valstijos vyriausybės pareigūnu – du iš jų tiesiogiai susiejo projektą su COP30“.
Apie šį projektą kalbama jau daugiau nei 20 metų, tačiau buvo daug pasipriešinimo. Poreikis paruošti miestą tokiam dideliam įvykiui galiausiai suteikia reikiamą pagrindimą.
Kaip nurodyta straipsnyje, Paros valstijos infrastruktūros sekretorius Adleris Silveira paminėjo „Avenidas Liberdade“ kaip vieną iš projektų, vykdomų mieste ruošiantis COP30, kuris bus kaip „palikimas gyventojams“. BBC pasidalijo ir ilgesne interviu ištrauka, kuri tai patvirtina.
BBC taip pat nurodė praėjusių metų lapkritį išplatintą Paros vyriausybės pranešimą spaudai pavadinimu „Benele vykdomi valstijos vyriausybės COP30 infrastruktūros projektai.“ Vienoje pastraipoje kalbama apie „Avenida Liberdade“ statybos eigą. Tačiau vėliau pranešimas spaudai buvo pakeistas ir dabartinėje versijoje, kurią galima rasti internete, ši pastraipa buvo ištrinta.
Archyvinėse šios svetainės versijose matyti, kad pastraipa buvo pašalinta kovo 13-14 d. – iškart po to, kai buvo paskelbtas BBC straipsnis.
Kelio reikėjo gyventojams?
Daugiau nei 1,4 mln. gyventojų turintis Belenas dažnai vadinamas vartais į Amazonės žemupį, kur upė sulėtėja prieš įtekėdama į Atlanto vandenyną.
Kaip rašoma DW.com straipsnyje, vienas svarbiausių kelių į miestą yra greitkelis BR-316, kuriame dažnai būna didelių spūsčių. Alternatyvaus maršruto į Beleną planai atsirado daugiau nei prieš dešimtmetį ir palaipsniui virto „Avenida Liberdade“ projektu.
Vienas komentarą „Faceobook“ parašiusi brazilė patvirtino, kad „šis projektas prasidėjo prieš daugelį metų, dar prieš tai, kai COP30 buvo numatyta Belene.
Šioje vietovėje gyvenantiems žmonėms labai reikia kelio, kad jie galėtų pasiekti mokyklas, ligonines ir pan. Tai labiau susiję su pagalba nepasiturintiems gyventojams nei su greitkelio tiesimu klimato kaitos viršūnių susitikimui.“
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Vienos gyventojai tvirtina, kad greitkelio jiems verkiant reikėjo
Ana Claudia Cardoso, miesto studijų profesorė iš Federalinio Paros universiteto, kovą naujienų agentūrai „Reuters“ sakė: „Apie šį projektą kalbama jau daugiau nei 20 metų, tačiau buvo daug pasipriešinimo. Poreikis paruošti miestą tokiam dideliam įvykiui galiausiai suteikia reikiamą pagrindimą.“
Paros valstijos vyriausybė šį greitkelį planavo jau nuo 2012 m. (tuomet net nežinota, kad Belene vyks toks renginys). Iš pradžių jis buvo atidėtas dėl aplinkosaugos problemų, tačiau galiausiai net buvo įtrauktas į 30 projektų, kurių Belenas ėmėsi ruošdamasis klimato kaitos konferencijai su svečiais iš kone 200 šalių.
Greitkelio projektas, kuris oficialiai buvo paskelbtas 2020 m., jau keletą metų yra ginčų, protestų ir net teisminių procesų objektas. Statybos prasidėjo 2024 m. birželį.
Paros valstijos vyriausybė greitkelį apibūdina kaip tvarų projektą. Juo siekiama sumažinti anglies dioksido išmetimą sutrumpinant kelionės laiką, taip pat bus įrengtos perėjos laukiniams gyvūnams, dviračių takai ir saulės energija maitinamas apšvietimas, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai.
Teritorija, kurioje tiesiamas „Avenida Liberdade“, yra saugoma, tačiau tai nėra neliečiamas atogrąžų miškas. Ši teritorija Brazilijoje vadinama Valstybine aplinkos apsaugos zona (APA) – tai leidžia ribotą, tvarų naudojimą ir kontroliuojamą žmonių veiklą.
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Belene šiemet vyko JT klimato kaitos konferencija, bet greitkelis netoli jo buvo suplanuotas jau senokai
Paros vyriausybės teigimu, greitkelio trasa eina palei elektros kabelio liniją, dėl kurios augmenija esą buvo iškirsta dar prieš pradedant statybas. Tai matyti ir iš palydovinių nuotraukų.
Tačiau ekspertai perspėjo, kad netoliese esantis Utingos valstybinis parkas ir laukinė gamta gali nukentėti nuo didesnio triukšmo, taršos ir miesto plėtros, kurią skatina kelias.
Vyriausybė tvirtina, kad tarėsi su suinteresuotomis bendruomenėmis, bet vistiek kilo protestų. 2024 m. spalį statybos buvo trumpam sustabdytos, kai gyventojai pareikalavo konsultacijų. Šiemet liepą tos pačios bendruomenės vėl sustabdė darbus, reikalaudamos kompensacijos už užimtą žemę ir privažiavimo kelių pagerinimo, nes juos apgadino sunkioji technika.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Amazonės džiunglėse tikrai buvo iškirsta daugybė medžių, kad būtų galima nutiesti greitkelį. Tačiau čia esančiame Beleno mieste surengta JT klimato kaitos konferencija COP30 nebuvo to priežastis – projektas buvo sumanytas anksčiau, tik vėliau susietas su šiuo renginiu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.