Pasak leidinio šaltinių vyriausybės sluoksniuose, V. Zelenskis buvo „sukrėstas“ kaltinimų mastu, pareikštų jo artimiausios aplinkos žmonėms.

Ukrainos lyderis jau atsiribojo nuo kai kurių tyrimo veikėjų. Artimiausios dienos, sprendžiant iš visko, bus dramatiškos, nes prezidentas raginamas atsikratyti savo labiausiai prieštaringų bendražygių, kad išgelbėtų valstybę ir save, teigiama straipsnyje.

Šaltiniai, susipažinę su tyrimo eiga, nurodo, kad kol kas nėra nustatyta, kokiu lygiu buvo perduodama informacija apie korupcines schemas, pagal kurias buvo numatyti 10–15 proc. vertės kyšiai nuo „Energoatom“ sutarčių. Straipsnyje pabrėžiama, kad schemos šaknys siekia tolimą praeitį, dar gerokai prieš V. Zelenskiui tapus prezidentu 2019 m.

Tačiau jo bendražygių artumas skandalui gali būti pakankamas, kad pakenktų jo politinei ateičiai, rašo „The Economist“. Ukrainos žvalgybos atstovas, kurio vardas neatskleidžiamas, palygino skandalą su „atominės bombos masto smūgiu“.

Tai, kas įvyko, kelia grėsmę Ukrainos kovai su agresore Rusija dviem būdais. Pirma, tai gali sustiprinti cinizmą ir paskatinti dar daugiau karių dezertyruoti. Užsienyje Kyjivui bus sunkiau prašyti reikiamos pagalbos, kuri vertinama maždaug 100 milijardų dolerių per metus.

„Kai kurie naudos korupcijos atskleidimą ne kaip įrodymą, kad šalyje yra nepriklausomos institucijos, kovojančios su piktnaudžiavimais, o kaip argumentą sumažinti paramą“, – aiškina „The Economist“.

Skandalas jau baigėsi dviejų ministrų politine karjera, o vyriausybė ketina atlikti visų valstybinių įmonių auditą, tačiau straipsnyje pabrėžiama, kad „puvimo, tikriausiai, nepavyks sustabdyti be plataus ir politiškai skausmingo pertvarkymo“.

„V. Zelenskis neturi lengvų sprendimų“, – teigia straipsnio autorius.

Dabar, kai tyrimas jau paviešintas, kai kurie iš įtariamųjų gali sudaryti susitarimą su valdžia ir atskleisti dar daugiau kompromituojančios informacijos.

Kitas tyrimo etapas gali trukti iki metų. „The Economist“ šaltiniai, artimi antikorupcijos institucijoms, teigia, kad jos tiria šalies gynybos sektorių.

Operacija „Midas“

Lapkričio 10 d. Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) detektyvai atliko kratas verslininko Tymuro Mindičiaus, buvusio energetikos ministro, dabartinio Ukrainos teisingumo ministro Germano Galuščenkos ir bendrovės „Energoatom“ patalpose. T. Mindičius iš Ukrainos paspruko keletą valandų prieš tai.

NABU pareiškė, kad operacijos „Midas“ metu detektyvai užfiksavo „aukšto lygio nusikalstamos organizacijos veiklą“, kuriai vadovavo „žiniasklaidoje žinomas verslininkas“. Nusikaltėliai sukūrė didelio masto korupcinę schemą, kuria siekė daryti įtaką bendrovei „Energoatom“, ir reikalavo iš bendrovės rangovų 10–15 proc. vertės kyšių, atitinkančių sutarčių vertę.

Penki asmenys, susiję su šia byla, buvo sulaikyti ir suimti su galimybe juos paleisti už užstatą. Tarp jų – buvęs energetikos ministro patarėjas Igoris Myroniukas, „Energoatom“ saugumo vykdantysis direktorius Dmitrijus Basovas ir kiti darbuotojai, kurie, pagal tyrimo duomenis, plovė pinigus.

Lapkričio 13 d. žurnalistas Olegas Novikovas pranešė, kad už dvi bylos kaltinamąsias – Lesę Ustymenko ir Liudmylą Zoriną – sumokėtas užstatas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad visi kalti asmenys turi būti nuteisti. Jis taip pat įvedė sankcijas verslininkams T. Mindičiui ir Aleksandrui Zuckermanui.

Parengta pagal „nv.ua“ inf.