„The Washington Post“ rašo, kad numanomas šios operacijos vadovas yra 37 metų Rusijos pilietis Jaroslavas Michailovas. Leidinio duomenimis, dabar ir Rusija, ir Europos šalys siekia jo ekstradicijos.
„The Washington Post“ pažymi, kad Michailovas yra svarbus Maskvai, nes visų pagrindinių Rusijos specialiųjų tarnybų – FSB, SVR ir GRU – vadovai tiesiogiai dalyvavo darant spaudimą Azerbaidžanui, reikalaudami grąžinti jį į Rusiją.
Tuo pačiu metu Lenkija pateikė oficialų prašymą dėl J.Michailovo ekstradicijos. Didžiosios Britanijos, Ukrainos ir Lietuvos valdžios institucijos taip pat kreipėsi į Azerbaidžaną, bandydamos užkirsti kelią jo grąžinimui į Rusiją.
Baku kol kas atmeta reikalavimus išduoti Rusijos agentą. Teigiama, kad didžiąją laiko dalį jis praleido nežinomybėje: formaliai nebuvo sulaikytas, bet buvo stebimas ir neturėjo teisės išvykti iš šalies.
J.Mihailovas įtariamas padėjęs gaminti sprogstamuosius įtaisus, vadovavęs jų išsiuntimo operacijai, taip pat naudojęs suklastotą pasą, kad pabėgtų į Azerbaidžaną. Slaptoje užklausoje, kurią Lenkija pateikė per Interpolą, teigiama, kad jis ieškomas dėl teroristinių operacijų, kurias vykdė pagal Rusijos Federacijos slaptųjų žvalgybos tarnybų nurodymus.
Pasak vieno iš „The Washington Post“ šaltinių, Michailovas „atstovauja naujai kartai Rusijos operatyvininkų, kuriuos GRU verbuoja iš nusikalstamų organizacijų dėl jų ryšių ir galimybių“. Anksčiau Rusijos teisėsaugos institucijos jam buvo pateikusios kaltinimus dėl kontrabandos.
Lietuvoje – šešiolika įtariamųjų
Rugsėjo mėnesį Lietuva pranešė apie kelių asmenų, priklausančių grupei, kuri 2024 m. liepos mėnesį iš Vilniaus išsiuntė siuntinius su sprogmenimis, sulaikymą. Grupę sudarė Estijos, Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir Ukrainos piliečiai. Dvi siuntos su savadarbiais sprogstamaisiais ir padegamaisiais įtaisais buvo išsiųstos DHL krovininiais lėktuvais į Jungtinę Karalystę, dar dvi – DPD krovininiais sunkvežimiais į Lenkiją.
Teroro aktų ikiteisminiame tyrime, kai per bendroves DHL ir DPD buvo siunčiami padegamieji užtaisai, yra 16 įtariamųjų, iš jų vienas asmuo sulaikytas Estijoje, Lietuva laukia jo perdavimo.
„Įtariamojo statusas yra suteiktas 16 asmenų šiuo metu, iš kurių devynis asmenis teismo nutartimi yra leista suimti, ir laukiame Europos arešto įvykdymo iš Estijos. Kaip žinome, Estijoje yra sulaikytas asmuo“, – antradienį nurodė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Nida Grunskienė
Jos žiniomis, asmuo „greitu metu“ turėtų būti perduotas Lietuvai.
Generalinė prokurorė atsisakė įvardyti, ar sulaikytieji Lietuvoje yra mūsų šalies šalies piliečiai.
Teisėsaugos duomenimis, pernai liepos 19-ąją Lietuvos pilietis Aleksandras Šuranovas, gimęs 1973 metais, veikdamas su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD tarptautinių siuntų pristatymo paslaugomis ir iš Vilniaus į įvairias Europos valstybes išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Dvi iš šių siuntų buvo DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.
Per DHL siųstos dvi siuntos pernai liepą užsidegė Leipcigo oro uoste, prieš pakraunant krovinį į lėktuvą, ir Birmingeme esančiame bendrovės sandėlyje. Viena DPD siunta užsidegė šios įmonės vilkike Lenkijoje ir viena neužsidegė sudegus detonatoriui.
Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šiuos nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo Rusijos piliečiai, turintys ryšių su Rusijos karinės žvalgybos tarnybomis.
Tyrimo metu Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje buvo atlikta per 30 kratų, iš neteisėtos apyvartos išimtos sprogstamosios medžiagos, kurios buvo paslėptos konservų skardinėse ir parengtos naudoti, detonatoriai.
Šiam tyrimui koordinuoti Eurojuste buvo įkurta jungtinė tyrimo grupė, kurioje bendradarbiauja Lietuvos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Nyderlandų, Latvijos, Estijos, JAV ir Kanados pareigūnai.