„Kad būtų vyriausias žmogus, kuris [būtų su] tam tikru statusu – iš dalies atsižvelgta į jų pageidavimą, iš dalies į mūsų pageidavimą. Ir laukiame dabar jų atsakymo“, – komentavo parlamentaras.
Mano, kad esminė kliūtis – atstovybės pavadinimas
Bet Kinija iki šiol nesureagavo.
„Kol kas mes to atsakymo neturime“, – trečiadienį Seime žurnalistams nurodė R. Motuzas.
Jis svarstė, kad kinai neatsako todėl, nes Lietuvoje vis dar veikia Taivaniečių atstovybė, kurios pavadinimas iš kinų kalbos verčiasi kaip „Taivano“ atstovybė.
„Mes suprantame, kad, matyt, esminė kliūtis, nors oficialaus atsakymo [nėra], yra Taivano atstovybės pavadinimas“, – komentavo R. Motuzas.
Tai, kad kinai neatsako, pasak jo, atrodo kaip „nutylėjimo procedūra“, kuri kartais naudojama diplomatinėje praktikoje.
„Jeigu, pavyzdžiui, kreipiasi dėl ambasadoriaus paskyrimo, ir jeigu du, tris ar keturis mėnesius yra nutylėjimo procedūra, reiškia nepritariama“, – paminėjo komiteto pirmininkas.
Siekia tekti konsulinio atstovavimo paslaugas
Atsakymo iš kinų nesulaukianti Lietuva, jo teigimu, ėmėsi kitų žingsnių: siekia tekti konsulines paslaugas kitų užsienio šalių atstovybėse Kinijoje.
„Nauja yra, kad Užsienio reikalų ministerija suaktyvino veiklą siūlydama partneriams, kai kurioms užsienio valstybėms, kad aptarnautų mūsų piliečius konsuliniais klausimais, tai yra dėl vizų išdavimo ar konsulinės pagalbos suteikimo, kadangi toks poreikis yra ir iš Lietuvos Respublikos piliečių pusės, ir taip pat – iš Kinijos piliečių pusės.
Mes iš tikrųjų turime vieną-kitą atvejį, kad žmonės yra nubausti ir nuteisti, ir du Lietuvos piliečius turime Kinijoje kalėjimuose, kur kažkas taip pat turi jiems atstovauti, išklausyti ir ginti jų interesus.
Tai norėtumėme pradėti nuo konsulinio atstovavimo“, – komentavo R. Motuzas.
Tai, jo teigimu, yra aktualu ir Lietuvos verslui.
„Lietuvoje kai kurios įmonės turi kiniškų automobilių atstovybes, nori pasikviesti į tas įmones Kinijos atstovus, kad padėtų sureguliuoti tam tikrą techniką ar [kinai galėtų] atvykti į tas atstovybes. Bet jie to padaryti negali, nes mes neturime diplomatinio atstovavimo“, – pažymėjo politikas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvai nereikia atkurti diplomatinių santykių su Kinija, nes diplomatiniai santykiai nenutraukti.
„Tiesiog fizine prasme mes neturime diplomatinio atstovavimo“, – dėstė R. Motuzas.
Sako, kad Lietuvai reikia balansuoti
Kalbėdamas apie Lietuvos strategijos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione įgyvendinimą, R. Motuzas pabrėžė, kad mums, vykdant su tuo susijusią užsienio politiką, reikia laviruoti.
„Mes šiandien turime laviruoti ar koordinuoti tarp JAV ir taip pat, žinoma, ir Kinijos. Nes, kaip žinome, JAV buvo tos, kurios paragino užsienio valstybes daugiau dėmesio skirti Indijos ir Ramiajam vandenynui, ir pačios į tai pasisuko“, – dėstė parlamentaras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Kinija plečia savo įtaką, kartu su Rusija dalyvauja kare prieš Ukrainą. Bet, nepaisant to, Lietuva, anot R. Motuzo, neišvengiamai turi „grįžti prie santykių su Kinija“.
„Vis tiek Kinijos ekonomika turi didelę įtaką. Nors JAV įvedė muitus, mes žinome, kad kai kurios valstybės, ta pati Meksika, Kinijos prekes superka ir sandėliuoja, reiškia, pasikeitus aplinkybėms, jos vėl bus pardavinėjamos. Vis tiek jos rinkoje sukasi“, – kalbėjo politikas.
Nesutarimai
Kinijos ambasadoje Lietuvoje jau kurį laiką nėra šios šalies diplomatų. Esminis nesutarimas kilo, nes kinai vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio ir atitinkamai Lietuvos atstovybę Pekine pervadino į „Laikinojo reikalų patikėtinio biurą“.
Be kita ko, ir Lietuvoje Kinijos diplomatai norėjo akredituotis kaip dirbantys „Laikinojo reikalų patikėtinio biure“, nors tokio, Lietuvos vertinimu, nėra. Lietuva tiek savo atstovybę Kinijoje, tiek kinų atstovybę Lietuvoje oficialiai tebelaiko ambasadomis ir teigia, kad Kinijos veiksmai prieštarauja tarptautinei teisei.
Dabar Kinija Lietuvos klausimais atstovauja iš Kinijos misijos prie Europos Sąjungos Briuselyje.
Diplomatiniai Lietuvos ir Kinijos santykiai suprastėjo, kai per praėjusią kadenciją konservatorių dominuojama Vyriausybė Lietuvos sostinėje leido įsisteigti Taivaniečių atstovybei. Ji taip vadinama ir angliškai, tačiau kinų kalba naudojamas „Taivano“ vardas.
O Kinija tame įžvelgė „vienos Kinijos“ principo laužymą, nes Kinija Taivano, kaip atskiros valstybės, nepripažįsta, laiko jį atsiskyrusia Kinijos provincija, kuri kada nors vėl taps Kinijos dalimi.
Valdančiųjų ir Vyriausybės tikslai
Tikslą atkurti, normalizuoti santykius su Kinija, kiek tai įmanoma nepaminant mūsų pačių interesų, savo rinkimų programoje išsikėlė valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija, kuriai priklauso ir R. Motuzas.
Ankstesnė Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė į savo programą nuostatų apie Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija, poreikį juos taisyti, neįtraukė. Priešingai – dokumente rašyta apie Kinijos keliamus iššūkius, su šia šalimi susijusias grėsmes.
Dabartinės Ingos Ruginienės vadovaujamos Vyriausybės programoje apie Kiniją rašoma taip: „Sieksime normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks jis yra kitose ES valstybėse narėse.“