Nepasitenkinimą išreikšti nusprendę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) nariai tikina, kad juos stipriai nuvylė Vyriausybės pažadas atlyginimus pedagogams kelti tik nuo kitų metų rugsėjo.
Būtent tokį sutarimą su valdžia po ilgų diskusijų ir net streiko galimybės neseniai rado kita švietimo darbuotojus vienijanti profsąjunga – Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS).
Pagal pastarųjų pasiektą susitarimą, nuo rugsėjo atlyginimai mokytojams turėtų kilti 11,5 proc.
Tačiau apie mitingą paskelbusi LŠDPS teigė, kad „mokytojų interesai dar kartą liko neapginti“, ir pateikė griežtų argumentų.
„LŠDPS nesutinka su imituotais „susitarimais“, kurie neturi nei mokytojų, nei visų profesinių sąjungų pritarimo“, – aiškinama kvietime į protestą.
Profsąjungos atstovai taip pat nevengia kritikuoti kitų pedagogų, esą LŠMPS veikimas valdžiai apskritai yra „palankesnis“.
„Tas siūlymas, kuriam pritarė ponas Milešinas (LŠMPS vadovas – ELTA), yra geras ir tinkamas tik Finansų ir Švietimo ministerijoms. Tuo metu mokytojams tai yra pats blogiausias variantas finansine prasme“, – trečiadienį LRT radijui sakė LŠDPS pirmininkas A.Navickas.
Atvyko su aiškia žinute
Trečiadienį apie pusę ketvirtos popiet šalia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastato su plakatais susibūrė mažiausiai kelios dešimtys mokytojų.
„Nešam tokią žinutę, jog norim, kad laikytųsi pažadų, ką pažadėjo. O ne vėl kitaip kalbėtų“, – Lrytas sakė Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro profesijos mokytoja Eugenija.
Anot jos, darbas su mokiniais – labai sunkus, bet nevertinamas.
„Vaikų yra įvairių, yra apskritai sunkiai sukalbamų, tai mokytojas turi su jais rasti bendrą kalbą. Čia ir psichologiškai labai veikia. O kur dar kiti dalykai.
Pedagogo darbas yra labai sunkus“, – prisipažino pedagogė.
„Labai jaučiasi demotyvacija. Nors ir įtampa dabar pasaulyje, bet negalima ant šito visko sumesti. Apmaudu“, – nusivylimo neslėpė kita į protestą atvykusi mokytoja.
Čia protestuotojai laukė ir pačios ministrės Ramintos Popovienės, kuri ryte pažadėjo ateiti ir pasikalbėti su protestuojančiais pedagogais.
Tiesa, ministrė dar ryte prisipažino taip iki galo ir nesuprantanti, kodėl dalis mokytojų yra tokie nepatenkinti.
„Žinoma, kad mes kalbėsime, tikrai žmonės turi išsakyti savo nuomonę, bet ar tikrai reikia piketuoti?“ – LRT radijo eteryje kalbėjo ministrė.
Šalia ministerijos mokytojai surengė tikrą šou – čia skambėjo būgnų muzika, eiliuotai įgarsinti visi valdžios neišpildyti pažadai pedagogams, šalia ministerijos išsirikiavo „pažadų siena“. Jie perduoti ministrei.
Tarp tokių pažadų – ne tik baziniai klausimai, bet ir pasižadėjimas mažinti mokinių skaičių klasėse, sutvarkyti etatinio apmokėjimo sistemą, didinti mokytojų padėjėjų skaičių, pritraukti jaunų mokytojų.
A.Navicko teigimu, mokytojai tais pažadais nebetiki, nes valdžia duotų įsipareigojimų tiesiog nevykdo.
„Turbūt mes jau girdėję daug įvairių pažadų, kad už viską bus sumokėta, viskas bus įgyvendinta. Ir mes žinome, kad jeigu nedaroma tai konkrečiu laikotarpiu, tai yra, planuojant biudžetą, turbūt tie pažadai ir lieka tik pažadais“, – sakė LŠDPS vadovas.
R.Popovienę nušvilpė
Netrukus pas mokytojus atėjo ir pati R.Popovienė. Iš pradžių pedagogų kalbų ji klausė santūriai, prie scenos. Tuomet į ją žengė ir pati.
„Dar kartą noriu padėkoti, kad esate čia, nes kiekvieno jūsų dalyvavimas čia ir buvimas, ir televizijos laidose, ir viešai esu pasakiusi, kad bet kokios nuomonės išreiškimas yra man priimtinas, aš esu tolerantiška, tikrai noriu išklausyti ir išgirsti“, – sakė ŠMSM vadovė.
Anot R.Popovienės, atliepti visų nuomonių nepavyks niekada, tačiau tikino girdinti mokytojų lūkestį, kad darbo užmokestis augtų nuo sausio 1-osios.
„Ministerijai ir man pačiai prioritetas visada yra pedagogų darbo užmokestis, darbo sąlygos. Visi sprendimai, kuriuos mes darome, yra akcentuoti į vaikų, pedagogų sėkmę ir darbo sąlygas, darbo užmokestį. Tai tikrai yra labai svarbu“, – kalbėjo ministrė.
Visgi R.Popovienei kalbant apie tai, kad ypač daug lėšų šiuo metu reikėtų skirti šalies saugumo stiprinimui, dalis mokytojų pratrūko, šaukdami, kad visada atsiras priežasčių pasiteisinti.
Galiausiai baigiant savo pasisakymą pedagogai ministrę nušvilpė, skandavo „gėda!“
„Tai neleisit man atsisveikinti su jumis? Na aš palauksiu. Klausykit, aš tai, žinokit, menininkė, aš scenos nebijau, aš ir muzikos nebijau. Tik gaila, kad ne lietuvių liaudies dainos skamba.
Aš linkiu mums visiems sėkmingų susitarimų, bendradarbiavimo ir tiesiog siekti, kad švietimo bendruomenė susitartų ir būtų vieninga“, – linkėjo R.Popovienė, bet jos žodžius lydėjo mokytojų replikos „apgailėtina“, ir „nieko neišgirdom“.
Kiek anksčiau R.Popovienė žurnalistams sakė, kad derybos dėl darbo užmokesčio kiekvienais metais nėra labai paprastos – siūlymus ji teigė girdinti, su premjere esą ieškojo galimybių.
„Tačiau tos finansinės galimybės yra tokios, kad mes žinome, jog didžioji dalis biudžeto yra skirta šalies gynybai, ir šiandien mes visi kartu su pedagogais turime galvoti apie šalies saugumą ir apie tą garantą“, – tikino ministrė.
Tačiau, anot R.Popovienės, kalbantis su Finansų ministerija tikrai akcentuota, kad susitarimų laikytis reikia.
„Tikrai deramės su profesinėmis sąjungos, jų yra penkios. Keturios yra pasirašiusios kolektyvinės šakos sutartis, su kuriais turime derėtis ir ieškoti sutarimo, su A.Navicko profesine sąjunga mes taip pat kalbamės, jie išsakė ir savo poziciją, ir vakar buvome susitikę.
Šaindien galiu pasakyti, kad siūlome optimaliai finansiškai palankiausią variantą“, – aiškino R.Popovienė.
Kas nutiko?
Prieš kelias savaites, ant Seimo stalo atsidūrus kitų metų valstybės biudžeto projektui, dalis mokytojų sunerimo, ar valdžiai tikrai pavyks laikytis pedagogų bendruomenei duotų įsipareigojimų dėl atlyginimų kilimo.
Pernai atnaujintoje šakos sutartyje numatoma pedagogų atlyginimus iki 2028 m. didinti 5 proc. daugiau nei prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio augimas. Kitąmet, pagal kolektyvinę sutartį, mokytojų atlyginimai turėtų augti 7,65 proc.
Tačiau Vyriausybės pateiktame 2026 m. biudžeto projekte buvo siūloma, kad mokytojų atlyginimai didėtų tik 5 proc.
LŠMPS savo ruožtu nurodė, kad tokie planai kolektyvinėje sutartyje numatytų įsipareigojimų neatspindi, bet kadangi dėl išaugusio gynybos biudžeto diržus reikia susiveržti visiems, kartu jie pasiūlė ir savo alternatyvą.
Vyriausybei pasiūlyta didinti mokytojų darbo užmokestį ne nuo kitų metų sausio 1 d., kaip yra numatyta, bet nuo 2026 m. rugsėjo 1 d., tačiau su sąlyga, kad darbo užmokestis didėtų sparčiau – 11,5 proc.
Premjerė Inga Ruginienė tuomet žadėjo, kad pažadų bus laikomasi, tačiau tvyranti įtampa ypač ženkliai išaugus gynybos biudžetui buvo akivaizdi.
Po ilgų diskusijų ir net iškilusios streiko grėsmės LŠMPS vadovas E.Milešinas galiausiai patvirtino, kad dėl pedagogų algų kilimo pavyko rasti susitarimą.
Pasak E.Milešino, pritarta profsąjungos siūlymui nuo kitų metų rugsėjo 1 d. mokytojų algas didinti 11,5 proc.
Kaip tuomet sakė profsąjungos vadovas, derybos tikrai nebuvo lengvos – ministerija esą bandė derėtis dėl mažesnės algų didinimo kartelės.
„Diskusijų buvo. Posėdis truko tris valandas. (…) Iš ministerijos pozicijos dar buvo bandoma derėtis, kad mes dar nuleistume tą 11,5 proc. (kartelę – ELTA), bet po derybų, priėjome prie sutarimo, kad lieka tas, ką mes siūlėme prieš tai“, – teigė E.Milešinas.
ŠMSM anksčiau siūlė nuo ateinančio sausio pedagogų darbo užmokestį kelti 5 proc., o nuo rugsėjo – dar 2,65 proc., tačiau profsąjunga su tuo nesutiko ir žadėjo, kad jei nepavyks susitarti – rengs streiką.