Ataskaitoje matyti, kad migracijos padėtis pernai pagerėjo: nelegalių sienos kirtimų sumažėjo trečdaliu. Vis dėlto EK akcentuoja, kad Europai vis dar tenka spręsti ilgalaikius iššūkius – nuo vidaus judėjimo kontrolės iki išorės sienų saugumo ir spaudimo priimti pabėgėlius iš Ukrainos.
Paktas – bandymas atkurti pasitikėjimą ES gebėjimu valdyti migraciją
Vidaus reikalų ir migracijos komisaras Magnusas Brunneris, pristatydamas ataskaitą, teigė, kad pagrindinis uždavinys – parodyti, jog Europa pajėgi valdyti procesus.
„Vis dar matome nusivylimą – žmonės abejoja, ar taisyklės iš tikrųjų veikia. Turime įrodyti, kad ES kontroliuoja situaciją“, – teigė jis.
M.Brunneris pabrėžė ir naujos atvykimų-išvykimų sistemos reikšmę – vos per mėnesį užfiksuota daugiau kaip 4 mln. judėjimų, o tai leis tiksliau sekti migracijos srautus.
Danijai pirmininkaujant ES Tarybai, šalies Europos reikalų ministrė Marie Bjerre paktą vadino „nauju etapu“ ir akcentavo rengiamą solidarumo rezervą, kuris leis šalims rinktis paramos formą – nuo migrantų perkėlimo iki finansinio indėlio.
Nuo pagyrimų iki kaltinimų „kapituliacija“
Europos Parlamento tribūnoje vykusioje diskusijoje praėjusią savaitę atsiskleidė platus politinis spektras nuomonių. Kaip žinia, Europos Parlamente politinės jėgos yra susivienijusios ne pagal valstybes, o pagal politines ideologijas. Kiekvienas europarlamentaras priklauso vienai iš Europos politinių frakcijų.
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Migrantai Serbijos – Kroatijos pasienyje
Didžiausios ir vienos įtakingiausių frakcijų – Europos liaudies partijos (EPP ) frakcijos atstovas Tomas Tobe (EPP): „Laikas realiems rezultatams“
Švedijos europarlamentaras ragino pagaliau pereiti nuo deklaracijų prie veiksmų: „Turime įrankius. Laikas jais naudotis.“
Jis priminė 2015 m. krizę, kai Švedija per trumpą laiką priėmė 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų, ir pabrėžė, kad migracijos valdymas negali būti paliktas atskiroms valstybėms – būtinas europinis atsakomybės pasidalijimas.
Antrosios pagal dydį EP frakcijos, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso atstovė Ana Catarina Mendes (S&D): „Abejonės dėl tikro solidarumo“
„Migracijos paktas vis dar skendi neaiškumuose – ar tikrai kalbame apie solidarumą?“ Ji kritikavo susitarimą dėl stokojančio skaidrumo ir aiškumo dėl finansinių įsipareigojimų bei žmogaus teisių užtikrinimo. A.C.Mendes įspėjo, kad 35 proc. sumažėjusi neteisėta migracija negali būti siekiama žmonių teisių sąskaita. „Ar tokios Europos norime – kuri moka už tai, kad atsisako žmonių?” – retoriškai klausė ji.
Ar tokios Europos norime – kuri moka už tai, kad atsisako žmonių?
Dešiniosios ir kraštutinės dešinės Identiteto ir demokratijos frakcijos atstovas Fabrice’as Leggeri (PIE): „Gėdos paktas“ ir grėsmė demokratijai
Vienas kontroversiškiausių pasisakymų nuskambėjo iš buvusio „Frontex“ vadovo Fabrice’o Leggeri, kuris pats buvo priverstas palikti pareigas po skandalų dėl galimai slėptų neteisėtų migrantų grąžinimų.
Anot jo, naujoji sistema silpnina valstybių gebėjimą kontroliuoti migraciją, verčia jas „kapituliuoti“.
Pasak jo, valstybės, atsisakančios priimti migrantų paskirstymą, bus baudžiamos finansiškai, o šalys, norinčios ginti savo piliečius ir tapatybę, traktuojamos kaip „nusikaltėliai“.
„Priversdami valstybes priimti migrantus, jūs mindote demokratijos principus“, – sakė jis.
Laikraščio „15 minučių“ nuotr./Imigrantai
Dešinės, konservatyvios krypties Europos konservatorių ir reformistų frakcijos atstovė Assita Kanko (ECR): „Migrantai – šiuolaikiniai vergai“
Belgijos europarlamentarė A. Kanko pabrėžė, kad šiuo metu 80 % prieglobsčio prašymų atmetama. „Tai palieka mus pačius bejėgiais, o migrantai tampa šiuolaikiniais žemyno vergais“, – sakė A.Kanko.
Tai palieka mus pačius bejėgiais, o migrantai tampa šiuolaikiniais žemyno vergais.
Jos teigimu, griežtesnė sienų apsauga sustiprintų Šengeno erdvę ir ES piliečių pasitikėjimą, o kartu leistų valstybėms daugiau investuoti į humanitarinę pagalbą, teisėtus migracijos kelius ir migracijos priežasčių sprendimą kilmės šalyse.
„Efektyvūs grąžinimai nėra bausmė – jie yra gailestingumo pagrindas. Tik stipri, saugi ir humaniška Europa gali būti vieninga“, – pabrėžė ji.
Politika nėra tobula – bet neveikti būtų blogiau
Atsakydamas į kritiką, M.Brunneris teigė, kad paktas suteikia lankstumo: „Rasti pusiausvyrą niekada nėra lengva. Bet solidarumas, atsakomybė ir vienybė – neginčijami principai.“
Jis pabrėžė, kad ES migracijos politika bus veiksminga tik tada, jei valstybės narės ja tikės ir ją taikys.
Dabar Europos Taryba turi priimti sprendimą dėl solidarumo fondo dydžio ir valstybių įsipareigojimų – tik tada šie taps vieši ir privalomi.
Situacija gerėja, bet iššūkių lieka daug
Ataskaitos duomenys rodo pažangą – neteisėtų sienos kirtimų mažėjo dėl stipresnio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis. Tačiau Europai vis dar tenka spręsti:
- spaudimą prie ES išorės sienų dėl Rusijos ir Baltarusijos veiksmų,
- neteisėtus antrinius judėjimus ES viduje,
- pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo iššūkius,
- sunkumus grąžinant neteisėtai atvykusius asmenis.
Europos Komisija konstatuoja, kad visos valstybės narės susiduria su migracijos spaudimu, nors jo pobūdis skiriasi. Su migracijos iššūkiais susiduria ir Lietuva, ar ji taps solidarumo fondo donore ar paramos prašytoja, skaitykite čia.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
Europos panorama logotipai