Įtakingo JAV leidinio „The New York Times“ nuomonių skiltyje G.Landsbergis primena Lietuvos ir kaimyninių šalių istoriją – pusę amžiaus trukusią sovietinę okupaciją, atkreipdamas dėmesį ir į NATO rytinio sparno „Achilo kulnu“ vadinamą Suvalkų koridorių.
Anot jo, regionas supranta atgrasymo ir ryšių su kitomis demokratijomis svarbą, kadangi tai yra „ne prioritetų, o išlikimo klausimas“.
Shutterstock nuotr./Suvalkų koridorius
„Mes pasikliaujame kolektyvine gynyba – ankstesnių kartų sukurtomis tarptautinės teisės ir žmogaus teisių normomis. Ir mes žinome, kad jei ta sistema žlugs, būsime vieni iš pirmųjų jos smurtinio pakeitimo aukų.
Prezidentas Trumpas keičia šias taisykles. Jam peržvelgiant senus santykius ir mezgant naujus, tampa aišku, kad jo atžvilgiu niekas labiau nepasiteisina už sėkmę“, – tvirtina G.Landsbergis.
Jis toliau paaiškina, jog ilgamečių sąjungininkų – Europos ir NATO – kreipimaisi į JAV, paremti precedentais, bendra istorija ar idealais, nesulaukia atgarsio.
„Tačiau, kaip parodė Ukraina, prezidentą traukia nugalėtojo spindesys. Jei Europa nori geresnių santykių su D. Trumpu, ji turėtų pradėti elgtis kaip nugalėtoja“, – ragina buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis primena, kaip antrosios kadencijos pradžioje D.Trumpas, Baltuosiuose rūmuose priėmęs Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, šį viešai iškoneveikė ir pareiškė, jog šis „neturi jokių kortų savo rankose“.
Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis / ZUMAPRESS.com
Tačiau per kelis mėnesius ukrainiečiai parodė pasauliui „meistriškumą, kaip galima žaisti kortomis, kurios jiems buvo padalytos“.
„Ukrainos kariuomenė toliau naudojo dronus ir robotus, kad kiekvienas Rusijos žingsnis fronto linijose jai būtų kuo skausmingesnis ir brangesnis – tiek žmonėmis, tiek technika – ir, svarbiausia, perkėlė kovas į Rusijos teritoriją“, – priminė G.Landsbergis.
Jis priminė sėkmingas Ukrainos atakas Rusijos gilumoje taikantis į naftos perdirbimo įmones, o dronų smūgiai, remiantis pranešimais, padėjo sumažinti Rusijos naftos gavybą 17 proc., o spalį kai kurios netektys siekė ir iki 40 proc.
Tai, G.Landsbergio nuomone, ne tik susilpnino Rusijos karo mašiną, tačiau atnešė ir daugiau naudos: padėjo pelnyti didesnį D.Trumpo palankumą „Ukrainos reikalui“ bei griežtesnį toną Rusijos vadovo Vladimiro Putino atžvilgiu: „D.Trumpas rečiau jį apibūdino kaip „labai sumanų“, tačiau kartą socialiniuose tinkluose pareiškė, jog šis yra „visiškai pakvaišęs“.
„Negalima taip tiesiog teigti, kad dabar D.Trumpas yra Ukrainos pusėje. Kai spalio mėnesį D.Trumpas keletą kartų užsiminė apie galimybę parduoti Ukrainai JAV pagamintas „Tomahawk“ raketas, po pokalbio telefonu su V.Putinu jis pakeitė nuomonę.
Bet svarbiausia, kad D.Trumpas nėra ir aiškiai Rusijos pusėje“, – pabrėžė G.Landsbergis.
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas
Politikas primena, jog V.Putinas arogantiškai atmeta D.Trumpo siūlomas taikos sąlygas, tačiau didžiulėmis sąnaudomis siekia bent nedidelio proveržio fronto linijoje.
„Trumpai tariant, ponas Putinas elgiasi kaip žmogus, nesuvokiantis, kad pralaimi. O ponas Trumpas yra bent jau ypač atsargus, jei ne daugiau, kad neatrodytų remiantis pralaimėtoją“, – atkreipia dėmesį G.Landsbergis.
Jis atkreipia dėmesį, jog metus kuriant gynybos planus praleidusi Europa ėmėsi pirmųjų žingsnių siekiant „persiginklavimo“ tikslo.
Tačiau šiuo metu vis dar svarstomas visapusiškas Europos taikos planas, anot jo, panašu, apima tik fronto linijos įšaldymą bei visos teritorijos į rytus nuo jos perdavimą rusams. Paramos „tiek, kiek reikės“ pažadas, G.Landsbergio teigimu, šiame kontekste skamba tik kaip pažadas su „žvaigždute“.
Pasak jo, jei NATO ir turi silpnų vietų, tai galimas negebėjimas reaguoti į žaibišką ataką taptų vienu iš būdų šią silpnybę parodyti visiems.
Europos diskusijos ir neveiklumas, G.Landsbergio nuomone, galėtų dar labiau susilpninti NATO ir pačią D.Trumpo paramą Aljansui.
„Vietoj to Europa turėtų pasimokyti iš Ukrainos pavyzdžio: sustiprinti atgrasymą iki lygio, kuris iš tikrųjų veiktų. Tai reiškia, kad turime apsiginkluoti ir parodyti, kad esame pasirengę kovoti už savo vertybes ir savo žemę.
Nuolatinis Vokietijos kariuomenės dislokavimas Lietuvoje NATO rytiniam flangui ginti yra gera pradžia, kaip ir bendradarbiavimas su Ukraina kuriant tvarią oro gynybos sistemą nuo dronų įsibrovimų.
Imdamasi veiksmų, Europa gali pasiekti du dalykus: parodyti Putinui, kad jis negali lengvai išvengti atsakomybės už pažeidimus prieš europiečius, ir priminti Trumpui, kodėl verta remti Europą“, – svarsto buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas.