„Urano sodrinimas šiuo metu nevykdomas, ir, atsižvelgiant į nacionalinius interesus, svarstoma galimybė visiškai stabdyti sodrinimo procesą“, – pareiškė vyriausybės atstovė Fatemeh Mohajerani, trečiadienį pranešė dienraštis „Etemad“. Ji pridūrė, kad šį klausimą vertinančios organizacijos – šalies Atominės energijos organizacija, užsienio reikalų ministerija ir Nacionalinio saugumo taryba – nuspręs, kas būtų geriausia šaliai.

Irano de facto valstybės vadovo aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei vyresnysis patarėjas sakė, kad Teheranas netgi yra pasirengęs atnaujinti branduolines derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Kamalas Kharrazi, kurį citavo vietos žiniasklaida, pažymėjo, kad Iranas taip pat būtų pasirengęs derėtis dėl sodrinimo laipsnio mažinimo.

Iraną šiuo metu kamuoja istorinė ekonominė krizė, kurią daugiausia sukėlė tarptautinės sankcijos, susijusios su branduoliniu ginču. Nacionalinės valiutos rialo vertė mažėja kone kasdien, o infliacija auga precedento neturinčiu tempu.

Kai kurie stebėtojai ir politikos veikėjai Irane mano, kad Teherano užsispyrimas vykdyti savo branduolinius projektus neatitinka nacionalinių interesų, nes tai gali lemti ekonomikos kolapsą. Siekiant išvengti tokio scenarijaus ir galimų neramumų visuomenėje, vienintelis pasirinkimas būtų politinis kompromisas branduoliniame ginče.

Iranas, reaguodamas į birželio mėnesį surengtas Izraelio ir JAV atakas prieš jo branduolinius objektus, nutraukė branduolines derybas ir bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA). Teheranas po atakų pranešė, kad buvo padaryta „didelė žala“. Tačiau kadangi TATENA neturi prieigos prie šių objektų, patikima informacija apie žalos mastą nėra aiški.