Šis žurnalo „Investuok“ straipsnis apie NT investuotoją per 7 metus išvysčiusį daugiau nei 100 turtinių vienetų – jo patirtys ir įžvalgos.
„Mes statome ne pastatus, o užsiimame emocijų statyba. NT vystytojai kuria miesto nuotaiką, veidą, nesvarbu, kokiu mastu. Mes esame atsakingi už tai, kaip žmonės jausis savo aplinkoje. Todėl ne pelno eilutė yra svarbiausia. Jei neskoninga, neapgalvota, pataupyta miesto masto projektuose, tai man tikrai neskanu“, – savo požiūriu dėsto pašnekovą
Žilvino krepšelyje jau per 100 išplėtotų ir parduotų NT objektų, kurių plotas sudaro virš 5000 kv. m, ir jis iki šiol džiaugiasi smulkaus vystytojo privilegija – pats aktyviai vykdo visus NT vystymo etapus: objektų apžiūrą, planavimą, projektavimą, pardavimą, rinkos analizę ir finansų valdymą.
Kad imtųsi vieno gero NT projekto, Žilvinas išanalizuoja 100–130 potencialių.
„Idealiu atveju visada reikia ieškoti perliukų su 100 proc. ir didesniu atsipirkimu. Bet dabartinėje visiškai išsausėjusioje rinkoje, kurioje visi alkani ir ištroškę, daugelis svarsto ir 30 proc. procentų atsiperkamumą. Mūsų atveju tai labai priklauso nuo to, ar turiu užsipirkęs sklypų, ar vyksta statybos – tada į pasitaikančius mažo atsiperkamumo projektus nežiūrėsiu ir geriau paieškosiu perliuko“, – nuo filosofijos ir grąžos lūkesčių savo pasakojimą žurnale „Investuok“ pradeda Ž. Ignatavičius.
NT perliukai
NT perliukas Žilvinui pirmiausia reiškia malonią vietą – be didelių pramonės objektų šalia, be triukšmo, traukinio bėgių (nors turi sklypą ir prie traukinio bėgių), kad šalia būtų medžių, čiulbėtų paukščiai, būtų jaukus privažiavimas prie namų.
Sužinojęs apie galimybę įsigyti sklypą ar pastatą, Žilvinas per kelias sekundes patikrina matematiką – kiek kainuos įsigyti ir išvystyti, o jeigu skaičiai palankūs, važiuoja apžiūrėti NT objekto ir tada jau prasideda jam įdomiausia darbo dalis.
„Įdomiausia man – rasti tinkamą vystyti objektą, sklypą ar pastatą. Nuvažiuoti iki jo, susikurti mintyse viziją, kas čia galėtų būti, kaip atrodyti, kaip čia gyventų žmonės, kaip jie išeis iš laiptinės, kur vedžios šunis, kur parkuosis, kaip vyks statybos ir remonto darbai. Taip ateina jausmas, kad būtent čia ta vieta, kurioje noriu ką nors daryti, aplanko pakylėtumo jausmas. Vaikštau, galvoju, gyvenu su ta mintimi ir vizija. Tada jau sudėlioju visas matematikos eilutes: apskaičiuoju atsipirkimą, numatau galimas rizikas.
Jau nupirkus turtą, man labai įdomi pirminė projektavimo vizija, kai reikia braižyti, formuoti butus, skaičiuoti kvadratūras, rasti logiškus sprendinius ir išdėstymus. Daug dėmesio ir laiko skiriame pastato architektūrai, jos detalėms. Vėliau statybos procesas, viskas gražėja, aplinka tvarkosi. Jau pardavęs gyventojams butus, mėgstu pravažiuoti, sustoti su kava, apeiti statinį, pasisveikinti su kaimynais, gauti jų grįžtamąjį ryšį, kartais net patarimų, ką galima padaryti geriau, pačiam pastebėti, apgalvoti statybų procesą ir padarytas klaidas. Į kiekvieną projektą įdedu daug širdies“, – užsidegęs kalba Ž. Ignatavičius.
Ne visada jis NT projektą pasimatuoja per tą prizmę, kad pačiam būtų gera gyventi. Kartais tiesiog vysto ekonominius projektus.
„Pavyzdžiui, šalia yra universitetas, didelė įmonė su daug darbo vietų arba gamykla. Vadinasi, bus būsto paklausa. Tokių projektų esu išvystęs ne vieną. Buvo taikyta į ekonominę klasę, bet pavyko padaryti geriau, negu jai keliami reikalavimai: ir indaplovę įdėjau, ir kokybiškesnes medžiagas naudojau“, – pasakoja Žilvinas.
Vystant NT projektą miesto centre jau reikia atsižvelgti į kitus kriterijus – kad būtų strategiškai gera vieta, kad žmonėms būtų patogu pasiekti darbą, įstaigas, kavines.
„Visada padarau daugiau, nei priklauso, ir dėl to vyksta nuolatinė kova su savimi. Štai ir dabar susitikau su kitu dideliu vystytoju, jis žiūri mano projektą ir komentuoja: čia pigiau bus dėti metalus, vietoj mėlyno gipso dėk paprastą, čia sienas plonink, išloši 7 kv. m, padaugink iš 3300 eurų, išeis virš 20 000 eurų pajamų.
Bet aš taip nenoriu: kartais žmonės įvertina tą papildomą kokybę ir susimoka daugiau už kvadratinį metrą, o kartais aš už tai susimoku“, – dalinasi Ž. Ignatavičius.
Godumas uždirbti daugiau
Žilvino vertybių skalėje svarbiausia švari sąžinė ir ramybė.
„Aš pats, be tarpininkų, pardavinėju kiekvieną savo išvystytą NT objektą, tad papasakoju žmonėms visą procesą ir iš kiekvieno savo objekto išeinu ramiai, negėda ir vėliau su tais žmonėmis bendrauti, susidraugaujame, susikuria santykiai. Čia yra mažo vystytojo privilegija, kai parduodu 12–20 butų, tai galiu ir išlaikyti santykį su pirkėjais“, – dabartiniais mastais džiaugiasi Ž. Ignatavičius ir puikiai supranta, kad, padidinus mastus ir naudojantis tarpininkų paslaugomis, asmeninio ryšio su kiekvienu pirkėju užmegzti nebepavyks.
Jis pripažįsta, kad visiems pasireiškia godumas uždirbti daugiau. „Bet 10 proc. daugiau pajamų gyvenimo nepakeis ir ramybė man yra svarbiau už viską. O dar didesnė vertybė man yra palikti šį tą po savęs. Juk mums dabar smagu gyventi dėl to, kad kažkas anksčiau gražius pastatus sukūrė. Juk pastatuose ir tarp jų žmonės praleidžia didžiąją dalį savo laiko“, – pasakoja Ž. Ignatavičius.
Art deco stilius – jo mėgstamiausias. Šiuo metu Kaune, prie Panemunės šilo, jis stato tokio stiliaus daugiabutį, kurį sups medžiai bonsai, žaluma, kieme čiurlens fontanėlis, bus sudėti kokybiško profilio aliumininiai langai, laiptinėje gros muzika.
„Kuriu kurorto atmosferą Kaune“, – šypsosi Žilvinas, kurio NT vystymo vizijoje ne tik Kauno miestas, bet ir Lietuvos pajūris – Palanga arba Juodkrantė.
Tvarus vystymas su išliekančiu rezultatu
Kai imasi naujo projekto, Žilvinas žiūri iš kito galo: kad kuo mažiau ir vėliau reikėtų tą namą renovuoti.
„Koks malonumas matyti namus, kur po 5 metų viskas nubėgę, lietvamzdžiai atsikabinę, nors pardavimo momentu NT vystytojas gerai uždirbo?“ – nepriimtina atrodo pašnekovui.
NT vystytojo veiklą jis pradėjo neturėdamas jokios patirties nei teorinių žinių, tik turėjo KTU lyderystės bakalauro laipsnį ir pasitikėjimą savimi. Dabar jis mato ir juokiasi, kad neturėti patirties pradžioje yra gerai. Nes su patirtimi atėjęs gebėjimas įsivertinti rizikas dažnai pristabdo.
„Esu turėjęs daug probleminių NT objektų, pavyzdžiui, kai per vidurį darbų pakeičia statybų techninį reglamentą ir suku galvą, kaip atiduoti patvirtinti tą projektą. Tokia patirtis daro mane atsargesnį“, – teigia vyras.
Pastaruoju metu Žilvinas vis svarsto, kur link plėtosis jo veikla. „Ar aš liksiu šiame lygyje, ar eisiu prie didesnių projektų, o gal atvirkščiai – koncentruosiuosi tik į mažus ir išbaigtus NT projektus? Neseniai atėjo atsakymas, kad vis tiek būtinai padarysiu didelių NT projektų“, – savirefleksiją vertina pašnekovas.
Jis pastebi, kad geriausiai kortos sukrenta, kai jis būna atlikęs išsamią žvalgybą, analizę, tada netrukus rinkoje pasirodo ir tinkama proga.
Pasak jo, dabar NT vystytojai turi nuolat gyventi žvalgyboje.
„Žvalgyba dabar sudaro 40–50 proc. laiko: nuolatiniai skambučiai, objektų paieška. Be portalo „Aruodas“, yra dar 10–15 žmonių, kurie padeda man surasti sklypus. Tai ir brokeriai, ir kiti NT vystytojai, ir turintieji daug NT turto žmonės, kurie paskambina ir sako: „Sveikas, mano draugas nori parduoti“, – žurnale „Investuok“ patirtimi dalinasi Ž. Ignatavičius.
Sėkmės istorijos yra ir nesėkmės
Žilvinas įgyvendino daug tokių sandorių, kai varžytynėse nuperka NT objektą ir po trijų savaičių, nieko nedaręs, skelbimų portale jį parduoda 2,5 karto brangiau. Tačiau tokius pavyzdžius jis vadina ir sėkmės, ir nesėkmės istorijomis.
„Kodėl nesėkmės? Nes su mano pirmaisiais NT objektais buvo galima sugeneruoti daug didesnę vertę arba gauti nenormalų nuomos atsiperkamumą. Yra objektų, kuriuos aš pardaviau, ir tiems žmonėms nuoma atsipirko per 4–5 metus, o man būtų atsipirkusi per 1–2 metus.
Esu ir iš parduotuvių padaręs butų, iš įvairių patalpų, kurios daug metų kabėjo portale Aruodas.lt. Bet tada man reikėjo apyvartinių pinigų, todėl pardaviau. O dabar atrodo baisu – kiek iššvaisčiau, išdalinau turto. Todėl sakau: ir sėkmė, ir nesėkmė“, – su šypsena ir be gailesčio kalba Ž. Ignatavičius.
Pasak jo, sunku tarpusavyje lyginti skirtingus išvystytus NT objektus, nes vieno objekto kvadratinio metro kaina gali būti 1000 eurų, kito 4500 eurų, savikaina skiriasi, todėl ne visada tavo parduotų butų kiekis nusako, kiek uždirbi. Svarbiau – kokių butų esi pardavęs.
Kasdienis problemų sprendimas
Kaip kapitonai išplaukdami į jūrą žino, kad tikrai susidurs su audra, taip ir Žilvinas kaip įprastą dalyką priima faktą, kad statybų procesas yra ištisinis problemų sprendimas.
„Susiplanuoji, bet tai traktorius nepravažiuoja, reikia kelio, tai perdangos atvažiuoja ir viena įskilusi, tai kaimynų skundų sulaukiame, tai viena brigada vėluoja pradėti darbus – tai vyksta kasdien“, – todėl Žilvinas jau pripratęs turėti planą B, C ir D. O veiksmingiausia taktika jam yra pagalvoti apie visas problemas iš 150 metų perspektyvos.
„Tada visos problemos tampa nesvarbios. Nes tai nėra Holokaustas, partizanų kovos, karas ar didelė tragedija šeimoje. Čia tiesiog kliūtis statybų procese, kurią reikia pašalinti. Nors dažnai girdžiu, kad turėčiau patirti didelį stresą, nes dirbu su dideliais pinigais. Juk vieno vystomo NT projekto vertė – keli milijonai eurų“, – kalba Žilvinas.
Tačiau jis prisipažįsta, kad kai po 10–12 tūkst. eurų „žaisdavo“ su kriptovaliutomis, jautė didesnį stresą.
Įdarbina laisvus pinigus
Kadangi žurnale „Investuok“ NT – tik viena iš temų, žinoma įdomu ar Žilvinas investuoja dar kur nors, ar viskas tik NT? Pasirodo ne. Pirmiausia, laukiančius naujo NT projekto pinigus (vystymo pinigus) Žilvinas sakosi visada įdarbinantis banko indėliuose.
Asmeniniu lygmeniu jis laikosi reguliaraus investavimo principo. Nors vadina tai „pažaidimu“, reguliariai perka ir kriptovaliutų.
Kiekvieno mėnesio pradžioje jis investuoja į fondus: pasyviai valdomus S&P 500, NASDAQ, biotechnologijų, dirbtinio intelekto, Azijos rinkos ETF bei keletą aktyviai valdomų fondų.
„Dabar, kai JAV rinka nėra tokia prognozuojama, kaip manėme anksčiau, NASDAQ ir S&P 500 keisiu į pasaulio akcijų ETF, kur Amerikos rinka sudaro mažiau – 60 proc., Europos – 20 proc. Nors ilguoju laikotarpiu Europa generuoja mažesnę grąžą, vis tiek tai yra stabilesnė, o dabar ir patikimesnė rinka“, – komentuoja Žilvinas.
Į fondus jis investuoja ilgam, po 20–30 metų kainos pakilimo momentu galbūt išsiims investuotas lėšas.
„Kai matau raudoną spalvą (kainos krenta), man labai smagu – tada dar daugiau perku, o esant 15–20 proc. kritimui nusiperku fondų už dvigubą sumą. Kai matau žalią spalvą ir viskas auga, tada reguliariai pirkti man nesmagu. Pervedant po keturių nulių sumą kas mėnesį, kažkada kažkas iš to bus“, – pakiliai šneka Žilvinas ir pastebi, kad neretai pasyvūs fondai uždirba daugiau nei aktyvūs.
Be to, savo krepšelyje jis turi ir SEB pirktų obligacijų, anksčiau įsigytų „Apple“, „Coca-Cola“ ir „Microsoft“ akcijų.
„Kaina gerai pakilo, laikau akcijas neribotam laikui“, – džiaugiasi.
Būna periodų, kai Žilvinas kasdien seka, kas vyksta akcijų rinkoje, bet taip būna retai. „Esu pasidaręs namų darbus, turiu bazinių žinių, ką reikia žinoti investuojant akcijų rinkoje, į fondus, kartais atnaujinu žinias. Bet tai nėra mano arkliukas“, – vėl prie NT temos grįžta žurnalo „Investuok“ straipsnio herojus.
Kietas praktikas
Žilviną pažįstantys žmonės jį vadina kietu praktiku. Greičiausiai tai lemia keli komponentai: didelis pažinčių ratas, asmeninis Žilvino noras išspręsti problemas ir supratimas, kaip jas išspręsti, o bene svarbiausia – Žilvino mąstymas, kad iš kiekvieno sandorio turi laimėti visi.
„Visada ieškau win-win sprendimų. Jeigu man ko reikia, visada einu pas žmones ne tik gauti, bet ir duoti. Pavyzdžiui, jūs pasirašykite čia, o aš jums sutvarkysiu laiptinę. Duokite pravažiavimą, o aš jums sutvarkysiu šaligatvį. Niekada neinu pas žmogų ketindamas jį išgręžti. Pirmiausia pagalvoju, kokią vertę jam galiu pasiūlyti, ir ateinu iškart su pasiūlymais. Tada į mane kitaip žiūri“, – pasakoja Žilvinas.
Sukauptas teorinių ir praktinių žinių bagažas leidžia jam būti lanksčiam.
„Dabar jau iš anksto žinau, kaip nepakliūti į tam tikras bėdas ir suvaldyti visą procesą, nes jau patyriau turbūt visas įmanomas problemas. Pavyzdžiui, ką tik išliejau pamatus ir jau iškart skambinu dėl pastato pridavimo, nes jau žinau, kokie klausimai iškils priduodant projektą. Laikas – pinigai. Todėl įgudau taip valdyti procesus, kad pamatai ką tik išlieti, o jau esu sutaręs ir dėl visų kitų projekto dalių: mūras, langai, fasado detalės, stogas, vidiniai laiptai, santechnika, elektra, kondicionavimas, klinkeris“, – efektyviai projektus valdo pašnekovas.
Jis pastebi, kad, palyginti su pradiniais planais, NT objekto vystymas gali užtrukti 1,5 karto ilgiau, o sąmata padidėti 10–30 proc., ir tam nusiteikia.
„Pavyzdžiui, 200 kv. m namui reikia prisijungti komunikacijas nuo kaimynų, o šie pareikalauja 20 tūkst. eurų. Arba reikia siurblinės ir vien prijungimas kainuos 70 tūkst. – visa laimė, kad dideliam projektui ši suma išsidalina po butus“, – realiomis istorijomis iš savo patirties žurnale „Investuok“ dalinasi Ž. Ignatavičius.
Dabar jis sako jau žinantis, kur nuvažiuoti, kad tokių netikėtumų būtų išvengta, ir džiaugiasi valstybės institucijose sutinkantis darbuotojų, kurie iš tikrųjų padeda žmonėms.
Teikia paslaugas kitiems NT vystytojams
Kadangi jis iki šiol vykdo visus savo NT projektų etapus ir sukaupė daug patirties, dažnai sulaukia kreipimųsi iš kitų vystytojų padėti ir patarti jiems – ieškant rangovų kontaktų, sprendžiant problemas ar mokesčių klausimus.
„Visi patikimi ryšiai susikuria nuo kokio nors ekonominio santykio, ir jeigu viskas būna gerai, tu būni sąžiningas, savo darbą padarai gerai ir net daugiau, negu prašo, tai susikuri vardą, kad su šituo žmogumi galima dirbti. Gera reputacija – be galo svarbu“, – reputacijos svarbą pabrėžia pašnekovas.
Nuogąstavimus, kad NT rinka jau užpildyta ir būsto nebereikia, Žilvinas girdi nuo pat savo veiklos pradžios. Tačiau tendencijos pasaulyje rodo ką kita.
„Miestai didėja, provincija traukiasi, vienkiemiai tuštėja, žmonės traukia į Vilnių, Kauną. Lygiai taip ir toliau didėja Sidnėjus ir Niujorkas. NT kaina ir poreikis nuolatos auga. Tuo labiau kad Lietuvoje turime dešimtis tūkstančių atvažiavusių žmonių, kurie išsiurbė „Aruodo“ dugną. Automatiškai būsto poreikis didėja“, – kalba Ž. Ignatavičius.
Jis aiškiai mato, kad, sumažinus EURIBOR, žmonės aktyviai perka būstą ir NT rinka Lietuvoje tapo jau ir per daug aktyvi.
„Po kovido aš net bijojau, kaip buvo suaktyvėjusi rinka, kai žmonės ėjo ir permušinėjo kainas „aš čia sūnui perku, mokėsiu 10 tūkstančių daugiau“. Man jau neramu buvo, ir paskui tikrai įvyko sulėtėjimas“, – prisimena pašnekovas.
Todėl geriausia, kai NT rinka yra sveika, t. y. žmonės nei per daug perka, nei per vangiai.
„Nes žmonės elgiasi neprotingai. Kada visi perka NT, jie važiuoja, permušinėja kainas. O kai buvo sąstingis, pardavėjai sulaukdavo vieno skambučio per mėnesį – kur tie visi pirkėjai buvo? Tuo metu jie kaip tik galėjo eiti ir susitarti dėl palankiausių sąlygų: susiderinti remontus, nemokamus parkavimus ir kt. Bet tik vienas kitas tai darė.
Su akcijų, kriptovaliutų rinka yra taip pat: kai kainos krenta, visi parduoda, kai kyla – tada perka. Aš nesuprantu tokio žmonių neracionalumo“, – stebisi Ž. Ignatavičius.
Kas laukia ateityje
Galvodamas, kur link toliau judės Lietuvos NT rinka, Žilvinas spėja, kad artimiausius 2–2,5 metų NT rinka bus aktyvi.
„Ką dar matome – NT rinka yra gana nusiurbta. Daug vystytojų per sulėtėjimą buvo sustabdę projektus. Vystytojai jaučia akivaizdų sklypų ir pastatų trūkumą, NT projektų vystymas trunka vis ilgiau, reikalavimai vis griežtėja.
Tad yra dvi vizijos: arba bendrų planų peržiūrėjimas Kaune ir Vilniuje, arba tolesnis plėtimasis į rajonus, t. y. naujų kvartalų kūrimas. Nes dabar čia visiems ankšta. Prieš 6 metus, kai pradėjau, buvo labai daug NT pasiūlos ir tai, kas tada atrodė nesąmonė, dabar būtų aukso vertės objektas. Tai įsivaizduokite, kaip pasikeitė situacija Vilniuje ir Kaune“, – kalba Žilvinas, bet nesijaudina.
Asmeniniame gyvenime Žilvinas turi aiškią 10 metų viziją. Viena maloniausių jos dalių – statysis sodybą prie pat Nemuno, Kadagių slėnio, 25 minučių mašina nuo Kauno centro.
Jo asmeninis tikslas – susiformuoti tokį nuomojamų butų portfelį, kuris neštų bent po 10 tūkst. pasyvių pajamų per mėnesį. Šalia to Žilvinas neketina mesti ir aktyvios NT vystymo veiklos: turi aiškią viziją, kur ir kokius namus dar nori pastatyti Kaune, kurie, pasak jo, tikrai papuoš miestą ir taps viena iš jo vizitinių kortelių. Šiuo metu Žilvinas laukia statybų leidimų ir kitiems turimiems sklypams, tad darbo laukia daug ir nenuobodaus.
Patarimai pradedantiesiems
Žilvinas noriai dalinasi žiniomis apie NT vystymą ir investavimą. Į jį dažnai kreipiasi naujokai su klausimu – nuo ko pradėti? Jis ir pataria: pirmiausia nuo žinių: dalyvauk mokymuose, skaityk, žiūrėk vaizdo įrašus.
„Antras patarimas – įsijunk „Aruodas.lt“ ir kasdien žiūrėk skelbimus: butai, namai, patalpos, sklypai. Neįdomu, bet akys pradeda pastebėti dirgiklius, neatitikimus su rinkos vidurkiu, iš pradžių pasąmonėje – gal su šituo butu kažkas blogai, o gal čia gera galimybė? – o paskui jau pradedi suprasti matematiką“, – žurnale „Investuok“ dalinasi Žilvinas.
Svarbiausia, pasak jo, ne stengtis atkartoti kitų žmonių sėkmę, o išsigryninti, kokia veikla pačiam patinka, susipažinti su investavimu į įvairias turto klases ir eiti asmeniniu keliu. Nes pakeliui iškyla daug sunkumų, todėl svarbu daryti tai, kas pačiam patinka.
Norintiems investuoti pasyviai jis pataria atsisiųsti „Revolut“ programėlę, kur pirma investicija yra be komisinio mokesčio ir galima pradėti nuo nedidelių sumų.
Neseniai sūnaus susilaukęs Žilvinas jau yra apmąstęs, kaip jį edukuos investavimo kelyje. „Vaiko pinigus dedu į pasaulio akcijų ETF. O kai paaugs, suteiksiu jam žinių bagažą ir tikrai mokysiu vaiką, kaip pinigai didina pinigus“, – neabejoja pašnekovas.
Lietuviai nebesidžiaugia, jei kaimyno namas dega
Jis džiaugiasi tendencija, kad investuojančių žmonių skaičius Lietuvoje sparčiai auga ir jau sudaro apie 4 proc. visuomenės.
„Investuojantys žmonės pasižymi aukštesniu finansiniu raštingumu, dėl to turime tvaresnę, geresnę, protingesnę visuomenę. Dėl to mes visi turtingesni, geriau gyvename, mažiau depresijos, saugesnė valstybė. Nes jei žmogaus pajamos sudaro 300 eurų per mėnesį, jis tikrai gali būti piktas, labiau pasiduos propagandai. O kai žmogus patenkina visus savo poreikius, jis yra atsparesnis ir mažiau paveikiamas propagandos, kas mums tikrai aktualu“, – mąsto Žilvinas.
Vis dėlto, anot jo, nereikia visų versti investuoti.
„Vieni bijo investuoti, nes jiems viskas yra aferos. O kiti – racionalūs ir neturi rizikos tolerancijos. Ir jų nereikia versti investuoti, nes jie jausis labai nelaimingi, ir jeigu praras pinigus, tai iš baimės, pvz., nukritus kainoms supanikuos ir ne laiku parduos – sugadinsime žmonėms gyvenimą“, – mąsto pašnekovas.
Apskritai jis labai džiaugiasi tuo keliu, kuriuo sparčiai eina Lietuva. Žmonės daug keliauja ir pakeliavus tampa akivaizdu, kaip gražu ir gera gyventi Lietuvoje, kur dauguma žmonių – išsilavinę, malonūs, pasiūlantys vieni kitiems pagalbą. Pasak jo, senas juokelis „lietuvis džiaugiasi, jei kaimyno namas dega“ jau nebegalioja.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.