Ministrei šaukė gėda
Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Mes vieningi!“, „Mes neabejingi!“, „Ne tik mokiniams, bet ir mokytojams +10“, „Atėjom padėti jums įgyvendinti jūsų programą“, grojo būgnais ir skandavo „žadėjo, žadėjo“.
Mitingą inicijavo Andriaus Navicko atstovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS).
Patricija Adamovič / BNS/Mitingas prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
„Ministrė pamiršo mus pakviesti, tai mes atėjome. Ji negirdėjo mokytojų nepritarimo, priminsime pažadus, priminsime norą mokytojus girdėti, norą su jais susitarti, norą ženkliau net didinti atlyginimą (…). Siekis yra užtikrinti įsipareigojimų vykdymą“, – žurnalistams sakė A.Navickas.
„Ministrė vis nuolat sako, kad išgirs mokytojus, tai pasižiūrėsime“, – pridūrė jis.
Patricija Adamovič / BNS/Mitingas prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
A.Navickas sako, kad algos turėtų, kaip sutarta, augti jau nuo sausio. Savo ruožtu švietimo ministrė Raminta Popovienė yra sakiusi, jog ministerija pedagogams siūlo finansiškai palankiausią algų didinimo variantą.
„Labai keista, ane, kad geriausią variantą atmeta mokytojai, – kalbėjo A.Navickas. – Mokytojai pasiskaičiavo, tikrai čia nesudėtingas veiksmas, padalinti metines pajamas iš 12 mėnesių ir pamatai, kad uždirbi mažiausiai tuo pateiktu variantu“.
Patricija Adamovič / BNS/Mitingas prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
Ieško galimybių
Su susirinkusiais mitingo dalyviais susitiko ir pati R.Popovienė, jos kalbą nuo scenos palydėjo susirinkusiųjų šūksniai „gėda, gėda“ ir švilpimas. Ministrė akcentavo, kad šiemet didžioji dalis biudžeto skirta šalies gynybai stiprinti.
VIDEO: Prie ministerijos – streikuoti nusiteikusių mokytojų ir ministrės Popovienės akistata
„Didžioji biudžeto dalis yra skirta šalies saugumui, tai yra tikrai prioritetas. Bet švietimas visada yra šalies saugumo vienas iš svarbiausių prioritetų“, – į susirinkusiuosius kreipėsi ministrė.
Ji tikino, kad ministerija ieško galimybių atliepti švietimo darbuotojų lūkesčius, tačiau tai priklauso ne tik nuo Švietimo ministerijos.
„Mes tikrai ieškome visų galimybių ir aš, kaip ministrė, kalbuosi su Finansų ministerija, bet viskas priklauso ne tik nuo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, didžioji dalis ir nuo Finansų ministerijos sprendimo (priklauso – BNS)“, – žurnalistams teigė politikė.
„Šiandien mes ir su premjere kalbėjomės, ir premjerės yra didelis palaikymas pedagogų bendruomenei ir kolektyvinės šakos sąlygų suderinimui“, – pridūrė ji.
Patricija Adamovič / BNS/Mitingas prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
„Nenorim, kad mus supriešintų su gynybos finansavimu“
Mitinge dalyvavo ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai, taip pat nepritariantys koreguojamiems atlyginimų didinimo planams.
Jo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius BNS sakė, kad kalbėdami apie gynybos biudžeto svarbą šalies vadovai neturėtų pamiršti žmonių, kurie gins Lietuvą.
„Kol kas yra laikomasi tos pačios nuostatos ir tos pačios nuomonės, ir mes tą matome ne tik ministrės pasisakymuose, mes tą matome ir Vyriausybės pasisakymuose, – kalbėjo S.Vaitkevičius. – Ir vakar stebėdami pranešimus mes lygiai tą patį pastebėjom ir atkreipėm dėmesį, kad ir krašto apsaugos ministras, ir atitinkamai Prezidentūra laikosi vienos pozicijos, kad šiandien Lietuvoje visa kita yra nesvarbu, o svarbu tik gynybos biudžetas.“
Patricija Adamovič / BNS/Mitingas prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
„Aš manau, kad vieną dieną jie turėtų suprasti, kad būtent žmonės gins Lietuvos valstybę. Vien ginklai patys savaime valstybės negina, todėl aš manau, kad jie dar susivoks, kad būtina investuoti greta ginklų ir į žmones“, – teigė jis.
BNS kalbintos proteste dalyvavusios mokytojos teigė, jog ministerija dėl finansavimo nori su supriešinti švietimą ir gynybą.
„Nenorim, kad mus supriešintų su gynybos finansavimu. Mes ir po trejų metų norėsim remti gynybą, ir dabar, čia nereikia priešinti šitų skirtingų sferų“, – kalbėjo Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rita.
„Biudžetas paskirstytas bus nuo sausio. Gynybos ministerijai, Švietimo ministerijai, Kultūros ministerijai, vadinasi, juos (pinigus – BNS) ir reikia pradėti išdalinti nuo sausio pirmos dienos visiems metams. Kas pasikeis, jeigu mums tuos paskirtuosius pinigus staiga pradeda dalinti rugsėjo mėnesį? Tai rugsėjį atsiranda tie paskirtieji pinigai biudžeto, ar kaip?“ – svarstė kolegė Melda.
„Šitie metai išbraukiami, tiesiog visi mokslo metai išbraukiami iš algų padidėjimo pažadų. Eilinį kartą tyčiojamasi iš mokytojų“, – pridūrė ji.
Patricija Adamovič / BNS/Mitingas prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
P.Sungaila: mokytojai aria šiandien
Mokytojas Paulius Sungaila savo paskyroje „Facebook“ paaiškino, dėl ko streikuoja pedagogai.
„Ministrė Raminta Popovienė eigia, kad 11,5 % atlyginimų kėlimas nuo 2026 m. rugsėjo yra mokytojams naudingesnis.
Iš ŠMSM komunikacijos matome, kad svarbiausia, ne kada kils algos, o kiek mokytojas uždirbs po algos pakėlimo rugsėjį.
Grįžkime į tikrovę.
Mokytojai šiandien negyvena pagal 2026–2028 m. pajamų lentelę. Jie gyvena šiandien ir pagal tai, kokias pajamas gauna kitą mėnesį. Nemaža dalis pedagogų artėja prie pensinio amžiaus, dirba viršvalandžius, susiduria su perpildytomis klasėmis, dideliu administraciniu krūviu.
Kitaip tariant, mokytojai aria šiandien, todėl ir atlyginimo pakėlimo tikimasi netolimoje ateityje.
Ministrė pabrėžia, kad „su dalimi profesinių sąjungų susitarta“. Kaip jau įprasta, kalbamasi su tais, su kuriais patogiau susitarti.
Šiuo atveju viena švietimo profsąjunga (LŠMPS) jau pasirašė susitarimą su ministerija, o kita (LŠDPS) liko neįtraukta.
Pedagogai, matyt, šiandien protestuoja ne todėl, kad ministrė pateikė blogą atlyginimo kilimo lentelę.
Dabar siūlomas ministerijos modelis nukelia realų atlyginimo augimą į ateitį, kai daugeliui reikia didesnių pajamų šiandien.
Valstybė ir vėl nori taupyti švietimo sąskaita, nors žodžiais deklaruoja, kad tai prioritetas, kad tai ateities garantas.
Derybos dėl atlyginimų kilimo modelio vyko neįtraukiant visų profesinių sąjungų.
Mokytojų atlyginimai jau dabar atsilieka nuo VDU augimo.
Nesilaikoma susitarimų su švietimo bendruomene.
Todėl šis protestas – ne apie procentus, o apie tai, kiek dar metų švietimo sistema bus tvarkoma pagal politinį patogumą, o ne realius mokytojų poreikius. Jei valstybė iš tiesų mano, kad švietimas yra prioritetas, ji turi girdėti tuos, kurie tą valstybę kasdien kuria klasėse“, – rašo P.Sungaila.
Dėl ko nesutariama?
Dėl mokytojų algų sutarimo neradusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradeda protesto akcijas. Kitoms pedagogų profesinėms sąjungoms ministerijos pasiūlytas susitarimas tiko.
Pernai spalį atnaujintoje šakos kolektyvinėje sutartyje su keturiomis profsąjungomis numatyta, kad kasmet iki 2028-ųjų pedagogams atlyginimai bus didinami 5 proc. daugiau nei prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas.
Pagal šį susitarimą mokytojų algos nuo sausio turėjo didėti 7,65 proc., tačiau Finansų ministerijos skaičiavimai numato, kad mokytojų algos kitąmet augs 5 procentais.
Patricija Adamovič / BNS/Mitingas prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
ŠMSM lapkritį skelbė, kad derybose su dalimi švietimo bendruomenės atstovų sutarta, jog mokytojų algos nuo 2026-ųjų rugsėjo 1 dienos didės 11,5 procento.
Tačiau LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas sako, kad algos turėtų augti jau nuo sausio.
Premjerė viliasi susitarimo
Premjerė Inga Ruginienė tikisi, jog susitarti galiausiai pavyks.
„Aš labai viliuosi ir tikiuosi, kad susitarimas bus pasiektas, švietimo ministrė intensyviai ir aktyviai dirba kiekvieną dieną su visomis profesinėmis sąjungomis“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Noriu pasakyti, jog su pasiūlytu biudžetu kitais metais mes skyrėme papildomai beveik 150 mln. eurų mokytojų atlyginimų didinimui. (…) Mes aiškiai sakome, kad švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didės ir didės pakankamai ženkliu procentu ir man atrodo, kad tą susitarimą tikrai esant norui galima rasti“, – pridūrė premjerė.