BBC kalbėjosi su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais ir vertėjais, kurie karius lydėjo mokymų Lenkijoje metu.
Dronai vis dar naujiena
Mokymai vyko pagal skirtingas programas. Viena iš jų – dronų operatorių apmokymai. Kaip BBC pasakojo majoras iš Ukrainos šaukiniu „Aštuonioliktas“, lenkai turėjo mokyti dronų operatorius, bet realiai tesugebėjo užtikrinti vietą tokiems mokymams. Tad esą laimė, jog patys ukrainiečiai atsivežė 12-15 savų žvalgybinių dronų ir turėjo patyrusį instruktorių.
„Labiausiai dronų panaudojimu mokymų metu susidomėjęs buvo čekas instruktorius, misijos Afganistane veteranas. Kartu su ukrainiečiu suorganizavo mokymus, kuriuose čekų kariai turėjo šturmuoti pozicijas, kurias gynė ukrainiečiai naudodamiesi žvalgybiniais dronais.
Po pirmųjų šturmų atėjo ir sako – klausykite, gal galime dronus patraukti? Aš klausiu – kodėl, kas ne taip? O jis pareiškė, kad per greitai juos aptinkame ir jie negali pasiekti mūsų pozicijų. Atrėžiau, kad, deja, mes čia ruošiamės karui“, – apie situaciją pasakojo „Aštuonioliktasis“.
Pasenę vadovėliai
Ir kiti pašnekovai kalbėjo labai panašiai – esą instruktoriai iš NATO šalių (šiuo atveju daugiausia lenkai ir čekai) tebegyvena realybėje, kurios nėra palietęs karas Ukrainoje.
„Tokios žinios manęs visiškai nestebina. Mes mokymus organizuojame remdamiesi vadovėliais iš 1990-ųjų metų ir ankstyvųjų 2000-ųjų. Naujausi yra ankstyvasis Skrzypczakas (gen. Waldemaras Skrzypczakas, Sausumo pajėgų vadas 2006–2009 m. – red.past.). Jis vienintelis mėgino eiti koja kojon su laiku. Nuo tada – nieko“, – gazeta.pl anonimiškai sakė patyręs kariškis.
O esą vadovėliai ir procedūros kariuomenėje yra „šventas reikalas“, juos ignoruoti ar savavališkai rinktis savus mokymų metodus nėra lengva. Tad tuo, kaip rašo gazeta.pl, ir įsitikina ukrainiečiai, kuriems tokie lenkiški vadovėliai ir atrodo kaip iš Žalgirio mūšio laikų.
Ukrainos bataliono vadas BBC sako, kad čekų ir lenkų mokymo programos atitinka NATO standartus: „Bet aš jose matau Ukrainos kariuomenę 2013 metais. Reglamentai ir pan. Jie moko mūsų karius dalykų, kurių šie nepamatys šiandienos mūšio lauke.“
Patys moko lenkus
Dar vienas epizodas – apie tai, kaip lenkai rengė teorinius mokymus, kaip įveikti vandens kliūtis su šarvuočiais.
Lenkas instruktorius išdidžiai atsakė, kad „mūsų transporteriai plaukia“. Tarsi visiškai nesuprastų, kad dronų karo realybėje iš tokių šarvuočių, kurie plaukia 10 km/val. greičiu, nieko neliktų.
„Keturi šarvuočiai sustojo ant upės kranto ir užėmė gynybines pozicijas. Viena iš jų pajudėjo į priekį ir pervažiavo tiltą, atlikdamas žvalgybą. Kambaryje įsivyravo visiška tyla ir susirūpinimas, – pasakoja vienas ukrainiečių vertėjas, kuris 2024 m. pabaigoje padėjo Ukrainos jūrų pėstininkų padalinio, kuri dauguma karių dalyvavo sudėtingose kovose prie Dnipro upės Chersono regione, mokymuose. – Galų gale vienas mūsiškis paklausė, kas nutiks, jei tiltas bus sunaikintas?
Lenkas instruktorius išdidžiai atsakė, kad „mūsų transporteriai plaukia“. Tarsi visiškai nesuprastų, kad dronų karo realybėje iš tokių šarvuočių, kurie plaukia 10 km/val. greičiu, nieko neliktų.“
„Aukso valanda“ seniai praeitis
Eilinė situacija: „Aštuonioliktasis“ pasakoja apie karo lauko medicinos mokymus, kuriuose instruktoriai tebegyvena vadinamosios „aukso valandos“ realijomis iš patirčių Afganistano ar Irako karuose. Kalba eina apie tai, kas sužeistasis pas gydytojus turi patekti per valandą, tokiu būdu didinant jo šansus išgyventi.
Ukrainiečiai tai vadina „skausminga ironija“, kadangi fronte, virš kurio zuja dronai, sužeistųjų evakuacija tapo itin sudėtinga ir apie valandą jau net kalbos nėra. Dabar būtini mokymai, kaip kuo ilgiau išlaikyti sužeistąjį kuo geresnės būklės, kad jis sulauktų momento, kuomet bus įmanoma jį evakuoti.
„Vienas mūsiškis buvo sužeistas 8 val. ryte. Rimtai, į kirkšnį. Jis galėjo mirtinai nukraujuoti. Tačiau kadangi mes jį gerai apmokėme, jis išsilaikė iki vakaro ir netgi neprarado galūnės. Todėl aš paaiškinau instruktoriams, kad jie turėtų mokyti karius ne tik, kaip uždėti turniketą, kad sustabdytų kraujavimą, bet ir po kiek laiko, priklausomai nuo aplinkybių, jį atlaisvinti“, – sako „Aštuonioliktasis“.
Paaiškinau instruktoriams, kad jie turėtų mokyti karius ne tik, kaip uždėti turniketą, bet ir po kiek laiko, priklausomai nuo aplinkybių, jį atlaisvinti.
Kitas karys, kurio šaukinys „Kastetas“, prisiminė, kaip po savaitės paskambino savo vadui Ukrainoje ir prašė jį atšaukti iš mokymų Lenkijoje. Nes jam teko nuolat ginčytis su lenkų instruktoriais.
„Kovos ir apkasų šturmo taktika, kurios mus mokė, buvo pagrįsta prieš 20 metų buvusia realybe. Jie norėtų visų greičiu važiuoti tankais iki apkasų. Mes jiems sakome, kad tai jau taip nebeveikia. Kad pėstininkai turi išlipti toli, maskuotis ir mėginti pėsčiomis pasiekti tikslą, – pasakoja „Kastetas“. – Mes jiems parodėme, kaip teisingai vykdyti puolimą padedant dronams ir kiek tai yra paprasčiau. Jie buvo šokiruoti.“
Anot ukrainiečio, neįtikėtina, kad jie buvo mokomi orientuotis vietovėse naudojant popierinį žemėlapį, kurio per trejus su puse tarnybos metų jis net rankose nebuvo laikęs – dabar standartas yra išmanieji telefonai ir planšetės su elektroniniais žemėlapiais.
Rusija smogė rytiniam Ukrainos Balaklijos miestui
Tokie mokymai, sako „Kastetas“, gali būti naudingi nebent štabe sėdintiems kariams, kurie nedalyvauja realiose kovose. Tokių esą buvo apie pusė grupės. Antra pusė – karo lauke patirties įgavę kariai, kurie patys mokė lenkus.
Ukrainiečiai atviri – naudingiausia tokiuose mokymuose buvę tai, kad jie galėjo naudotis lenkiškais poligonais ir saugiai čia savarankiškai praktikuotis. Ukrainoje mokomieji poligonai nuolat atakuojami rusų, patiriama itin skaudžių praradimų. Tad galimybė mokyti karius saugioje teritorijoje yra vertybė.
Negaili jie kritikos ir savo šalies karo vadams – jie esą turėtų konkrečiau formuluoti poreikius, ko tikisi iš tokių ir panašių mokymų.