Anotacija. Straipsnyje nagrinėjamos paralelės tarp fizikos ir ekonomikos, ypač akcentuojant ribinio augimo, prisotinimo, fazinių virsmų ir runaway procesų analogijas. Finansinio prisotinimo teorija (FPT) parodo, kad ekonominės sistemos elgiasi kaip netiesinės fizikinės struktūros, o kai kurie ekonominiai modeliai gali net suteikti fizikiniams reiškiniams įvairesnę interpretaciją.

FIZIKA EKONOMIKOJE

Finansinio prisotinimo teorija (FPT) ilgą laiką buvo laikoma ekonomikos vidine inovacija, atskira nuo fizikos disciplinų. Tačiau vis daugiau tyrėjų pastebi, kad  FPT iš tikrųjų puikiai atitinka šiuolaikinės fizikos paradigmas, ypač tas, kurios nagrinėja sudėtingas, netiesines sistemas, fazinius virsmus, ribinio talpumo ir kitus sudėtingus reiškinius. Tokie panašumai nėra atsitiktiniai: šiuolaikinė fizika vis dažniau taiko universalius modelius įvairioms sistemoms – nuo plazmos iki socialinių tinklų, o FPT natūraliai įsilieja į šią logiką.

Ekonomikos augimą ir krizes FPT aiškina kaip natūralius perėjimus tarp sisteminių fazių. Kapitalo augimas pirmiausia yra spartus, tačiau vėliau artėjant prie prisotinimo lėtėja, kol galiausiai sistema pasiekia ribinę būseną, kurioje tolesnis augimas gali virsti ne stabilumu, o chaotiškais svyravimais, burbulais ir krizėmis. Šis pereinamasis momentas primena fizikos tyrimuose gerai žinomą kritinės būsenos reiškinį, kai medžiaga ar energijos laukas staiga keičia savo savybes.

Fizikoje tokie kritiniai taškai dažnai reiškia, kad sistema tampa itin jautri išoriniams dirgikliams. Panašiai ekonomikoje, pasiekus aukštą kapitalo tankį ar rinkos likvidumo ribą, net ir nedideli pokyčiai gali sukelti didelius svyravimus. FPT aiškina, kad būtent čia formuojasi burbulai, o finansinė grąža ir rizika gali šoktelėti hiperboliškai – iki kol įvyksta korekcija arba griūtis. Tuo metu rinka, kaip terpė, pakeičia savo savybes: investuotojai netenka pasitikėjimo, likvidumas išnyksta, o kainos tampa ypač jautrios mažoms transakcijoms.

Šiuolaikinė fizika tokį elgesį vadina netiesiniu atsaku. Tai situacija, kai terpė nebereaguoja proporcingai į ją veikiančias jėgas. Ekonomikoje ši netiesinio atsako fazė reiškia augančią įtampą, neapibrėžtumą ir vis didėjančią riziką, kad sistema gali pereiti į visiškai kitą būseną – paprastai krizę. Šis procesas puikiai atitinka fizikos tyrimuose aprašytą entropijos didėjimą: kai sistema priartėja prie savo ribų, tvarka silpnėja, o atsitiktinumų ir chaoso lygis auga.

Skolos dinamika

Svarbus FPT indėlis yra skolos dinamika, kuri dažnai elgiasi visiškai kitaip nei teigiami kapitalo kintamieji. FPT pabrėžia, kad skola prisotinimo sąlygomis gali augti daug sparčiau nei nuosavas kapitalas, o tai sukuria asimetriškas krizes, kurios būna daug sunkesnės ir destruktyvesnės. Visa tai sustiprina nuostolio-naudos asimetrijos paradoksas, vykstantis finansinio prisotinimo sąlygomis.

Fizikoje panašų reiškinį galima pastebėti „negative damping“ arba „runaway instability“ procesų metu, kai neigiami kintamieji sustiprina sistemos nestabilumą, sukeldami savęs didinantį chaosą. Tokios analogijos rodo, kad FPT ne tik metaforiškai nurodo į fizikos principus, bet ir iš esmės atitinka jų matematinę logiką.

Kita sritis, kur FPT ir fizika turi akivaizdžių sąlyčio taškų, yra rezonanso reiškinys. Fizikoje rezonansas atsiranda, kai energija tam tikru dažniu sustiprina bangų amplitudę. Ekonomikoje panašiai vyksta burbulų formavimosi metu, kai kapitalo grąža sparčiai didėja dėl bandos efekto, lūkesčių spiralės ar perteklinio optimizmo. FPT rezonavimą aiškina kaip natūralią ekonominių sistemų reakciją į didėjantį prisotinimą ir kapitalo tankį. Tai nėra atsitiktinis ar psichologinis reiškinys, o struktūrinė fazių dinamika, kuriai būdinga universali logistinės kreivės forma.

FPT jungia ekonomikos ir fizikos tyrimų laukus

Nepaisant to, FPT turi aiškią vertę šiuolaikinei fizikai. Ji sustiprina fizikų įsitikinimą, kad universalių dėsnių logika galioja įvairiose srityse, įskaitant ekonomiką. Kapitalo tankio, prisotinimo, rezonanso ir fazinių virsmų modeliai leidžia fizikams geriau suprasti, kad ekonominės sistemos nėra išskirtinai žmogaus psichologijos ar institucijų padarinys – jos taip pat yra kompleksinės sistemos, paklūstančios tam tikriems objektyviems dėsningumams. Dėl šios priežasties FPT galima laikyti teorija, kuri jungia ekonomikos ir fizikos tyrimų laukus. Ji pateikia ekonomistams naują perspektyvą apie rinkos struktūrą ir dinamiką, o fizikos tyrėjams – empirinį lauką, leidžiantį patikrinti universalius nelinijinius modelius. Šis tarpdisciplininis ryšys yra ypač svarbus šiandien, kai tiek ekonomika, tiek fizika vis dažniau susiduria su nestabilumo, perdegimo ir ribinio augimo reiškiniais.

Galiausiai FPT gali tapti įkvėpimu naujiems tyrimams. Ji rodo, kad ekonomikos krizės nėra vien istoriniai atsitiktinumai ar netikėtumai, o natūralūs procesai, kylantys iš sisteminės dinamikos. Šis požiūris ne tik padeda geriau suprasti ekonomikos mechanizmus, bet ir leidžia prognozuoti kritinius taškus, kuriuose gali prasidėti būsimi burbulai ar krizės. Toks sisteminis supratimas yra reikalingas tiek akademikams, tiek praktikos atstovams, priimantiems sprendimus sudėtingoje ir greitai kintančioje ekonominėje aplinkoje.

Prof. dr. Stasys Albinas Girdzijauskas, prof. dr. Vigintas Gontis
Vilniaus universitetas