Medikų bendruomenėje visą rudenį netilo kalbos dėl planuojamos medicinos reformos, kuri ypač daug pokyčių turėjo nulemti privačioms klinikoms. Pirminė Sveikatos apsaugos ministerijos idėja buvo itin griežta – visiškai uždrausti priemokas, tai reiškia, kad pacientai nebebūtų galėję susimokėti už geresnės kokybės medicinines priemones, arba, norėdami brangesnių priemonių, privalėtų mokėti už jas pilną kainą.
Taip pat, pagal pirminę idėją, norėta neleisti susimokėti už geresnę palatą, privačios klinikos būtų įpareigotos teikti paslaugas tik už valstybės įkainį ir negalėtų iš pacientų imti papildomų pinigų, jei šie ateitų su siuntimu.
Be to, daug diskusijų kėlė ir klausimas dėl mokamų konsultacijų, mat buvo svarstoma, kad susimokėjus už gydytojo specialisto konsultaciją, su tokiu išrašytu siuntimu nebūtų galima gauti tolimesnių paslaugų nemokamai.
Tokios idėjos pykdė ir pacientus, ir medikus, bei skatino nesibaigiančias diskusijas apie tai, kad dėl šių sprendimų viešasis sektorius nesutvirtės, bet bus dar labiau apkrautas pacientais, tad eilės taps dar ilgesnės.
Visgi visoms pusėms pavyko susitarti – žingsnį atgal žengė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ir privačių klinikų atstovai. Tiesa, pokyčiai įsigalios tik nuo 2027 metų.
„Pagrindinis veiksnys, kuris nulėmė, kad sutarėme, tai kad viešojo sektoriaus atstovai ir mes, Sveikatos apsaugos ministerija, vieną žingsnį žengėme atgal, truputį atsitraukėme nuo savo maksimalių reikalavimų ir ieškojome kompromiso.
Tas kompromisas buvo pasiektas suderinus, kad priemokos pacientams išliks už medicinos priemones, tai yra visi pacientai, kurie norės brangesnių medicinos priemonių, galės sumokėti kainų skirtumą. Taip pat komforto paslaugos bus prieinamos už papildomą kainą tiek viešose, tiek privačiose įstaigose“, – trečiadienį Vyriausybėje sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ir pridūrė, kad priemokos už antrinio lygio konsultacijas bus panaikintos.
Pacientai gaus daugiau paslaugų privačiose klinikose be priemokų
Viena svarbiausių susitarimo dalių pacientams – priemokų naikinimas. Privataus medicinos sektoriaus atstovai sutiko naikinti priemokas už savo suteikiamas paslaugas ir jas atlikti tik iš Valstybinės ligonių kasos įkainio.
Tai reiškia, kad jei pacientas turi siuntimą, jis galės kreiptis į privačią įstaigą, kuri turi sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK), ir ten gauti gydytojo specialisto konsultaciją nieko neprimokant. Anksčiau už tokią konsultaciją pacientas turėdavo primokėti kainų skirtumą tarp VLK sumokamos sumos ir privačios klinikos kainos.
Tiesa, prisimokėti teks už brangias paslaugas, pavyzdžiui, jei pacientas pageidaus, kad privati klinika atliktų dienos chirurgijos operaciją.
„Šis susitarimas nėra lengvas. Dėl priemokų natūralu, kad įstaigos neteks dalies lėšų, tą suprantame, bet tai kaina, kurią esame pasiruošę mokėti. Juo labiau, kad toms paslaugoms, kur valstybės tarifas yra tikrai nepakankamas, pavyzdžiui, dienos chirurgijoje, ten bus leidžiamos tam tikros išimtys susimokėti skirtumą tarp to, kas finansuojama valstybės, ir tikrosios paslaugos kainos“, – trečiadienį Vyriausybėje po pasiekto susitarimo sakė privačių klinikų „Meliva“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis.
K. Broniukaitis patvirtina, kad dėl šio susitarimo daugiau pacientų galės kreiptis privačiai nebijodami, kad ten reikės prisimokėti.
„Reikia pripažinti viešojo sektoriaus svarbą, nes privatus sektorius, deja, negali užtikrinti visos grandies paslaugų, jis neveikia didžiosiose operacijose, todėl būtina užtikrinti, kad darbas būtų koordinuotas. Šitas pasiektas susitarimas leis užtikrinti, kad pacientui situacija tikrai neblogės ir netgi ilgalaikėje perspektyvoje, pagerės“, – sakė K. Broniukaitis.
Po mokamų konsultacijų gauti siuntimai galios ir kompensuojamoms paslaugoms
Dar vienas svarbus šio susitarimo aspektas – siuntimai po mokamų konsultacijų.
„Iki šiol reglamentavimas buvo gana neapibrėžtas, ar po mokamos konsultacijos gydytojas galės siųsti pacientus valstybės lėšomis apmokamiems tyrimams. Privačiame sektoriuje traktuodavome, kad taip daryti galima, viešasis sektorius ir ministerija traktuodavo, kad negalima. Dabar susitarėme, kad iš privačios konsultacijos tolimesnis siuntimas galioja viešame sektoriuje, už paslaugas apmokant valstybės lėšomis. Tai naudinga ir reikalinga pacientams“, – kalbėjo K. Broniukaitis.
Taigi, nuėjęs į gydytojo konsultaciją ir už ją sumokėjęs savomis lėšomis, toliau pacientas, gavęs siuntimą, už tyrimus ar kitas konsultacijas viešajame sektoriuje galės nemokėti.
„Iki šiol po mokamų paslaugų nebuvo galima teikti nemokamų, dabar tam tikra nuolaida yra iš viešojo sektoriaus dėl paciento gerovės, pavyzdžiui – žmogus nueina, susimoka ir jam gydytojas specialistas paskiria magnetinį rezonansą. Jis gali tiesiai keliauti ir gauti nemokamai magnetinį rezonansą. Sutrumpėja kelias, nebereikia grįžti pas šeimos gydytoją, kuris siųstų pas gydytoją specialistą ir tik jis galėtų paskirti tyrimus, kompensuojamus iš PSDF. Tai onkologiniams pacientams labai svarbu, bet galios ne tik jiems“, – sakė Nacionalinio vėžio centro vadovas doc. Valdas Pečeliūnas.
Valstybė galės užsakyti papildomų paslaugų, jei susidarys didelė eilė
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius teigia, kad susitarimas, nors ir kompromisinis, bet yra geras.
„Vietoje ilgų argumentavimų ir abipusių kaltinimų, yra pasiektas kompromisas, jis nėra toks, kokio iš pradžių norėjo Sveikatos apsaugos ministerija, kad visos lėšos keliautų tik į viešąsias įstaigas, bet nėra ir toks, kokio galbūt norėjo privačios įstaigos, kad nebūtų visai jokio naujo ribojimo“, – komentavo G. Bendorius.
Susitarime numatyta ir galimybė Ligonių kasoms su laikinomis sutartimis pirkti paslaugas iš privačių įstaigų, jei bus pastebima, kad jų labai trūksta.
„Pavyzdžiui, šiuo metu yra ilgoka eilė, net ir Europos mastu, kelio sąnario endoprotezavimui. Šiuo susitarimu bus galima atverti kelią reguliavimui, kuris leistų užsakyti porą tūkstančių papildomų operacijų. Taip pat bus skatinamas privatus draudimas, jis leis pritraukti apie 120 mln. eurų per metus į sveikatos sektorių. Sutarta, kad bus galima teikti paslaugas iš PSDF po mokamų konsultacijų, tačiau bus stiprinami algoritmai, kad tyrimus su siuntimu ir apmokėjimu gautų tik tie pacientai, kuriems to tikrai reikia. Nes jei visi norėsime nusifotografuoti savo smegenis, tai, supraskite, kad magnetinio rezonanso tyrimams nebegalės patekti onkologiniai pacientai“, – kalbėjo G. Bendorius.
Susitarime taip pat numatyta skatinti savanoriško (papildomo) sveikatos draudimo plėtrą. Tai daroma siekiant pritraukti daugiau lėšų sveikatos paslaugoms, vaistams ir naujoms medicinos technologijoms finansuoti, kartu neužkraunant papildomos naštos PSDF biudžetui.
Pagal susitarimą, darbdavio ar gyventojo sudarytos papildomojo draudimo sutartys nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jei jų vertė per metus neviršys 1 minimalios mėnesinės algos dydžio.
Romanovskis: karas tarp viešojo ir privataus sektoriaus pabaigtas
Nuo 2027 m. privačių įstaigų sutarčių apimtys išliks tokio dydžio, kokio jos buvo pagal faktinį 2025 m. PSDF apmokėtų paslaugų finansavimą (su numatytu 6 proc. sumažinimu). Viršijus šią ribą suteiktos paslaugos pirmiausia bus apmokamos viešosioms įstaigoms, o privačios įstaigos galės gauti papildomą apmokėjimą tais atvejais, kai viešasis sektorius negalės patenkinti išaugusių pacientų poreikių. Taip užtikrinama, kad viešasis sektorius turėtų pakankamai finansinių išteklių, o privatus sektorius galėtų planuoti savo veiklą aiškiai žinodamas taisykles.
Tai, kad privačiam verslui šis susitarimas buvo sunkus, bet reikalingas visuomenei, teigia ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Tikrai buvo sudėtingas procesas, nes turime įtemptą politinį foną. Pirma, sutinkame, kad prioritetas turi būti skiriamas viešajam sektoriui, nes jei jis nulūš, degraduos, privatus sektorius negalės išlaikyti viso krūvio. Kitas svarbus dalykas, tai šis sutarimas rodo, kad karas tarp viešo ir privataus sektoriaus yra pabaigtas. Dabar turime principą, kur privatus sektorius išlieka, bet didesnė atsakomybė tenka viešajam sektoriui. Be to, ateina galimybė įtraukti savanorišką sveikatos draudimą.
Sutarėme, kad įšaldomos privataus sektoriaus apimtys yra 6 proc. mažesnės nei bus pateiktos 2025 metais. Taip, tai tam tikras susitraukimas paslaugų, kad būtų pasiektas kompromisas. Nėra lengva, nes daug privačių klinikų ir verslininkų investavo į klinikų plėtrą, turime daug užsienio investicijų, tam tikra prasme įšaldome situaciją, bet tai garantuoja valstybės pasakymą, kad mus mato kaip paslaugų tiekėją“, – sakė A. Romanovskis.
Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius taip pat susitarimą vertina teigiamai.
„Manau, kad tai tikrai istorinis susitarimas, tai rodo Lietuvos sveikatos sistemos didesnę brandą. Labai džiugu, kad žengiame dar toliau vakarietišku keliu, kur viešasis ir privatus sveikatos sektoriai sugeba susitarti ir bendradarbiauti. Galų gale, dėl to laimi pacientai. Manau, kad šiuo susitarimu priimti teisės aktai užtikrins greitesnę pagalbą pacientams. Nenukenčia ir medikai, kurie dirba abiejose sektoriuose.
Pats svarbiausias šis susitarimas yra mažesnėms, regioninėms įstaigoms, nes tai turėtų užtikrinti tolygesnį medikų pasiskirstymą. Nuo šiol su verslu nelikus priemokų dirbsime vienodomis sąlygomis, todėl tikiu, kad regiono ligoninėms pavyks pritraukti medikus“, – sakė prof. R. Jurkevičius.
2029 m. planuojama atlikti visų susitarimo nuostatų poveikio vertinimą. Jo rezultatai taps pagrindu tolimesniam PSDF lėšų paskirstymui ir sutarčių sudarymo tvarkai.