Intriga dėl ministrų
Viena didžiausių problemų išlieka Energetikos ministerija ir užsitęsusios kandidato į jos vadovus paieškos. Prezidentas yra nurodęs, jog šiame poste matytų iki šiol ministerijai vadovaujantį Žygimantą Vaičiūną. Vis dėlto, „Nemuno aušrai“ ši kandidatūra nėra priimtina.
„Jeigu norima sėti sumaištį visuomenėje, arba trolinti visus aplinkui – galima ir antilopę pasiūlyti į ministro pareigas“, – G. Nausėda, reaguodamas į R. Žemaitaičio užuominas apie tų pačių minisitrų teikimą.
Svarstyta, jog tinkamų kandidatų gali būti ieškoma tarp jau atmestų kandidatūrų, tiek tarp partijos narių, nors šalies vadovas šiai galimybei yra išsakęs prieštaravimą. Tiesa, savaitės pabaigoje Prezidentūra atsitraukė nuo šio reikalavimo ir užsiminė, kad lauks ir partinių kandidatų, jei šių kompetencijos bus tinkamos.
G. Nausėda savo ruožtu pareiškė, jog „tokios patirtys kaip prekyba prabangiais automobiliais, kebabų franšizė tikrai nebus užskaitomi kaip tinkama profesinė patirtis ministro pareigoms užimti“.
R. Žemaitaičiui užsiminus, kad į ministrus gali būti pasiūlytos prezidento jau atmestos kandidatūros, G. Nausėda pareiškė, kad jei tikslas tėra kelti sumaištį, pasiūlyti galima „ir antilopę“.
Ketvirtadienio popietę koalicinių partijų lyderiai Mindaugas Sinkevičius, Remigijus Žemaitaitis ir Aurelijus Veryga bei paskirtoji premjerė atvyko į prezidentūrą, kur su šalies vadovu aptarė susiklosčiusią situaciją bei galimas energetikos ir aplinkos ministrų kandidatūras, tačiau jų po susitikimo viešai neįvardijo.
Penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, jog ministerijų mainai tarp koalicijos partnerių gali būti neišvengiami, o sutarimas šiuo klausimu turėtų būti rastas kitos savaitės pradžioje.
Koalicijos krizė ir derybos su teroristais
Derybos dėl Aplinkos ir Energetikos ministerijų vadovų išryškino ir gilėjančius nesutarimus tarp koalicijos partnerių.
Pirmadienį, reaguodamas į žinią dėl atmestų ministrų kandidatūrų, juos į Vyriausybę delegavusios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad valdančiosios koalicijos nebėra. Paskirtoji premjerė, socialdemokratė Inga Ruginienė į tai savo ruožtu atkirto: „ne R. Žemaitaitis mane paskyrė, ne jis atleis“. Ji pridūrė, kad koalicinė sutartis galioja ir vykstantys procesai jai neturi jokios įtakos.
Ieškant išeičių iš susidariusios situacijos, vyko keli partnerių susitikimai. Savaitės viduryje socialdemokratai kalbėjo apie tai, kad jų kantrybė dėl R. Žemaitaičio senka ir tai jam buvo pasakyta į akis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas aušriečius pavadino teroristais ir pareiškė, kad su tokiais šalies vadovas nesidera. Vėliau susitikęs su koalicijos partneriais, G. Nausėda R. Žemaitaitį šypsodamasis sutiko klausimu, ar šis neturįs ginklo.
„Sveiki, ginklo neturit?“ – G. Nausėda, sveikindamasis su R. Žemaitaičiu.
„Zapad 2025“: nuo nerimo iki kuriozų
Šią savaitę baigėsi rugsėjo 12 dieną prasidėjusios bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2025“.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, iš viso šiose pratybose dalyvavo apie 30 tūkst. karių. Baltarusijoje dalyvauja iki 8 tūkst. ir Kaliningrade – iki 4 tūkst. karių, pratybų tikslas – pademonstruoti galią Vakarams.
Ruošiantis šioms pratyboms, reaguodamos į oro erdvių incidentus, Lenkija ir Latvija uždarė oro erdvę pasienyje su Baltarusija. Lietuva panašius sprendimus priėmė kiek anksčiau. Pasak Lietuvos tarnybų, jos buvo pasiruošusios reaguoti ir, esant būtinybei, ribojimus griežtinti.
„Reuters“ pranešė, kad tarp pratybų stebėtojų buvo ir JAV pajėgų atstovai. Baltarusijos gynybos ministerija amerikiečių atvykimą į poligoną Baltarusijoje pristatė kaip staigmeną.
Pentagono vyriausiasis atstovas spaudai Seanas Parnellis „Delfi“ žurnalistams pabrėžė, kad JAV karininkų dalyvavimas kitų šalių pratybose yra įprasta praktika, o kvietimą JAV ambasados Minske gynybos atašė priėmė atsižvelgiant „į neseniai įvykusį produktyvų dvišalį bendradarbiavimą tarp mūsų šalių“.
Pasak paskirtosios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, jeigu šios pajėgos nebūtų atitrauktos, tai rodytų padidintos rizikos faktorių. Vis dėlto, jos teigimu, nėra indikacijų, jog pasibaigus aktyviajai „Zapad“ pratybų fazei Rusija ir Baltarusija ketina palikti savo pajėgas pastarosios šalies teritorijoje.
Dronai: reali grėsmė ar panika?
Šią savaitę taip pat netilo diskusijos dėl incidentų, susijusių su dronais.
Svarstant, ar incidentas Lenkijoje buvo tyčinis, ar ne, kalbama ir apie tai, jog nevienareikšmis požiūris į šį incidentą gali paskatinti agresorių ir privesti prie NATO 5-ojo straipsnio aktyvavimo. Vis dėlto kai kurie ekspertai savo ruožtu teigia, jog reikėtų mažiau kalbėti apie tai, kodėl dronai atsidūrė Lenkijoje ar Lietuvoje ir daugiau apie tai, kaip pasiekti, jog tai nesikartotų.
Lieka neaišku ir tai, koks objektas galėjo pažeisti oro erdvę Lietuvoje. Apie tai, jog du neidentifikuoti orlaiviai buvo įskridę į Lietuvos oro erdvę, praėjusią savaitę paskelbė vokiečių leidinys „Bild“. Visgi Lietuvos kariuomenė teigė, kad tokios informacijos patvirtinti negali.
„Tai galėjo būti ir meteorologiniai reiškiniai, migruojantys paukščių pulkai ir visi kitokie dalykai“, – kariuomenės vadas.
„Mes negalime atsakyti, nes tai buvo neatpažinti objektai, kurie eigoje nepasitvirtino kaip niekas. Tai galėjo būti ir meteorologiniai reiškiniai, migruojantys paukščių pulkai ir visi kitokie dalykai“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Vaikšnoras.
Jo teigimu, norint tiksliau identifikuoti panašius objektus, reikia įdiegti papildomas sensorines priemones prie turimų stebėjimo radarų.
Statkevičiaus likimas
Rugsėjo 11 dieną į laisvę paleistas 69 metų buvęs kandidatas į prezidentus koja spyrė į autobuso duris ir išlipo neutralioje zonoje tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Kurį laiką politiką buvo galima matyti pasienyje esančių kamerų fiksuojamuose vaizduose. Vėliau kaukėti vyrai jį išvežė nežinoma kryptimi. Namo į Minską jis negrįžo ir jo buvimo vieta nebuvo nežinoma.
Ruginienės rankinė
Netikėta priežastis, dėl kurios paskirtoji premjerė šią savaitę atsidūrė dėmesio centre, buvo jos rankinė.
Socialiniuose tinkluose paplito įrašas, kuriame I. Ruginienės turimas aksesuaras lyginamas su itin prabangiu „Fendi“ prekės ženklo rankinės modeliu, kurio kaina siekia tūkstančius eurų.
Daliai komentatorių besipiktinant paskirtosios premjerės sprendimu viešai demonstruoti tokią prabangą, kiti kėlė abejones, ar tai tikrai ši prabangi rankinė.
I. Ruginienės atstovas vėliau iš tiesų patikslino, kad paskirtoji Ministrų kabineto vadovė aksesuarą Milane įsigijo už ženkliai kuklesnę sumą – 50 eurų.
Marketingo specialistė Monika Sesickaitė-Rachinštein savo ruožtu teigė, kad net ir pasitvirtinus informacijai tai nebūtų jokia tragedija: šalių lyderiai prabangius, vardinius aksesuarus renkasi visame pasaulyje, o juos vertinti reikėtų ne pagal turimus daiktus, o pagal nuveiktus darbus. Ji apgailestavo, jog tokie skandalai atitraukia dėmesį nuo išties opių problemų.