Politiką išsaugojo savi, buitiškai tariant, balsavę „kojomis“ – balsavime apskritai nedalyvavo nemaža dalis „socdemų“ (23), taip pat „aušriečių“ (9) bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių (6).
Iš viso balsavime nedalyvavo net 38 valdančiosios koalicijos atstovai.
Tie, kurie dalyvavo, daugiausia spaudė mygtuką už, o prieš A.Nedzinsko teisinės neliečiamybės naikinimą balsavo trys „aušriečiai“ – Robertas Puchovičius, Petras Dargis ir Vytautas Jucius.
Susilaikė socialdemokratai Eugenijus Sabutis, Martynas Katelynas, „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Aidas Gedvilas, Lina Šukytė-Korsakė, Tomas Domarkas, Tadas Sadauskis, valstietis Bronis Ropė. Taip pat ir Mišrios parlamentarų grupės narys Artūras Zuokas.
Taigi už tai, kad būtų panaikinta A.Nedzinsko teisinė neliečiamybė, balsavo 69 Seimo nariai, 3 nutarimui nepritarė, 9 susilaikė.
Pats A.Nedzinskas tvirtino, kad ketvirtadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijoje buvo aptartas klausimas dėl jo teisinės neliečiamybės naikinimo, tačiau esą kolegos tik laidėsi juokais, nesitarė, jog reikėtų nedalyvauti balsavime ir taip išsaugoti jo kailį.
„Šiandien buvo paminėtas šitas klausimas, pajuokavome linksmai ir viskas“, – situaciją komentavo A.Nedzinskas.
Pajuokavo, kad iš salės išeis daugiau nei 20 kolegų?
„Ne, tikrai taip nebuvo kalbama. Tiesiog paminėjome – Antanas šampanas, visi pradėjo juoktis, kad šitas klausimas, ir po to prie kito klausimo (ėjome)“, – tikino socialdemokratas.
Politikas konkrečiai neatsakė, ar jam buvo staigmena tokie balsavimo rezultatai, pradėjo aiškinti, kad visada norisi gyventi ramiai, bet ne visada pavyksta.
„Aišku, kad norėjosi tokios baigties, bet tikėjausi blogiausio“, – apie išsaugotą teisinę neliečiamybę taip kalbėjo A.Nedzinskas.
„Aš manau, kad kolegos suprato, jog tai yra sisteminė bėda“, – pridūrė jis.
Socialdemokratų frakcijos narys guodėsi, kad pakliuvo į iki galo nesureguliuotos sistemos pinkles. Esą kai dirbo Trakų rajono savivaldybėje, jam buvo leista nusipirkti nešiojamąjį kompiuterį, bet ne „nešiojamą telefoną“, kuris jam buvo reikalingesnis.
„Aš tada nešiojamojo kompiuterio nenusipirkau, o telefono – gero, išmanaus – taip pat neturiu, nors per jį vyko nuotoliniai posėdžiai ir taip toliau“, – pasakojo A.Nedzinskas.
Tai dabar džiaugiasi, kad balsavimas dėl jo teisinės neliečiamybės naikinimo nepavyko?
„Žinoma taip“, – neslėpė politikas, aiškiai taip ir neatsakęs, ar mano, kad tai yra teisinga.
Tuo tarpu opozicijai situacija – visai nejuokinga.
„Sugebėti taip šaudyti sau į kojas, čia yra kažkoks aukštasis pilotažas ir jau ne pirmas kartas – vienam jau nuimta atsakomybė, kitam nenuimta, trečiam vėl nenuimta, ketvirtam – nuimta. Visiškas absurdas“, – po balsavimo pareiškė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
„Socialdemokratai jau ne pirmą kartą tingiai balsuoja už neliečiamybės atėmimą vienam iš savo Seimo narių – jau ne pirmas toks kartas. Aišku, gėda, kad taip yra, bet šiaip tokie neliečiamybės panaikinimo klausimai privalo būti pačiame darbotvarkės priekyje, tai yra esminis šios dienos klausimas.
Darbotvarkė yra keičiama, kaitaliojama, klausimai yra sukeičiami vietomis. Vyksta smulkios manipuliacijos, jeigu pažiūrėsite į balsavimus, yra ištisos frakcijos, kurios kažkur išsilaksto“, – teigė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
A.Nedzinskas anksčiau pats kreipėsi į Seimą dėl teisinės neliečiamybės atsisakymo supaprastinta tvarka, nesudarant komisijos.
Visgi, ketvirtadienį Seime balsuojant už nutarimą dėl A.Nedzinsko imuniteto panaikinimo, balsų jo priėmimui neužteko.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti minėto politiko imunitetą. Teisėsauga siekia jam pareikšti įtarimus dėl galimo turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu.
Prokuratūros duomenimis, A.Nedzinskas, nuo 2020 iki 2023 m. eidamas Trakų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galėjo pasisavinti 2 018 eurų minėtos savivaldybės lėšų.
Kaip anksčiau sakė N.Grunskienė, politikas iš savivaldybės gavo minėto dydžio kompensaciją už degalus, nors turimi dokumentai esoą rdo, kad už juos sumokėta septyniomis skirtingomis mokėjimo kortelėmis.
Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.