Net jei dabar kai kuriose Lietuvos vietovėse stebime sniegą, jau kita savaitė, pasak gamtininko, vėl primins švelnų rudenį ir į žiemą tikrai neturėtų panašėti.
„Jei žiūrėtume Lietuvos 60-ties metų istoriją, paskutinė lapkričio dekada jau būna žiemiška – žemė pradeda įšalti, ant įšalusios žemės iškrinta ir netirpdamas laikosi sniegas. Tuo tarpu dabar žemė dar labai šilta ir mūsų negali apgauti vienos nakties ar dienos šerkšnas, tai labai laikina. Ką sako augalai? Grybai gal sunkiau suprantami, bet irgi negalima to ignoruoti, nes iki šio laiko auga ir žaliuokės, samanose temperatūra laikosi. Aišku, ar tuos grybus reik valgyt, ypač jei gavo šalnos – na tikriausiai ne. Bet pats grybų augimas tikrai ne prieš žiemą, neatrodo, kad grybiena būtų pajutusi žemės atšalimą.
Jei pažiūrėsime į paukščių migraciją, Ventės rage tokiu metu metu jau būdavo migracija praktiškai pasibaigusi. Šiemet į žieduotojų tinklus vis dar papuola tokios paukščių rūšys, kurių jau seniai neturėtų būti Lietuvoje. Net kikiliai. Tai rodo, kad paukščiai reaguoja į sąlygas, kurios – labai švelnios, pakankamai maisto. Mūsų žinduolių žvėrių reakcija yra kaip prieš normalią žiemą“, – tikina S. Paltanavičius.
Gamtininko teigimu, gamtai būtų tikrai nenaudinga, jei tokie gana šilti orai laikytųsi ir toliau – augalai kol kas numetė lapus, bet dar nėra pasiruošę vegetacinei būsenai, o jei šalna užvėluos – augalai gali pradėti ir pumpurus brinkinti. Vėliau tiems pumpurams vis dėlto gavus šalnos, tikėtis gausių žiedų ir vaisių vasarop jau tampa labai naivu. Kitaip sakant, sezoniškumas mūsų gamtai – gyvybiškai svarbus ir labai reikia, kad žiema būtų žiemiška, o pavasaris – pavasariškas. Deja, pakeisti čia nieko negalime, tad teks priimti taip, kaip bus.
O būti, pasak žinomo gamtininko, gali visaip, tačiau pagal vyraujančias tendencijas S. Paltanavičius sako numanantis, kad rogės šiemet gali dulkėti sandėliukuose.
„Kol kas tokio tvirtinimo nėra, bet spėjimai, kad pamačius pirmą sniegą žiema bus labai rimta ir šalta – neturi jokio pagrindo. Nesakau, kad žiema neturi teisės būti šalta, bet tikėtina, kad šios žiemos charakteris bus toks, koks buvo paskutinius dešimtį metų – permaininga, su atotirpiais, kai stebima tai keli laipsniai šilumos, tai šiek tiek sniego, bet sniegas po kiek laiko tirpsta. Rogučių ir slidžių atsisakyti dar kol kas nereikia, bet gali būti, kad jos ir vėl dulkės mūsų sandėliukuose, nes Lietuvoje be dirbtinio sniego vietų slidinėti gali ir nebūti“, – sako gamtininkas ir čia pat priduria, kad pats labai norėtų, jog šios prognozės nepasitvirtintų. Tegul žiema būna žiemiška – ne pati šalčiausia, bet su saikingu minusu ir snieginga, nes būtent sniegas taip reikalingas pagirdyti vietinius telkinius.
S. Paltanavičius pabaigoje priduria, kad visai įmanomas scenarijus, jog iki pat Kalėdų turėsime panašius orus kaip turime dabar su vienos kitos dienos pasnigimais ar atšalimais, o tai jau būtų žala gamtai – augalai tarsi apsigauna, sureaguoja į nenatūraliai užsitęsusią šilumą. Visa tai pasiima didelę dalį derliaus, taip reikalingo net ne mums, o pačiai gamtai ir jos „vaikams“ – paukščiams, graužikams ir t.t.