Per 24 valandas miestelis, kuriame įsikūrusi bendrovė, – Dicingenas, esantis turtingoje Pietvakarių Badeno–Viurtembergo žemėje, paskelbė, kad imasi taupymo priemonių. Vietos verslo mokestis, pagrindinis miestelio pajamų šaltinis, nuo 2023 m. sumažėjo 80%, dėl to surenkamas biudžetas ateinančiais metais bus deficitinis.
Patrickas Maieris, už Dicingeno miesto biudžetą atsakingas pareigūnas, „Financial Times“ sakė, kad nors ir nujautė, jog turės iššūkių, „sąžiningai sakau, nesitikėjau, kad viskas bus taip blogai“. P. Maieris yra įsitikinęs, kad šiuo metu miestas susiduria su struktūrine krize.
„Trumpf“, didžiausio miesto mokesčių mokėtojo, pardavimai per 12 mėnesių iki birželio susitraukė 16%, užsakymai mažėjo trečius metus iš eilės.
„Situacija šokiruojanti“, – spalį žurnalistams, pristatydama metinius rezultatus, sakė Nicola Leibinger-Kammuller, „Trumpf“ įmonių grupės vadovė.
Šis niūrus vertinimas atspindi nuotaikas visoje šalyje. Didžiausia Europos ekonomika jau ketvirtus metus iš eilės yra sąstingio būsenos. Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai konservatorių kancleris Friedrichas Merzas pradėjo eiti pareigas, „Vokietijos inžinerijos krizė sparčiai gilėja“, teigia Dirkas Pfitzeris, „Porsche Consulting“ partneris. Jis priduria, kad „labai aišku“, jog nuosmukis nėra ciklinis ir „nepraeis“ su kitu ekonomikos pakilimu.
Vokietijos pramonės gamyba net ir po dalinio atsigavimo rugsėjį išlieka 2005 m. lygio.
Daugelis pagrindinių Vokietijos ekonomikos pranašumų tapo jos silpnosiomis vietomis, – sako Marcusas Berretas, Miunchene įsikūrusios konsultacinės įmonės „Roland Berger“ direktorius.
Dvigubas smūgis
Tai daugybė pramonės įmonių, kurias sunku paversti žaliomis, didelė šalies priklausomybė nuo eksporto globalizacijos iššūkių kontekste ir galinga automobilių pramonė, kuriai tenka nurašyti 140 metų trukusią vidaus degimo variklių kūrimo patirtį.
Situaciją dar labiau aštrina du per pastaruosius dešimt metų priimti skirtingi politiniai sprendimai JAV ir Kinijoje. Donaldo Trumpo prekybos karas ir Pekino sprendimas prieš dešimtmetį tapti pasauline aukštųjų technologijų inžinerijos jėga.
D. Trumpo įvesti muitai jau smarkiai smogė Vokietijos eksportuotojams: per pirmus devynis šių metų mėnesius Vokietijos eksportas į JAV smuko 7,4%.
Tačiau verslo perspektyvos Kinijoje dar liūdnesnės, vadinamasis Kinijos šokas daro neigiamą įtaką pasauliniu mastu sėkmingų Vokietijos įmonių pelnams.
Maždaug du dešimtmečius iki pandemijos Kinijos paklausa vokiškiems inžinerijos gaminiams ir automobiliams atrodė nepasotinama, o tai skatino buvusios kanclerės Angelos Merkel eros metu gyvavusių įmonių pelno, užimtumo ir ekonominės veiklos augimą.
Tačiau nuo pandemijos pradžios Kinija „vis labiau pranoksta Vokietiją jos pačios žaidime“, teigia Spyrss Andreopoulas, Frankfurte įsikūrusios konsultacinės įmonės „Thin Ice Macroeconomics“ vadovas. Vidutiniškai Kinijos gamybos priemonės yra 30% pigesnės nei Europos. Svarbiausia, kad Azijos supervalstybės gamintojai taip pat sumažino atotrūkį pagal kokybę.
Nuo 2025-ųjų pradžios Vokietija patiria gamybos priemonių (angl. capital goods) prekybos deficitą su Kinija. Tai – pirmas toks atvejis nuo 2008 m., kai pradėti skelbti tokie duomenys. Kinijos mašinų įrangos eksportas į Europą per daugiau nei šešerius metus maždaug padvigubėjo iki maždaug 40 mlrd. Eur ir, Vokietijos pramonės asociacijos VDMA teigimu, šiemet gali pasiekti 50 mlrd. Eur.
Nors pirmieji smūgį pajuto Vokietijos prabangių automobilių gamintojai – „Audi“, „Porsche“ ir „Mercedes-Benz“, dabar panašų spaudimą jaučia ir kiti gamybos priemonėmis prekiaujantys gamintojai.
„Kinija pastaraisiais metais daug geriau, aktyviau ir nuosekliau ėmė siekti svarbiausių technologijų ir jas užkariauti“, – „Financial Times“ sakė Klausas Rosenfeldas, Vokietijos technologijų ir pramonės įmonės „Schaeffler“ vadovas.
Optimistai tvirtina, kad Vokietija, nors ir vėluodama, pradeda reaguoti į tektoninius pokyčius, kurie Vakaruose vyksta jau dešimtmečius, – kai gamyba traukiasi, o paslaugų sektorius auga. Tačiau VDMA prekybos ekspertas Oliveris Richtbergas optimizmu netrykšta.
„Ar tikrai turime kitų sektorių, galinčių kompensuoti praradimus?“ – klausia jis, nurodydamas į silpną Vokietijos technologijų ir dirbtinio intelekto sektorių.
O. Richtbergas pabrėžia, kad vietos politikai iki šiol nesuvokia padėties rimtumo.
„Vis dar vyrauja nuomonė, kad ir toliau džiaugiamės didelėmis maržomis ir užimame stiprią konkurencinę padėtį. Tačiau tų didelių maržų jau seniai nebėra. Mes kovojame dėl išlikimo, ir tai sunku paaiškinti visuomenei“, – įsitikinęs O. Richtbergas.
Lietuva užima vis ryškesnę vietą Europos mažmeninės prekybos inovacijų žemėlapyje – startuolių integracijos į didžiųjų prekybos įmonių veiklą tampa nebe pavienėmis iniciatyvomis, bet nuoseklia strategija, darančia mūsų šalį ne pigios darbo jėgos, o talentų ir jų idėjų testavimo aikštele. „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad vyksta fundamentalus pokytis – jei anksčiau lietuvių prekybininkai važinėjo semtis patirties į užsienį, tai dabar jau mūsų šalis tarptautiniu mastu demonstruoja pavyzdį, kaip inovatyvias idėjas paversti realiais sprendimais.
Nestandartiniams, kapitalui imliems projektams – milijonai eurų ILTE finansavimo
Didelio masto, technologiniu požiūriu sudėtingi projektai tampa vis dažnesne Lietuvos įmonių realybe. Tačiau jų finansavimas neretai tampa iššūkiu dėl didelės kapitalo apimties, ilgo atsiperkamumo laikotarpio ir su tuo susijusių rizikų. Šią spragą rinkoje siekiama užpildyti pasitelkiant ILTE paskolas iš finansinės priemonės „Milijardas verslui“, suteikiančias galimybę įmonėms pasiskolinti iki 150 mln. eurų tiesioginių ar subordinuotų paskolų atvejais ir iki 250 mln. eurų sindikuotų paskolų atvejais. Apie tai, kokiems verslams šiuo metu toks finansavimas aktualiausias, pasakoja nacionalinio plėtros banko valdybos narė ir Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) stiprina pozicijas šalies sveikatos priežiūros sektoriuje. Po koronaviruso (COVID-19) pandemijos, kai beveik visos paslaugos ligoninėje buvo sustabdytos, ji ne tik sėkmingai sugrįžo į sveikatos priežiūros sektorių ir pilnai atstatė buvusių paslaugų teikimą, sulaukia dar daugiau pacientų nei iki pandemijos, bet ir pradėjo teikti naujas paslaugas, kurių spektrą vis plečia. Per daugiau nei dvejus metus pavyko pasiekti reikšmingą proveržį – teikiamų paslaugų rodiklis pakilo nuo 68 iki 98 procentų. Taip pat gydymo įstaiga yra modernizuojama, įsigyjama pažangiausia įranga, o ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse išbando inovatyvius gydymo būdus ir pradeda juos taikyti gydant pacientus.
Kai perki paslaugą, o gauni profesionalų partnerį: IT tinklo priežiūra su „Santa Monica Networks“
Norite būti ramūs dėl savo verslo veiklos tęstinumo – užtikrinkite, kad tinkamai veiktų IT ir ryšio infrastruktūra. Bėda ta, kad dėl objektyvių priežasčių dažnoje organizacijoje IT tinklo priežiūra prisimenama tik nutikus rimtam incidentui. Suprantantys, kokias pasekmes gali sukelti priverstinis verslo sustojimas, vis dažniau renkasi modernią priežiūrą: tinklo operacijų centrą, vadinamą NOC (angl. Network Operations Center).
Amerikos prekybos politika smogia skaudžiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
JAV lyderio nenuosekli prekybos politika vokiečių pramonininkams kenkia daug labiau nei liepą ES susiderėtas 15% muitų tarifas.
Praėjus mėnesiui po kontroversiško ES ir JAV prekybos susitarimo, Amerika išplėtė jau galiojusį 50% muitą metalų komponentams dar daugiau nei 400 papildomų produktų kategorijų – nuo motociklų iki traukinių vagonų, kranų ir siurblių. Mokesčiai plienui, lydiniams ir variui papildyti sudėtingais reikalavimais ir didžiulėmis baudomis už netikslias deklaracijas.
Tai skaudžiai atsiliepė įvairioms Vokietijos įmonėms. Pavyzdžiui, žemės ūkio technikos gamintojai „Krone Group“, įsikūrę Žemutinės Saksonijos žemėje, buvo priversti laikinai sustabdyti gamybą JAV rinkai.
„Muitai metalui mus tiesiog šokiravo“, – sako įmonės vadovas Bernardas Krone. Be to, jis prognozuoja, kad iš jo įmonės perkantiems JAV ūkininkams kainos smarkiai išaugs, o tai gali nuslopinti paklausą.
Vien 15% tarifas JAV ūkininkų naudojamą 170.000 USD vertės presą pabrangins maždaug 25.000 USD.
„Tai didelė papildoma kaina be jokios pridėtinės vertės klientui“, – teigia B. Krone ir priduria, kad muitai metalui situaciją dar labiau apsunkina.
Tačiau nors prekyba su JAV tampa vis sudėtingesnė, dar didesnis iššūkis – konkurencija su sparčiai besistiebiančia Kinijos pramone. Šalies prekės nebėra pigūs, prastos kokybės analogai, jei tokie apskritai kada nors buvo.
„Daugumą dalykų, kuriuos daro Vokietijos vidutinio dydžio įmonės, kinai šiandien gali padaryti lygiai taip pat gerai“, – įsitikinęs Thilo Koppe, konsultacijų bendrovės „Vindelici Advisors“, analitikas.
Kinai pranoksta Vakarų konkurentus greičiu – naują idėją paverčia produktu per perpus trumpesnį laiką. Mažiau trunkantys prekių gamybos ciklai reiškia greitesnį mokymąsi.
„Kinijos įmonės yra pragmatiškesnės ir dažnai greitesnės“, – sako Berndas Reifenhauseris, vokiečių staklių gamintojo „Reifenhauser Group“ vadovas.
Miunchene įsikūrusios „Bauer Kompressoren Group“ vadovas Philippas Bayatas pateikia konkretų pavyzdį. Jam reikalinga nauja vielos apdirbimo mašina. Šveicarijos gamintojo pasiūlymas – 130.000 Eur. Kinijos Džedziango provincijoje įsikūrusios įmonės pasiūlymas – mažiau nei 28.000 Eur.
„Kainų skirtumas glumina“, – sako P. Bayatas ir teigia, kad jam reikalingų mašinų kokybė atrodo panaši. Jis vis dar svarsto, kurią pirkti.
Šių dviejų tendencijų – amerikietiškų muitų ir Kinijos konkurencijos – sukelta paklausos krizė jau virsta prarastomis darbo vietomis.
„Trumpf“ jau atsisakė 1.200 darbuotojų – apie 6% visos jų darbo jėgos.
Nacionaliniu mastu darbo vietų praradimai šalies pramonės sektoriuje maskuojami augančiu užimtumu socialinės rūpybos, sveikatos, administravimo ir kitose paslaugų srityse. Tačiau nedarbas nuo 2022 m. vasario augo 37 iš 44 mėnesių ir dabar siekia beveik 3 mln. bedarbių – daugiausia per 14 metų. Nedarbo lygis visoje šalyje didėjo nuo 5,1% iki 6,3%.
Tokie milžinai kaip „Volkswagen“, „Porsche“, „Mercedes-Benz“, taip pat „Bosch“, „Continental“ ir ZF jau paskelbė planuojantys dar dešimtis tūkstančių atleidimų.
Situacija darbo rinkoje netrukus ir dar pablogės, prognozuoja VDMA ekspertas O. Richtbergas. Dėl mažėjančio pajėgumų panaudojimo, eksporto ir gamybos priemonių prekių pardavimų susitraukimo artėjama prie lūžio taško, kai įmonės nebegalės išlaikyti dabartinio darbuotojų skaičiaus, net jei ir norėtų.
Siūlo agresyvesnę politiką
Kaip išvengti griūties: siūloma sekti Kinijos ir JAV pavyzdžiu. Konsultantai, vadovai ir ekonomistai siūlo Europai labiau ginti savo pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos – taip, kaip tai daro Kinija ir JAV.
Kinija yra „viena labiausiai subsidijuojamų ekonomikų“ ir turi milžiniškus perteklinius pajėgumus, perspėja Jorgas Wuttke, buvęs ES prekybos rūmų Kinijoje vadovas.
Martinas Herrenknechtas, tunelių gręžimo įrangos įmonės vadovas, ragina Europą priimti savo „America First“ versiją. Anot jo, „Europe First“ nėra tik šūkis – tai būtinybė“.
Europos politika kol kas iš esmės orientuota į nacionalinį saugumą, o ne į ekonominį interesą. Vis dėlto Nyderlandų vyriausybės sprendimas perimti Kinijai priklausančią lustų gamintoją „Nexperia“ gali tapti lūžio tašku – tai padaryta siekiant apsaugoti „esmines technologines žinias ir gebėjimus“.
Tačiau protekcionizmo pavyzdžių ES vis dar mažai. 2024 m. įvesti muitai kiniškiems elektromobiliams sukėlė daug ginčų. Vokietijos automobilių gamintojai netgi pasisakė prieš juos, bijodami atsakomųjų veiksmų iš Pekino.
Kai kurie ekonomistai ragina imtis dar daugiau ir drąsesnių žingsnių. Sanderis Tordoiras, idėjų kalvės „Centre for European Reform“ ekonomistas, siūlo nesuteikti subsidijų kiniškų elektromobilių pirkėjams.
O Dalia Marin, Miuncheno technikos universiteto profesorė, įsitikinusi, kad metas imtis atsakomųjų veiksmų. Leisti Kinijos įmonėms patekti į Europos rinką tik sudarius bendras įmones su vietos partneriais – taip, kaip Kinija daro su Vakarų bendrovėmis.
Th. Koppe mano, kad panašų modelį gali taikyti ir pačios Vokietijos įmonės, užmegzdamos partnerystes su Kinijos konkurentais, – strategija, kurią jis vadina „žaisti liūto oloje“. Taip galima perimti greitesnę inovacijų kultūrą, įgyti žinių ir iš dalies kontroliuoti partnerių veiklą Europoje.
„Trumpf“ tai daro jau daugiau nei dešimtmetį – 2013 m. ji įsigijo Kinijos staklių gamintoją JFY ir dabar Europoje parduoda pigesnius jo gaminius, konkuruodama su azijietiškais pasiūlymais. Kinija – „tarsi mokymo centras“, sako „Trumpf“ mašinų gamybos padalinio vadovas Stephanas Mayeris: „Išmoksti to, ko negalėtum išmokti gamindamas tik aukščiausios klasės segmentui.“
Vadovai ir ekonomistai taip pat pabrėžia, kad Vokietija turi spręsti aukštų darbo sąnaudų ir biurokratijos problemą.
„Vokietija negali prarasti svarbiausių eksporto rinkų, kartu apkrauti pramonės vis naujais reguliavimais ir vis tiek tikėtis išlikti konkurencinga“, – sako B. Krone.
„Kompressoren Group“ vadovas P. Bayatas beda pirštu ir į ES aplinkosaugos reguliavimą. Pavyzdžiui, neseniai uždraustas plačiai naudojamas šaltnešis. Rastas jo pakaitalas yra labai degus, o tai reiškia, kad aušinimo įranga nebegali būti gabenama oro transportu. Tai rimtas smūgis eksportui už Europos ribų.
Net Šveicarijos, kuri garsėja savo kainomis, darbo sąnaudos šiandien yra mažesnės nei Vokietijos – dėl mažiau švenčių ir mažesnio pravaikštų skaičiaus.
„Tai beprotiška“, – priduria S. Mayeris.
Gynybos pramonės indėlis
Ar gynybos pramonė gali išgelbėti Vokietijos ekonomiką?
Kai Vokietija ir visa Vakarų Europa artimiausiais metais ruošiasi išleisti šimtus milijardų eurų tankams, dronams ir amunicijai, gynybos sektorius skuba plėsti pajėgumus ir samdo daugiau darbuotojų. JAV investicinis bankas „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad Vokietijos gynybos pramonės paklausa „maždaug padvigubės“.
Didžiausios šalies gynybos įmonės „Rheinmetall“ akcijos šoko į viršų – grąža per pastaruosius penkerius metus siekė daugiau nei 85% per metus ir lenkia net „Nvidią“.
Reikalingi darbuotojų įgūdžiai panašūs į tuos, kurių reikia automobilių ir inžinerijos sektoriuose, tad tikimasi, kad gynybos sektorius galėtų iš dalies kompensuoti praradimus. Vienas pavyzdžių, Vokietijos Gerlico mieste įsikūrusi gynybos bendrovė KNDS perima 176 metų senumo traukinių gamyklą, kurią Prancūzijos įmonė „Alstom“ ruošėsi uždaryti.
Vis dėlto net ir sparčiai augantis gynybos sektorius sudaro mažiau nei 2% visų darbo vietų šalies metalo ir elektros inžinerijos pramonėje – per mažai, kad pakeistų šalies ekonominę kryptį.
Pavyzdžiui, tankų ir kitų kovinių mašinų gamyboje dirba tik 8.159 žmonės – mažiau nei žaislų pramonėje, kurioje dirba 8.420 darbuotojų.
Vokietijos kancleris F. Merzas šiemet atlaisvino skolinimosi taisykles ir leido Berlynui per ateinantį dešimtmetį investuoti iki 1 trln. Eur į infrastruktūrą ir gynybą. Ekonomistai tikisi, kad šis investicinis postūmis padės kitais metais ekonomikai grįžti į augimo kelią.
„Šiuo metu prekybos įtampos keliamas priešpriešinis vėjas jaučiamas anksčiau, negu spėjama pajusti fiskalinei politikai palankius sprendimus“, – sako banko „BNP Paribas“ ekonomistas Paulas Hollingsworthas. Jis įsitikinęs, kad prekybos karo sukeliamas neigiamas poveikis ekonomikai šiemet jau pasiekė aukščiausią tašką, ir prognozuoja 1,4% BVP augimą 2026 m. po menko šių metų 0,3% augimo.
Tačiau F. Merzas ekspertų kritikuojamas už tai, kad dalis skolintų lėšų, skirtų infrastruktūrai ir gynybai, nukreipiamos socialinėms išlaidoms dengti, taip sumažinant tikrąjį investicijų poveikį ekonomikai.
Be to, didžioji investicijų našta tenka savivaldybėms. Už biudžetą atsakingas Dicingeno miesto pareigūnas P. Maieris sako, kad savivaldybė gaus vos 1–1,2 mln. Eur papildomų investicijų per metus – „tai labai nedaug, o skolintis daugiau nebegalime“. Be to, sudėtingi leidimai ir tvarkų taisyklės greičiausiai sulėtins lėšų panaudojimą.
Be to, papildomų žadamų investicijų suma, anot pareigūno, menkavertė, palyginti su 35 mln. Eur investicijomis, kurias P. Maieris buvo priverstas pamiršti, kad sumažintų miesto biudžeto deficitą.
„Baigiame tik tuos projektus, kurie jau įsibėgėję. Naujosios ugniagesių stoties, kelių taisymo, pastatų stogų atnaujinimo ir dviračių takų planai – visi nukelti neribotam laikui. Šie projektai bus pamiršti ilgam“, – sako jis.
Ir jis nėra vienas: „Bendrauju su kitų miestų iždininkais – visur tas pats.“
Teksto autoriai: Olafas Storbeckas, Sebastienas Ashas ir Floriana Muller, Frankfurtas