Lenkija ir Italija buvo vienos pirmųjų šalių, nusprendusios griežtinti pilietybės suteikimo tvarką. Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, idėją ir diskusijas paskatino didelis srautas į šalį atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos.
Pasak Lenkijos naujienų portalo „Gazeta Wyborzca“ žurnalisto Voicecho Podgorskio, Rugsėjo pabaigoje Seimui buvo pateiktas prezidento įstatymo projektas, kuriuo minimalus gyvenimo Lenkijoje laikotarpis, reikalingas norint gauti Lenkijos pilietybę, būtų pratęstas nuo trejų iki dešimties metų.
„Naujas požiūris į pilietybę grindžiamas keturiais ramsčiais: buvimo Lenkijoje trukme, lojalumu Lenkijos valstybei, pilietybės testu ir rezidentu mokesčių tikslais. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp Lenkijos atvirumo ir rūpesčio mūsų visuomenės saugumu bei sanglauda“, – aiškino Lenkijos Seimo narė Magdalena Roguska.
Pažymima, kad Vidaus reikalų ir administracijos ministerija siūlo nustatyti minimalų buvimo Lenkijoje laikotarpį – aštuonerius metus: trejus metus laikinam gyvenimui ir penkerius metus nuolatiniam gyvenimui. Repatriacijos atveju minimalus buvimo laikotarpis bus vieneri metai.
„Pilietybės prašytojai turės gerai mokėti lenkų kalbą. Jie taip pat turės pasirašyti ištikimybės Lenkijos valstybei aktą“, – naujoves pristatė V. Podgorskis.
Nuo šių metų kovo Italija taip pat nusprendė griežtinti pilietybės įstatymą. Tiesa, teigiama, kad tai paskatino ne imigrantai, o giminystės ryšiais piktnaudžiaujantys užsieniečiai.
Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani teigė, kad pakeitimai labiausiai bus susiję su pilietybės įgijimu kraujo teise. Anksčiau teisę į pilietybę turėjo kiekvienas, turintis bent vieną italų giminaitį. Šiuo metu, norėdamas gauti Italijos pilietybę kraujo teise, pareiškėjas turi įrodyti, kad bent vienas iš jo tėvų ar senelių yra gimęs Italijoje. Jis taip pat turi įrodyti italų kalbos žinias, išlaikydamas egzaminą. Tuo metu anksčiau šis reikalavimas buvo taikomas tik natūralizacijai pagal gyvenamąją vietą ar santuoką.
Norėdami gauti Italijos pilietybę per leidimą gyventi šalyje, ES piliečiai turi būti pragyvenę šalyje bent ketverius metus, o ne ES piliečiai – 10 metų. Šiek tiek paprastesnė tvarka galioja pabėgėliams.
Lietuvoje piliečių antplūdžio nėra
2024 metais suteikta 90 Lietuvos pilietybių natūralizacijos tvarka, viena išimties tvarka ir 25 pagal supaprastintą pilietybės įgijimo modelį. Lyginant su ankstesniais metais – pilietybių suteikimo skaičius stabilus ar net mažėjantis. Pavyzdžiui, 2021 metais natūralizacijos būdu suteiktos 236, o 2022 metais – 126 Lietuvos Respublikos pilietybės.
Norint tapti Lietuvos piliečiu natūralizacijos būdu, užsienietis turi atitikti kelis pagrindinius reikalavimus: pastaruosius dešimt metų teisėtai ir nuolat gyventi Lietuvoje, turėti teisę nuolat gyventi šalyje prašymo teikimo metu, išlaikyti valstybinės lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti legalų pragyvenimo šaltinį ir būti asmuo be pilietybės arba sutikti atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės.
Jei prašoma pilietybės per sutuoktinį – Lietuvos pilietį – būtina kartu gyventi Lietuvoje bent septynerius metus ir atitikti bendruosius kalbos, gyvenamosios vietos ir kitus reikalavimus; našliams taikomos tam tikros išimtys. Tuo tarpu lietuvių kilmės asmenys gali pilietybę įgyti ir supaprastinta tvarka – jiems netaikomas reikalavimas gyventi Lietuvoje tam tikrą laiką ar laikyti kalbos bei Konstitucijos egzaminus.
Austrija lieka viena griežčiausių, Vokietija keičia sąlygas
Austrijoje taip pat aršiai diskutuojama dėl pilietybės suteikimo užsieniečiams. Opi problema ypač stebima rinkimų laikotarpiu: pernai dėl to, kad neturėjo pilietybės balsuoti negalėjo 1,5 mln. gyventojų, prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį tokių žmonių skaičius sudarys ketvirtį visos Austrijos.
Remiantis naujausiu migrantų integracijos politikos indeksu Austrija kartu su Bulgarija yra griežčiausia šalis Europoje pilietybės suteikimo srityje. Tuo metu lengviausiai pilietybė įgyjama Portugalijoje bei Švedijoje.
Naujienų portalo „Der Standard“ duomenimis, norėdami gauti Austrijos pilietybę, gyventojai turi atitikti keletą sąlygų: gyventi Austrijoje bent 10 metų, turėti pakankamai finansinių išteklių pragyvenimui, neturėti teistumo, gerai mokėti vokiečių kalbą ir laikytis „Austrijos teisinės ir socialinės tvarkos vertybių“. Pastebima, kad iš visų išvardintų kriterijų, daugiausiai iššūkių sukelia finansinių išteklių reikalavimas.
Savo ruožtu Vokietijos parlamentarai pritarė pilietybės įgijimo tvarkos supaprastinimui. Nors pernai šalyje panaikinta pagreitinta pilietybės suteikimo tvarka, tačiau atlaisvintos bendrosios sąlygos – vietoje galiojusio reikalavimo šalyje pragyventi aštuonerius metus, priimtas sprendimas laikotarpį trumpinti iki penkių. Taip pat galutinai įteisintas dvigubos pilietybės klausimas.
„Vokietijos pasas turi būti sėkmingo integracijos proceso patvirtinimas, o ne nelegalios imigracijos paskata“, – kalbėdamas apie pokyčius sakė vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas.
Ispanai taisyklių nekeičia, o čekai piliečių bumo nepastebi
Ispanijos piliečiai laikomi žmonės, kurių bent vienas iš tėvų arba jie patys gimė šioje šalyje. Užsieniečiai, susituokę su ispanais, pilietybę gali gauti jau po vienerių metų, o atvykėliai iš užsienio, bet šeiminių santykių nesudarę – po dešimties gyvenimo Ispanijoje metų. Tiesa, pabėgėliams šis laikotarpis trumpinamas iki penkerių metų.
Naujienų portalas „El Confidencial“ pažymi, kad prieš tapdami piliečiais žmonės turi pateikti pajamų šaltinių įrodymą ir išlaikyti du egzaminus – vieną ispanų kalbos, kitą – Ispanijos konstitucijos žinių ir socialinių bei kultūrinių žinių. Taip pat rekomenduojama įrodyti savo integraciją į vietos bendruomenę.
„2023 m. Ispanijos pilietybę gavusių užsieniečių skaičius išaugo 32,3 proc. ir pasiekė daugiau nei 240 000 žmonių. Tarp jų daugiausia buvo atvykėlių iš Maroko, Venesuelos ir Kolumbijos. Be to, pilietiškumo egzamino išlaikymo procentas yra labai aukštas – nuo 2015 m. jį išlaikė daugiau nei 97 proc. būsimų piliečių“, – teigė žurnalistė.
Tuo metu Europos centre įsikūrusi Čekija išskirtinė tuo, kad problemos pilietybės klausime nemato. Šiuo metu šalyje legaliai gyvena maždaug milijonas užsieniečių. Trečdalis iš jų – apie 330 000 – yra nuolatiniai gyventojai, trečdalis – laikini gyventojai, o trečdalis – pabėgėliai, daugiausia iš Ukrainos, tačiau diskusijų dėl pilietybės suteikimo kyla mažai.
Bendros taisyklės, norint gauti pilietybę Čekijos Respublikoje, panašios kaip ir kitur: reikia būti pragyvenusiam šalyje bent 10 metų, turėti švarią teistumo istoriją ir įrodyti integraciją į Čekijos visuomenę. Taip pat reikia išlaikyti egzaminą, kuris patvirtina čekų kalbos žinias ir žinias apie šalies istoriją bei realijas.