Vilnietis medikas Andrius Bleizgys socialiniuose tinkluose palygino e.sveikata portalą su nuolat lopomais ir perlopomais Lietuvos keliais. Kai kasmet dedamas lopas ant lopo, o rezultatas vis vien prastas. Kai kurie medikai juokauja, kad turinti tokią keistą e.sveikatą, nereikia nei hibridinių atakų. E.sveikata pati ataką prieš mūsų gydymo įstaigas surengs.
Aišku, reikia nepamiršti, jog e.sveikata kasmet apkraunama vis naujais duomenimis. Pernai joje buvo 109 milijonai sveikatos įrašų, o 2015-aisiais, kada pradėjo veikti, joje buvo tik 340 tūkst. įrašų. Tačiau e.sveikatos sistemos veikia ir daug didesnėse šalyse nei Lietuva, o piliečių sveikatos duomenys vis vien sutelpa. Tad mūsiškės e.sveikatos kūrėjai turėjo numatyti tokią maksimalią sistemos apkrovą, kad sistema niekada „neužlūžtų”. Tačiau taip neatsitiko.
Idėja, ištaškyti milijonai ir idėjos fiasko
Idėja sukurti bendrą gyventojų sveikatos duomenų bazę kilo 2000-aisiais. Iš pradžių vyko paruošiamieji darbai, o 2005-aisiais SAM pradėjo įgyvendinti Nacionalinį elektroninės sveikatos sistemos (NESS) projektą, kuris buvo vykdomas dviem etapais – NESS I ir NESS II.
Užsimota toje sistemoje kaupti pacientų ligų istorijas, receptus, tyrimus, diagnozes ir t.t. JAV kompanijos „Hewlett -Packard” padalinys įdiegė sistemos pagrindą. Darbams atlikti skirta 4,9 mln. Eur. Dalis pinigų gauta iš Pasaulio banko.
O prieš tai dar 2000-aisiais dėl 21,2 mln. JAV dolerių paskolos buvo sudaryta sutartis su Tarptautiniu rekonstrukcijos ir plėtros banku. Šie doleriai taip pat buvo išleisti NESS I įgyvendinti. Na, ir įgyvendino, tačiau tik tada susivokė, jog visuomenė dar nepakankamai įgudusi dirbti su IT. Prastai ar net visai tuo metu nekompiuterizuotos, kompiuterinio raštingumo stokojančios sveikatos priežiūros įstaigos neskubėjo prie NESS I jungtis. Netgi Valstybinė ligonių kasa prisijungė prie sistemos tik po metų.
Nepaisant dramatiškų išbandymų, 2007-2008-aisiais įvykdytas NESS II projektas, kuris, kartu su Europos Sąjungos parama kainavo 4,9 mln. Eur. Darbus atlikusi UAB „Etnomedijos intercentras” tik po teismų išsireikalavo už savo darbą 0,6 mln. Eur. Įsikišo ir Valstybės kontrolė. Ji nustatė, jog 2006-2009 metais, kai buvo diegiamos NESS I ir NESS II, net apie 4,5 mln. Eur buvo panaudoti veltui. Už juos negavus jokio teigiamo rezultato!
Istorija baigėsi tuo, kad 2010-aisiais SAM nutarė NESS I ir NESS II sistemų atsisakyti, nes jos negalėjo užtikrinti, jog centralizuota, vieninga sistema vienodai gerai veiks visoje Lietuvoje. Tad milijonai eurų buvo „įsisavinti” be jokios naudos medikų ir pacientų bendruomenei. SAM užkliuvo už varčios ir vėl iš pradžios! Grįžo į pirminį elektroninės sveikatos sistemos kūrimo etapą.
Nauja idėja ir nauji milijonai
Tad 2011-aisiais, kai sveikatos apsaugos ministru buvo dabartinis „aušrietis” Raimondas Šukys, nutarta įdiegti naują ir daug pažangesnę e.sveikatos sistemą. Taip pat nuspręsta, jog sistemą valdys SAM, o tvarkytojas bus Registrų centras. Tiesa, Registrų centrui ne visada pavykdavo tuos duomenis sklandžiai tvarkyti. 2020-aisiais, kai per liūtį Vilniuje buvo užpiltas Registrų centro rūsys, nuo vandens nukentėjo būtent e.sveikata. Jos duomenis pavyko atkurti tik po savaitės.
2012-2015-aisiais portalui e.sveikata kurti buvo išleista 30,8 mln. Eur, bet padėjo ir ES parama. Tačiau medikai ir vaistininkai vėl neskubėjo prie šio portalo prisijungti. Valstybės kontrolė 2017-aisiais nustatė, kad prie e.sveikatos vis dar nebuvo prisijungusios 31 proc. gydymo įstaigų ir 17 proc. vaistinių. Tačiau situacija gerėjo. Sveikatos priežiūros įstaigos kūrė ir savo atskiras e.sistemas, skirtas tik vidiniam naudojimui.
„Šerykla”
O kaip baigėsi NESS I ir NESS II fiasko istorija? Kaip bebūtų, niekas dėl to, jog NESS I ir NESS II nepasiteisino, neįkliuvo. Nei 2004-2008-aisiais SAM vadovavęs medicinos profesorius Žilvinas Padaiga, nei tuometiniai ministerijos sekretoriai Haroldas Baubinas ir Saulius Janonis. Neužkliuvo ir tuometis SAM sveikatos projektų vadovas Evaldas Dobravolskas.
Pastarasis ministerijoje dirbo technologijų specialistu. Na, nepavyko, tai nepavyko! Matyt, ir pacientai, ir medikai dar per mažai išmanė apie išmaniąsias technologijas, o provincijoje dar ne visi gyventojai naudojosi internetu. Tačiau, jei kažkas nepavyksta, prireikia pagalbininkų. Kuo daugiau „nemokšų”, tuo didesnė IT specialistų paklausa.
Natūralu, jog IT sistemos „užlūžta” nuo perkrovų, kompiuterinė įranga taip pat genda, todėl šalies gydymo įstaigoms prireikė ir tokias sistemas galinčių aptarnauti specialistų. Atsiveria IT paslaugų rinka. Ir čia medikams padėti pasišovė buvusio SAM specialisto ir dviejų SAM buvusių sekretorių – E.Dobravolsko, H.Baubino ir S.Janonio UAB-ai.
Vienos tokios bendrovės pavadinimas „EHS” buvo sudarytas ir pirmųjų šios trijulės vardų raidžių. Vėliau bendrovė pavadinta UAB „Varutis”. Jai vadovavo E.Dobravolskas. Dar buvo ir bendrovė „Diavera”. Jos visos, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursus, teikė IT paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms. Padėjo įdiegti vidines e.sveikatos sistemas. Tiesa, tokia buvusių SAM darbuotojų verslo sėkme susidomėjo Seimo Antikorupcijos komisija. Gal ir dėl tos priežasties dauguma šių bendrovių tapo nepelningos ir jau išregistruotos. Pernai pelningai veikė tik „Diavera”.
O kiek dar milijonų eurų bus investuota į e.sveikatos administravimą, periodišką atnaujinimą, tobulinimą ir t.t.? Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė jau užsiminė, jog yra idėja e.sveikatą paversti savarankiškai veikiančia sistema. Tam tikslui reikėtų 15 mln. Eur. Ir vėl?
Komentuoja Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta KIRŠIENĖ:
Medikai galvoja, kad toks e.sveikatos strigimas yra labai blogai, nes gaištamas laikas. Mes negalime išrašyti receptų, mes negalime išrašyti svarbių pažymų, tokių kaip mirties liudijimas ir panašiai. Ir visam darbui atlikti reikia ženkliai daugiau laiko. Labai kenčia nuotolinės konsultacijos, pacientai labai nepatenkinti ir tikrai yra blogai.
Ar dažnai tokie e.sveikatos trikdžiai pasitaiko? Žinokite, pasitaiko. Bent trumpi, apie pusvalandį trunkantys trikdžiai, dažnai būna. Ir tai ypač nemalonus dalykas, kai pacientui recepto negali išrašyti, o ir mirties liudijimai yra ypač jautrus dalykas, nes žmonės būna ir iš užsienio parvažiavę. Jie kaltina medikus: esą mes sugebėjome laiku sugrįžti iš Londono, o jūs nesugebate per valandą parašyti mirties liudijimo. Tokie atvejai yra labai nemalonūs.
Visus duomenis, kurių negalima suvesti į e.sveikatą per jos trikdžius, vis vien tenka vėliau į sistemą suvesti, nes kitaip nematytų specialistai konsultantai ir kiti medikai, ir patys pacientai. Todėl tenka sėdėti po darbo, reikia gaišti savo asmeninį laiką ir dar išklausyti visų nepasitenkinimus!
Visi puola medikus! Nors šiais laikais nėra medikų, kuriems trūktų kompiuterinio raštingumo. Senoji karta, kuriems 80 plius jau nebedirba, o tie, kurie dirba, e.sveikata naudotis sugeba. Be abejo, skundžiamės SAM, kad pagaliau reikėtų tą e.sveikatą sutvarkyti, nes metai iš metų ta strigimo problema slenka ir vis tiek niekas negerėja.