Kultūros bendruomenės organizuojamas mitingas kelia pagrindinį klausimą – „Kokios valstybės mes norime?“. Tiesa, mitingo metu kalbės ne tik kultūros bendruomenės, bet ir įvairių kitų sričių atstovai: nuo medikų ir sportininkų iki aplinkosaugininkų ir ūkininkų.
Tiesiogiai
30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
Mitinge dalyvaujanti dramaturgė, rašytoja Birutė Kapustinskaitė sakė, kad svarbu išreikšti savo poziciją, jog šalį valdantys žmonės nebūtų susiję su naratyvais, kurie gali pakenkti mūsų laisvei.
Režisierius Tomas Smulskis sakė, kad labai gražu, jog šis judėjimas išjudino žmones, nes labai svarbu parodyti valdžiai – net jei jie yra išrinkti, visgi jie nėra visagaliai. „Norime valstybės, kur žmonės, dirbdami valstybės institucijose, pirmiausia galvotų apie valstybę, o ne apie kažkokius kitus dalykus“, – sakė jis.
Aktorė Aldona Vilutytė sakė, kad labai svarbu turėti teisę išreikšti savo nuomonę, o baisiausia yra bijoti: „Už demokratiją reikia kovoti, demokratija yra procesas, jis yra pakankamai sudėtingas, ją reikia saugoti ir prižiūrėti tuos, kas yra valdžioje“.
Gintautė Žemaitytė: tikslas – suvienyti tuos, kuriems rūpi Lietuva
Viena iš Kultūros bendruomenės asamblėjos iniciatyvinės grupės narių Gintautė Žemaitytė sako, kad šis mitingas svarbus kiekvienam Lietuvos žmogui, norinčiam, kad Valstybė būtų valdoma skaidriai.
„Tai labai svarbus momentas Lietuvoje – privalome susitelkti ir kiekvienas, kuris jaučia atsakomybė už Valstybę, šiandien gali parodyti kitam, kad jie yra kartu ir drauge prisiima šią atsakomybę. Kad jie kartu pasirengę atstovėti, kaip kultūros žmonės ir juos palaikantys stovėjo prie Lietuvos prezidentūros visą protesto mėnesį. Atstovėti, kad valdžia laikytųsi savo pažadų ir būtų atsakingi už savo žodžius“, – teigė ji.
Patricija Adamovič / BNS/Kultūros bendruomenės finalinis mitingas
G.Žemaitytė sako, kad per pastaruosius du mėnesius buvo akivaizdžiai matyti, kaip valdžia manipuliuoja savo pažadais ir bando į Kultūros ministeriją įkišti „Nemuno aušrą“, nors iki tol buvo griežtai atsiribota nuo koalicijos su šia partija.
„Šie maži žingsniai rodo veiksmų visumą – nepagarbą piliečiams ir įvairioms žmonių grupėms. Todėl mūsų tikslas – suvienyti tuos, kuriems rūpi Lietuva, jos ateitis, saugumas, demokratija, laisvas žodis ir galimybė laisvai reikštis. Kad nebūtų terorizuojamas mūsų Nacionalinis transliuotojas. Kad būtume vieni prieš kitus atsakingi“, – sakė G.Žemaitytė.
G.Masteikaitė: treniruosim pilietinį raumenį
Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė sako, kad pirmiausia penktadienį jie nori susitikti su visais, kurie juos palaiko.
„Šios dienos tikslas yra išgirsti vieni kitus, scenoje matysime ir girdėsime labai skirtingus žmones, atvykusius čia iš visos Lietuvos ir atstovaujančius labai dideliam kiekiui valstybės sričių, kurios yra pamatinės, ant kurių valstybė laikosi. Jie kalbės, kas jiems rūpi, kas jiems skauda, kas jiems yra svarbu. Pagrindinė jungiamoji grandis yra vertybinė – atsakomybė, orumas, požiūris į žmogų. Tai, kokie politiniai procesai mus gąsdina kaip pilietinę visuomenę“, – sakė ji.
Patricija Adamovič / BNS/Kultūros bendruomenės finalinis mitingas
Ji sakė, kad nors pirmasis pagrindinis tikslas buvo, kad Kultūros ministerija neatitektų „Nemuno aušrai“, per šį laiką pamatyta, kad problemų yra daugiau.
„Net jeigu išsisprendžia Kultūros ministerijos politinė dėlionė, kurioje nematysime „Nemuno aušros“, realiai tai yra klaidos ištaisymas ant popieriaus. Mes turime vykdomąją valdžią, Vyriausybę, kurioje siaučia nevaldomas koalicijos partneris, kuris kelia chaosą ir destrukciją, atakuoja pagrindines valstybės institucijas, kelia sąmyšį, viešina vaikų pavardes internete, ir mes negirdime lyderių balsų, nematome jokių prevencinių veiksmų, kurie užkardytų juos, – sakė ji. – Šioje vietoje mes, kaip pilietinė visuomenė, turime būti tie sargai, kurie kelia klausimus, ar tai priimtina. Mums tai nepriimtina. Dėl šių ir kitų priežasčių mes galvojame, kad turime tęsti savo veiklą, treniruoti tą pilietinį raumenį visoje Lietuvoje. Ir mes jau matome pirmuosius daigus, kurie pamažu dygsta – kultūros asamblėjas, kurios atsiranda visoje Lietuvoje. Po šio mitingo kursis naujos asamblėjos, ir tai yra vietos, kuriose augs pilietinė branda – bendraujant, dalinantis. Ir kuo bus aktyvesni žmonės tarpe tarp rinkimų, tuo geriau bus valstybei. Pilietinė visuomenė ir yra tas indikatorius, kuris saugo demokratines vertybes ir gali būti tuo skambučiu ir aliarmu, kuris sako, kad jūsų pasirinkimai, gerbiamieji, mums netinka“.
Gražina Michnevičiūtė: kad būtume savo Valstybės piliečiais
Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė, buvusi Lietuvos kultūros atašė Niujorke, žurnalistė ir redaktorė Gražina Michnevičiūtė teigia, kad jau du mėnesius trunkantis pilietinis protestas yra svarbus ne tik kultūros bendruomenei, tačiau ir visai Lietuvai.
Anot jos, nors per šį laiką situacija Kultūros ministerijoje jau keitėsi ne kartą, tačiau niekas negali būti tikri, kad partijos „Nemuno aušra“ atstovų išties nėra Ministerijoje. „Politinė ministrės komanda dar nėra suformuota, patarėjai nežinomi. O ir pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad vis kažkas atsiranda ir dingsta – tad situacija nėra aiški ir skaidri. Todėl esame nuolatinio budėjimo režime“, – teigia G.Michnevičiūtė.
Ji pabrėžė, kad ši situacija rodo ne tik situaciją Kultūros ministerijoje, bet signalizuoja apie visą Valstybę ir jos vertybinius pamatus, kurie, anot režisieriaus Karolio Kaupinio, plyta po plyto yra.
„Kas kitas, jei ne mes patys turime apginti savo Valstybę, juk Valstybė – tai piliečiai, o ne valdžia“, – teigė ji.
Paklausta, kokie pagrindiniai tikslia yra susiję su šiuo mitingu, G.Michnevičiūtė sakė, kad mitingas prasmingas tuo, kad čia gali būti išgirsti žmonės, atvažiuojantys iš visos Lietuvos.
Ji taip pat akcentavo tai, kad per šiuos mėnesius nemažai žmonių buvo įbauginti, ypač mažuose miestuose, dėl savo dalyvavimo kultūros bendruomenės protestuose, todėl jiems ypač svarbus šis mitingas kaip simbolinio susivienijimo ženklas ir galimybė pasijausti ne vienišiems.
„O tikslas mūsų vienintelis – kad būtume savo Valstybės piliečiais, jaustumėmės saugūs ir kad niekas nenorėtų iš Lietuvos išvažiuoti, bet norėtų čia gyventi“, – teigė G.Michnevičiūtė.
G.Nausėda: problemos turėtų būti sprendžiamos prie bendro stalo, o ne gatvėje
Gitanas Nausėda sako, jog sektoriaus problemos turėtų būti sprendžiamos prie bendro stalo, o ne gatvėje.
„Mano supratimu, jeigu ketinama spręsti kažkokią problemą, tai po protestų turi būti sėdimas už bendro stalo ir kalbėjimas, kaip tą problemą išspręsti“, – penktadienį žurnalistams sakė šalies vadovas, kurį cituoja BNS.
„Jeigu tikrai ketinama spręsti kultūros problemas, tai aš manyčiau, vis dėlto reikėtų spręsti jas prie bendro stalo, su valdžios atstovais, o ne gatvėje, nes gatvėje labai sunku išspręst kažką“, – pabrėžė jis.
Mitingas netrukus prasidės. Šiuo metu Katedros aikštėje pamažu renkasi žmonės. Kultūros kioske dalinama protesto atributika: lipdukai, vėliavėlės, ženkliukai, prie jo šiuo metu nusidriekė apie 50 žmonių eilė.
Kitas atnaujinimas po
30 s.
Mitingo prasideda eisena iš Katedros aikštės – bus keliaujama Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės šalia Seimo pakeliui stabtelint prie Vyriausybės rūmų.
Kas vyko iki šiol?
Kultūros bendruomenė susivienijo tuomet, kai buvo paskelbta, kad Kultūros ministerija atiduota partijai „Nemuno aušra“. Peticiją prieš „Nemuno aušrą“ Kultūros ministerijoje pasirašė apie 82 tūkst. žmonių.
Prezidentūroje pasirodžius tuomečiam kandidatui į kultūros ministrus Ignotui Adomavičiui, kilo dar didesnis pasipiktinimas – galiausiai įvyko protestas prie prezidentūros, raginantis šalies vadovą neskirti I.Adomavičiaus kultūros ministru. Pažymėta, kad I.Adomavičius neturi nei patirties, nei kompetencijų kultūros srityje. Prezidentas, paskyręs „Nemuno aušros“ kandidatą, sulaukė didžiulio pasipiktinimo: jo globos atsisakė kultūros renginiai, viešai buvo skanduojama „Gėda, Nausėda“.
Praėjus vos savaitei po I.Adomavičiaus paskyrimo kultūros ministru, jam teko atsistatydinti dėl abejotinų pažiūrų Rusijos atžvilgiu.
Tiesa, kultūros bendruomenė nenustojo priešintis „Nemuno aušros“ buvimui Kultūros ministerijoje: surengtas ir spalio 5-osios protestas visoje Lietuvoje – vyko įvairūs renginiai, kino festivalis, išsibarstęs po visą šalį. Pagrindiniu akcentu tapo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ – bendruomenė skatino kartu išklausyti šio kūrinio kaip simbolio protesto ženklo.
Socialdemokratai galiausiai perėmė ministeriją į savo rankas. Daugiau nei mėnesį ministerijai laikinai vadovavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, o galimo kultūros ministro pavardė buvo neskelbiama. Socialdemokrai galiausiai nusprendė surasti ne ministrą, o tris viceministrus. Šis žingsnis dar kartą papiktino kultūros bendruomenę, nes viceministrai – politinio pasitikėjimo komanda. Daug klausimų dėl ryšių su ritmologijos praktikomis ir Baltarusija sukėlė vienas iš viceministrų – Aleksandras Brokas. Jis galiausiai atsistatydino vos po kelių dienų ministerijoje. Lapkričio pradžioje, daugiau nei po mėnesio be kultūros ministro, į šią poziciją paskirta Vaida Aleknavičienė.
Spalio pabaigoje kultūros bendruomenė paskelbė ir protesto mėnesį – jo metu įvairias akcijas rengė studentai: nuo peticiją pasirašiusiųjų vardų skaitymo iki dainuojančio protesto. Akcijos vyko prie Vyriausybės rūmų. Buvo nuolat organizuojamos ir kultūros asamblėjos: tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek įvairiuose šalies kampeliuose. Asamblėjos skirtos diskutuoti ir koordinuoti kultūros bendruomenės renginius. Viena iš asamblėjų buvo ir tarpsektorinė – joje pasisakė ir kitų sričių atstovai.
Protesto mėnesį vainikuojantis renginys – lapkričio 21-osios mitingas.
„Antidemokratiškas, antisemitinis, antieuropietiškas, prorusiškas politinis darinys „Nemuno aušra“ ir jo lyderis Remigijus Žemaitaitis vykdo paralelinę Lietuvos užsienio politiką, kelia grėsmę valstybės saugumui ir reputacijai. Atviras, įžūlus, pasikartojantis socialdemokratų melas tapo neatsiejama partijos dalimi. Asmeninę naudą partijos lyderiai kelia aukščiau valstybės interesų“, – teigiama Kultūros asamblėjos pranešime.
Mitingo organizatoriai teigia abejojantys valdančiųjų pajėgumu apginti ne tik Kultūros ministeriją, bet ir kitas svarbias institucijas bei demokratinius procesus.
„Prezidentas nebeturi jokios įtakos ir galios paveikti Lietuvos politinį lauką. Prezidentūra negina ir negins puolamų valstybės institucijų. Valdančiųjų nekompetencija ir neatsakingi sprendimai kelia pavojų šalies stabilumui ir saugumui“, – skelbia organizatoriai.
Vaida Aleknavičienė: laikotarpis buvo įtempas
Kultūros ministrė socialdemokratė Vaida Aleknavičienė žurnalistams sakė nueisianti susitikti ir pakalbėti su mitingo dalyviais. Ji BNS sakė besitikinti, kad mitingas simbolizuos „naują pradžią“.
„Laikotarpis buvo įtemptas, iš tikrųjų žmonės jautėsi nežinomybėje, ypač kultūros sektorius, jie turi įvairių baimių. Tai mūsų tikslas bus juos nuraminti, padiskutuoti ir sutarti, kad kultūros vėliavą turime nešti garbingai ir pradėti tiesiog orientuotis į darbines veiklas, organizuoti darbus ir įrodyti savo darbais“, – BNS mitingo išvakarėse kalbėjo kultūros ministrė.
„Tai vertinčiau kaip naują pradžią, nuo kurios mes turim atsispirti ir judėti tolyn“, – pabrėžė ji.
Premjerė Inga Ruginienė apgailestavo negalėsianti dalyvauti renginyje, nes lankysis Kaune.