Anot ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, šių metų konkursas dar kartą įrodė, kad vis daugiau organizacijų viešuosius pirkimus mato ne kaip techninę procedūrą, o kaip realią galimybę kurti pokytį.
„Inovacijos gimsta tada, kai ryžtamės ieškoti geresnio sprendimo. Dėkojame visiems, kurie turi šios drąsos. Jūsų pastangos įkvepia, kuria pokytį ir stiprina pasitikėjimą valstybe. Galiausiai viešieji pirkimai yra ne tik apie tai, ką perkame, bet ir apie tai, kokią valstybę kuriame – atvirą, patikimą ir orientuotą į žmonių gerovę“, – sako E. Grikšas.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas pastebi, kad nemaža dalis profesionaliai, kokybiškai ir skaidriai suorganizuotų pirkimų viešojoje erdvėje lieka nepastebėti, nors būtent jie kasdien prisideda prie didesnio pasitikėjimo viešuoju sektoriumi.
„Thomas Edisonas yra pasakęs: „Dauguma žmonių praleido galimybę, nes ji apsirengusi kombinezonu ir atrodo kaip darbas“. Šiemet išrinkti viešųjų pirkimų lyderiai neišsigando darbo, nepabijojo iššūkių, gal kai kuriais atvejais ir teko įdėti daugiau pastangų, siekiant, kad pirkimai būtų inovatyvūs, galbūt ėjo dar nepramintais takais, kas yra pakankamai sudėtinga, tačiau šiandien yra labai vertinami už gautus puikius rezultatus. Tad ne tik dėkojame visiems, prisidedantiems prie pažangos, bet ir linkime nesustoti ateityje išlaikant tokį aukštą lygį“, – sako D. Vedrickas.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas pabrėžia, kad viešųjų pirkimų kokybę formuoja ne taisyklės, o pačios organizacijos ir jų kasdienė praktika. Būtent jų sprendimai, drąsa ir atsakomybė nustato kokybės kartelę ir leidžia viešajam sektoriui judėti į priekį ne laukiant pokyčių iš šalies, o juos kuriant savo iniciatyva.
„Taisyklės nustato ir apibrėžia rėmus, tačiau tik pačios organizacijos priima sprendimus, kiek aukštai iškels kokybės ir atsakomybės kartelę. Stipri viešųjų pirkimų bendruomenė žaliaisiais pirkimais jau šiandien kuria mažesnį CO₂ pėdsaką ir tvaresnę energetinę ateitį“, – sako K. Žuromskas.
2025 metų viešųjų pirkimų lyderių rinkimuose nugalėtojai išrinkti 4 kategorijose:
-
Inovatyvių pirkimų kategorijoje, kurioje organizacijos įvertintos už tai, kaip skatina inovacijas ir jų plėtrą.
-
Žaliųjų pirkimų kategorijoje, kurioje organizacijos įvertintos už žaliųjų inovacijų pirkimus ir ekologiško vaikų maitinimo praktikas.
-
Gerosios pirkimų praktikos kategorijoje, kurioje organizacijos įvertintos už efektyvų pasiūlymų vertinimo kriterijų taikymą ar sutarčių valdymo praktiką.
-
Socialiai atsakingų pirkimų kategorijoje, kurioje organizacijos įvertintos už didinamą negalią turinčių žmonių integraciją.
Inovatyviausių viešųjų pirkimų nugalėtojai:
-
Amber Grid, AB ir Litgrid, AB – už inovacijų diegimą tvaresnei ir efektyviai infrastuktūros stebėsenai.
-
Oro navigacija, AB – už inovatyvių sprendinių diegimą Lietuvos navigacijoje.
-
Šiaulių miesto savivaldybės administracija – už inovacijų diegimą kelių priežiūros procese.
Amber Grid, AB buvo įvertinta už inovatyvų sprendimą stebėti magistralinių dujotiekių apsaugos zoną pasitelkiant palydovinius duomenis. Vietoje įprastų fizinių apžiūrų čia buvo panaudojami palydoviniai vaizdai, radaro ir multispektriniai duomenys, kurie leido nuotoliniu būdu matyti bet kokius pokyčius dujotiekio zonoje. Automatizuoti algoritmai identifikavo galimus pažeidimus, nurodė jų vietą, apskaičiavo atstumą iki dujotiekio ir priskyrė kritiškumo lygį. Tai sumažino žmogaus darbo poreikį, padidino tikslumą ir užtikrino greitesnę reakciją. Į vietą specialistai vykdavo tik tada, kai iš palydovinių duomenų buvo matyti reali rizika – taip buvo pastebėti ir patikrinti tokie pažeidimai kaip sandėliuojamas šienas virš dujotiekio ar pradėti statybų darbai šalia jo. Sprendimas turėjo ir aplinkosauginį efektą – sumažėjo fizinių važiavimų skaičius, transporto sąnaudos ir CO₂ emisijos, o jautrios teritorijos buvo mažiau trikdomos.
Litgrid, AB buvo įvertina už tai, kad pirmą kartą Lietuvoje įdiegė pažangią akustinio jutimo (DAS) sistemą, leidžiančią gerokai greičiau nustatyti NordBalt kabelio gedimo vietą ir taip sumažinti galimas ekonomines pasekmes valstybei. Naujoji sistema fiksuoja vibraciją ir kitus signalus išilgai kabelio ir leidžia iki 70 proc. sutrumpinti gedimo paieškos laiką. Tai itin reikšminga, nes vienos paros NordBalt prastova Lietuvai gali kainuoti apie 143 tūkst. eurų. Greitesnis gedimo nustatymas reiškia milijoninius sutaupymus ir mažesnę riziką elektros tiekimo saugumui.
Oro navigacija, AB įvertinta už tai, kad pradėjo diegti visiškai naują, itin pažangią nuotolinio skrydžių valdymo sistemą, leidžiančią oro eismo paslaugas teikti nebe iš fizinio bokšto aerodrome, o iš bet kurios vietos. Tai yra vienas moderniausių sprendimų Europoje, realiai veikiantis tik keliuose oro uostuose. Naujoji technologija leidžia skrydžių vadovams stebėti aerodromą per aukštos raiškos vaizdo sieną, valdomas kameras ir papildytos realybės elementus – tai suteikia geresnį matomumą nei iš tradicinio bokšto, ypač prastomis oro sąlygomis ar naktį. Pirmasis sistemos tikslas – užtikrinti skrydžių valdymo paslaugų tęstinumą Vilniaus oro uoste, kad gedimų ar ekstremalių situacijų atveju paslaugos galėtų būti teikiamos iš rezervinio centro. Pirkime buvo taikomas inovatyvus vertinimo modelis – kaina sudarė tik pusę balų, o kita dalis buvo skiriama už tiekėjų siūlomus papildomus funkcionalumus, kokybinius parametrus ir garantijas. Ši technologija ateityje sudarys galimybes optimizuoti darbą ir padidinti konkurencingumą, o pasiteisinus Vilniaus projektui ji gali būti įdiegta ir Kauno bei Palangos oro uostuose.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija įvertinta už pažangios kelių būklės informacinės sistemos diegimą, leidžiantį iš anksto planuoti žiemos kelių priežiūrą remiantis tiksliomis prognozėmis ir realaus laiko duomenimis. Sistema renka ir analizuoja informaciją iš meteorologinių šaltinių, daviklių, palydovų ir DI algoritmų, todėl gali prognozuoti kelio dangos temperatūrą, būklę, kritulius ir jų intensyvumą kiekviename kelio segmente. Sprendimas padeda savivaldybei tiksliau numatyti, kur ir kada reikalingi barstymo ar valymo darbai, sumažinti druskos ir smėlio naudojimą, optimizuoti technikos išvažiavimus ir mažinti CO₂ emisijas. Tai leidžia taupyti biudžeto lėšas ir tuo pačiu užtikrinti saugesnes eismo sąlygas žiemos metu. Sistema taip pat suteikia galimybę integruoti duomenis su kitomis miesto platformomis ir prisideda prie išmanaus miesto bei žaliojo kurso tikslų.
Žaliausių viešųjų pirkimų nugalėtojai:
-
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB – už žaliųjų inovacijų diegimą energetikos sektoriuje.
-
Miesto gijos, AB – už žaliųjų inovacijų diegimą transporto sektoriuje.
-
Mažeikių lopšelis-darželis „Buratinas“ ir Plungės lopšelis-darželis „Rūtelė“– už ekologiško maisto pirkimą darželio vaikams.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB įvertinta už tai, kad įgyvendina pirmąjį Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir viešojo pildymo punkto projektą. Šiuo pirkimu buvo įsigyta nestandartinė vandenilio gamybos ir pildymo įranga, kuri leis Klaipėdoje sukurti visą vandenilio grandinę – nuo gamybos iki tiekimo laivybai, transportui ir uosto technikai. Projektas žymi strateginį žingsnį kuriant ateities energetiką ir rodo kryptį visam sektoriui: vandenilis bus gaminamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o jo panaudojimas mažins taršą ir prisidės prie tvaraus judumo. Uosto direkcija atliko išsamų rinkos tyrimą, siekdama rasti tinkamiausius tiekėjus ir užtikrinti kokybišką įrangos įsigijimą, todėl šis pirkimas laikomas reikšmingu žaliųjų inovacijų pavyzdžiu energetikos sektoriuje.
Miesto gijos, AB įvertinta už tai, kad įgyvendina vieną pirmųjų Lietuvoje žaliojo vandenilio gamyklos projektų viešajam transportui. Pirkimo metu buvo ne tik įsigyta inovatyvi įranga, bet ir derybų būdu rasta papildomų techninių sprendimų, kuriuos gamintojai pripažino naudingais ir pritaikė. Projektas leis gaminti švarią energiją autobusams, prisidės prie mažesnio Vilniaus oro taršos ir skatins technologines inovacijas susisiekimo sektoriuje.
Mažeikių lopšelis-darželis „Buratinas“ įvertintas už tai, kad nuosekliai diegia ekologiško maitinimo praktiką, paremtą trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis ir tvariais kasdieniais įpročiais. Darželis renkasi ūkininkų produkciją, taip užtikrinant vaikams šviežią ir ekologišką maistą bei mažinant aplinkos taršą. Įstaiga skatina atsakingą vartojimą – vaikai mokomi nešvaistyti maisto, rūšiuoti atliekas, dalyvauja daržo veiklose, susipažįsta su maisto kilme. Taip pat mažinamas vienkartinis plastikas, naudojami daugkartiniai indai, kuriama sąmoninga valgymo kultūra. Šis pirkimas išsiskiria tuo, kad ekologiškas maitinimas darželyje tapo ne pavienė iniciatyva, o nuolatine praktika ir bendruomenės kultūros dalimi.
Plungės lopšelis-darželis „Rūtelė“ įvertintas už sėkmingai įdiegtas trumpąsias maisto tiekimo grandines ir nuoseklų ekologiškų bei pagal NKP sistemą pagamintų produktų naudojimą vaikų maitinime. Įstaiga aktyviai ieškojo ūkininkų, su kuriais galėtų sudaryti patikimus tiekimo susitarimus, ir suformavo po kelis tiekėjus kiekvienai produktų grupei. Tai leido užtikrinti nuolatinį šviežių produktų tiekimą visus metus, prisitaikant prie sezoniškumo ir rinkos pokyčių. Darželis lanksčiai derina valgiaraščius prie ūkių pasiūlos, palaiko nuolatinį dialogą su tiekėjais ir pirmenybę teikia produkcijai iš artimiausių regionų. Taikant trumpąsias grandines ir realiai vertinant turimus kiekius, maisto tiekimo procesai tapo sklandūs ir patikimi. Šis modelis pakeitė darbuotojų požiūrį į kokybišką maistą ir vaikų mitybą, o įdiegus švediško stalo principą drastiškai sumažėjo išmetamo maisto kiekis – nuo beveik 60 kg iki 10 kg per dieną. Tai tapo ryškiu tvarumo, atsakingo vartojimo ir aukštesnės maitinimo kultūros pavyzdžiu.
Geriausios viešųjų pirkimų praktikos nugalėtojai:
-
UAB „Energy cells“ – už aplinkosauginių pasiūlymų vertinimo kriterijų taikymą.
-
Litgrid, AB – už sumanų kokybinių pasiūlymų vertinimo kriterijų taikymą reaguojant į karo Ukrainoje sukeltas grėsmes.
-
VĮ Ignalinos atominė elektrinė, nuo šiol veikiančios „Altra“ vardu – už gerąją vadybinę praktiką valdant sutartis.
UAB „Energy cells“ įvertinta už tai, kad elektros energijos pirkime pritaikė aplinkosauginį kokybės kriterijų – vertino ne tik kainą, bet ir tiekėjų siūlomą CO₂ emisijų sutaupymą. Pasirinktas modelis leido realiai matuoti, kiek išmetimų pavyksta sumažinti naudojant elektrą iš atsinaujinančių šaltinių: tiekėjas kas ketvirtį teikė CO₂ sutaupymo ataskaitas, o įmonė galėjo stebėti tikrą poveikį aplinkai vykdant sutartį. Tokiu būdu pirkimas tapo ne formaliu „kainos ir kokybės“ vertinimu, o praktiniu įrankiu mažinti taršą ir skatinti tvaresnius energijos pasirinkimus. Energy Cells parodė, kad ir santykinai nedidelis aplinkosauginis įsipareigojimas viešajame pirkime gali duoti matomą rezultatą ir tapti paskata platesniems pokyčiams energetikos sektoriuje.
Litgrid, AB įvertinta už tai, kad, reaguodama į karo Ukrainoje sukeltas grėsmes ir poreikį kuo greičiau įsigyti rezervinės elektros perdavimo infrastruktūros įrangos, taikė sumanų kokybinį vertinimo kriterijų – prekių pristatymo terminą. Įmonė pirmą kartą įdiegė šį kriterijų kaip ekonominio naudingumo dalį, suteikdama prioritetą tiekėjams, galintiems įrangą pateikti greičiau. Tai leido įsigyti kritinius įrenginius keliais mėnesiais anksčiau, kartu išlaikant kainų racionalumą. Tokia praktika padėjo pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti greitesnį sistemos parengimą ekstremalių situacijų atvejais ir sustiprinti Lietuvos energetinį saugumą.
VĮ Ignalinos atominė elektrinė (prekės ženklas Altra) įvertinta už tai, kad patobulino ir įdiegė centralizuotą sutarčių valdymo sistemą, leidžiančią užtikrinti tikslų ir skaidrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Sistema automatiškai tikrina įkainius, kiekius, terminus ir paslaugų atitikimą sutartims, neleidžia užsakyti daugiau nei numatyta ir primena apie artėjančias sutarčių pabaigas. Dėl šių sprendimų pavyko visiškai eliminuoti permokas, išvengti kiekių viršijimo, sumažinti administracinę naštą darbuotojams ir užtikrinti laiku planuojamus pirkimus. Įdiegtas grįžtamojo ryšio mechanizmas padeda identifikuoti tiekimo problemas ir tobulinti ateities pirkimus. Tai – praktiškas ir lengvai pritaikomas gerosios vadybinės praktikos pavyzdys, stiprinantis viešųjų pirkimų skaidrumą ir efektyvumą.
Socialiai atsakingiausių viešųjų pirkimų nugalėtojas:
Kauno miesto savivaldybės administracija įvertinta už tai, kad Kalėdų eglutės įžiebimo šventės projektą organizavo taip, jog jis būtų prieinamas ir žmonėms su negalia. Konkursui taikytas socialiai atsakingo pirkimo principas – tiekėjai turėjo užtikrinti, kad šventėje dalyvauti galėtų visi. Tai apėmė gestų kalbos vertimą, subtitrus ekranuose, papildomus ekranus žmonėms su klausos negalia, specialias parkavimo vietas prie renginio zonų, pakylas žiūrovams su judėjimo negalia bei kitus sprendimus, leidžiančius saugiai ir patogiai stebėti šventę. Tokiu būdu savivaldybė ne tik siekė kūrybiškų ir kokybiškų idėjų pačiai šventei, bet ir užtikrino, kad Kalėdų įžiebimo renginys būtų atviras ir įtraukus visiems Kauno gyventojams bei svečiams.