Renginio organizatoriai sako, kad Kultūros asamblėja jau tampa platesniu pilietiniu judėjimu.
Nuo 11 valandos mitinguotojai pradėjo burtis prie Katedros aikštės. Vidurdienį jie pajudėjo Gedimino prospektu link Seimo. Pakeliui – ir Vyriausybės pastatas. Trumpam stabtelėjus žinutė pasiųsta ir sėdintiems jame.
Prieš Vyriausybę ant pakylos taip pat stovėjo kultūros vėliava apsisiautę žmonės.
Likus keliolikai minučių iki 13 valandos didžiulė minia pasiekė Seimą – čia jos laukė ir palei parlamento rūmus išrikiuota traktorių kolona, prie protestuojančiųjų prisijungę ūkininkai.
Mitinguotojų rankose – plakatai su pačiomis įvairiausiomis žinutėmis valdžiai ir kultūrininkų protesto simboliu tapusios vėliavos.
Savo poziciją atvyko išreikšti ir kitų sektorių atstovai – pavyzdžiui, galima matyti nemažai žinomų sporto bendruomenės veidų, atvyko ir olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, lengvaatletė Airinė Palšytė.
„Kur jūsų moralinis kompasas? Orientacininkai pasiruošę padėti“, – rašoma viename iš sportininkų atsineštų plakatų.
Nors kultūros ministrės portfelis ir patikėtas socialdemokratei Vaidai Aleknavičienei, o ministerijoje nėra „Nemuno aušros“ atstovų, kultūrininkai ir toliau nepaleidžia protesto vėliavos iš rankų, tvirtindami, kad negali sustoti, kol valdantieji ir jų partneriai demonstruoja kompetencijų stoką, yra atlaidūs melui.
Proteste pasirodė ir pati naujoji ministrė V.Aleknavičienė.
Tiesa, mitinge kultūros ministrei pasisakyti ant scenos nebuvo leista. Tai nurodė iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė.
„Ji šiandien bus minioje, scenoje šiandien kalbės žmonės, paprastai nepaprasti. Ministrė šiandien nekalbės. Šiandien ne jos diena, šiandien – mūsų diena“, – teigė G.Masteikaitė.
„Tikiuosi, kad ir premjerė bus, labai norėtųsi ir kitų politinių partijų narių, kad jie čia būtų ir girdėtų (…) Politikai turėjo du mėnesius kalbėti, jie labai daug ką prisakė, mes viską girdėjome. Dabar norime pasisakyti mes“, – akcentavo ji.
Kultūrininkai ministrei kelia klausimą, ar jos komandoje tikrai neatsiras „aušriečių“, nes V.Aleknavičienė vis dar neturi vieno viceministro. Jos viceministrų komandą sudaro Renata Kurmin, Matas Drukteinis, netrukus turėtų prisijungti buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio komandoje dirbęs Viktoras Denisenko.
Nuo scenos pareikšta, kad mitinge prezidentas Gitanas Nausėda nepasirodys, nes čia jo niekas nekvietė.
A.Terleckas: dabar tankas irgi nori atvažiuoti
Netrukus nuo scenos pradėjo skambėti ir kalbos. Istorikas Antanas Terleckas nusikėlė į Lietuvos praeitį, primindamas esmines pamokas.
„1940 metų birželį Lietuva susidūrė su nenugalima jėga ir buvo nušluota nuo žemės paviršiaus. Įvyko žemės drebėjimas, potvynis, gaisras ir uraganas, o ne kažkoks sąmoningas ir kryptingas Lietuvos užvaldymas iš vidaus.
Su žmonėmis, kurie bandė plauti valstybės pamatus, tarpukariu tvarkytasi gerai – tiesiog užvažiavo tankas ir tą namą sugriovė. Ko tarpukario Lietuvai trūko, tai gebėjimo įvardinti reiškinius ir grėsmes tikraisiais vardais – tai dar vienas mūsų pranašumas, to čia ir susirinkome.
Dabar tankas irgi nori atvažiuoti – akivaizdu, kad turime ir žmonių, kurie taikosi ir į valstybės pamatus. Kartais tai daroma iš egoistinių interesų, kartais – iš kvailumo, kartais – iš susisaistymo su blogiu“, – kalbėjo istorikas.
„Šis klausimas beveik antraeilis, nes pasekmės tos pačios – valstybės ardymas“, – pridūrė A.Terleckas.
Istorikas teigė į protestą atėjęs ginti valstybės pamatų ir atlikti pilietinės pareigos.
„Ginti nuo visiškos nepagarbos valstybės institucijoms, kai pareiškiama, kad krašto apsaugos subtilybes galima išmokti per tris naktis.
Nuo išsilavinimo, kompetencijos ir ekspertiškumo nuvertinimo, nuo bandymų supriešinti Lietuvos ir Ukrainos vėliavas, nuo melo, ženklinančio visą šios koalicijos veikimą, nuo nykštukų, kuriuos išsiųsti į JAV su netikrais bilietais gali bet kuris Lietuvos pilietis, nuo antisemitų, nuo bandymo gąsdinti, esą neturime teisės protestuoti, ir nuo protestuojančių mokytojų, mokinių ir studentų persekiojimo.
Geri ir gražūs dalykai visuomet yra trapūs – mes privalome juos ginti“, – pabrėžė A.Terleckas.
Žodį tarė ir švietimo bendruomenė
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentė Ieva Vengrovskaja kalbėjo, kad žiūrint istoriškai, studentai buvo tie, kurie niekada nebijojo išeiti į gatvę, pasisakyti ir „kovoti iki galo“. Tą esą tenka daryti ir šiandien.
„Studentai buvo tie laisvės, pilietiškumo ir demokratijos šaukliai. Taip jaučiamės ir šiandien – gana yra gana“, – tvirtino ji.
Pasak I.Vengrovskajos, su įvairiomis problemomis ir patys susiduriantys studentai šiandien nepasitiki valdžia, kuri meluoja jau nuo pirmos dienos.
„Postus paliekantys politikai dėl finansinių apgavysčių, nekompetencijos, toleruojami antisemitiniai pasisakymai ir veiksmai prieš valstybę, trumpalaikiai sprendimai, o ne ilgalaikės strategijos, politiniai korumpuoti žaidimai, tai – nauja Lietuva.
Žinote, kokią žinutę šita valdžia transliuoja studentams? Gali studijuoti bet ką ir bet kaip – vis tiek valstybę valdys tie, kurie turi daugiausia pažinčių ir pinigų. Manote, kad per tiesmukai šneku, nemandagiai kalbu? Taip dabar mes jaučiamės“, – tvirtino LSS prezidentė.
Skambėjo ir sporto bendruomenės balsas
Ant scenos žengė ir Lietuvos plaukikės Rūta Meilutytė bei Kotryna Teterevkova.
„Šiandien čia esu kaip sportininkė, bet kartu ir kaip žmogus, kuriam rūpi mūsų valstybės kultūra ir jos ateitis. Sportas, kaip ir kultūra, kuria mūsų visuomenės tapatybę, stiprina jos dvasią, įkvepia būti stipresniais. Sporte, kaip ir kultūroje, didžiausi rezultatai gimsta tada, kai yra aiški sistema ir stabilumas. Mes suprantame, kad pokyčių reikia, bet jie turi būti skaidrūs, atsakingi ir paremti tiesa. Juk skaidrumas yra pasitikėjimo pagrindas“, – kalbėjo K.Teterevkova.
„Mes norime tokios sporto sistemos, kur sportininkai būtų girdimi, finansavimas būtų stabilus ir užtikrintas, institucijų pertvarkos nebūtų daromos paskubomis ar miglotai, sprendimai būtų skaidrūs ir sąžiningi, paremti tiesa, o ne tik pažadais. Sportas nėra prieš kažką, sportas – už žmones, augimą, sveiką ir stiprią valstybę“, – tvirtino ji.
Plaukikė pažymėjo, kad sportininkai siekia, jog valdžia juos išgirstų, o ne priešintų.
„Dažnai girdime – nemaišykime sporto ir politikos, ar nemaišykime kultūros ir politikos. Tik naivuoliai gali taip sakyti“, – pareiškė R.Meilutytė.
„Kaip medaliai, sutepti dopingu, yra nieko verti, taip ir valdžia, pelnyta paminant konstitucinius principus, veikianti antivalstybiškai, skatinanti susiskaldymą, siekianti asmeninės naudos yra nieko verta“, – nurodė plaukikė.
Lietuvos disko metikas Andrius Gudžius paragino valdančiuosius nepriiminėti sprendimų, kurie liečia sporto bendruomenę, su ja nepasitarus.
„Noriu paprašyti – negriaukime to, kas veikia. (…) Prašome jūsų – nepriiminėkite sprendimų už uždarų durų, pasikvieskite mus. Žmonės švietime, kultūroje ir sporte praleidžia savo gyvenimus, ne ketverius metus“, – paragino jis.
A.Kaušpėdas paragino „vaduoti Lietuvą nuo zombių“
Architektas, muzikantas Algirdas Kaušpėdas susirinkusiems sakė besiviliantis, kad „kultūros sąjūdis peraugs į visos Lietuvos ateities pilietinį sąjūdį“.
„Jaunimas, jūsų rankose yra Lietuvos ateitis. Būkite Lietuvos stuburas, būkite tie, kuriais galima pasitikėti“, – ragino jis.
„Būkite aktyvūs, pilietiški, sąmoningi – jūsų laikas atėjo. Kokios Lietuvos jūs trokštate – ar autentiškos, kūrybiškos, laisvos, nepriklausomos, ar okupuotos, beviltiškos, beteisės? Taip, kaip dabar viskas vyksta, mes galime prarasti Lietuvą. Jūs įsivaizduojate, kokia nesąmonė dabar vyksta?
Susiimam, bičiuliai. Vaduojam Lietuvą nuo zombių!“ – šūktelėjo A.Kaušpėdas.
Kvietime į mitingą nurodoma, kad pastaruosius mėnesius Lietuvos kultūros asamblėja gynė Kultūros ministeriją nuo pavaldumo „Nemuno aušrai“, nes „šio politinio projekto ir jo lyderio populistinė ir euroskeptiška orientacija, antisemitiniai ir prorusiški pasisakymai bei veiksmai sudaro rimtas prielaidas laikyti tai antivalstybinių jėgų grėsme mūsų valstybei“.
„Demokratinių institucijų ir konstitucinių principų pamatus imama ardyti diskredituojant teisės viršenybę, istorinę tiesą, toleranciją mažumų teisėms, skleidžiant melą, šmeižtą, grasinimus.
Kultūros bendruomenės rūpestis dėl pamatinių, kultūrą apibrėžiančių vertybių per kelis mėnesius išaugo iki rūpesčio Lietuva ir klausimo „Kokios valstybės mes norime?“ – tokį klausimą kelia mitingo organizatoriai.
Į jį susirinko ir švietimo bendruomenės atstovai, pareigūnai, ūkininkai, verslininkai.