Eve Catherine iš Dalaso susirgo inkstų akmenlige dėl per didelio baltymų kiekio, ypač mėsos ir kiaušinių. Ji dalinosi, kad tuo metu maitinosi tik gyvūninės kilmės produktais. Paskutiniais studijų metais ji kiekvieną vakarą suvalgydavo jautienos nugarinės kepsnį.
„Rytais suvalgydavau du ar tris kiaušinius. Taip pat rinkausi specialų jogurtą, kurio vienoje stiklinėje buvo 19 gramų baltymų. Bet koks užkandis, kurį valgydavau, turėjo būti baltymų pagrindu“, – dalinosi ji.
Moteris pasakojo, kad ji buvo apžiūrėta savo šeimos gydytojo, jai atlikti šlapimo tyrimai. Rezultatai rodė didelį baltymų kiekį, nors tai dar kol kas nekėlė didelio nerimo. Tačiau kitą dieną ji pamatė kraujo šlapime, ir taip atsidūrė skubios pagalbos skyriuje, rašoma „Daily Mail“.
Galiausiai paaiškėjo, kad moteris susidūrė su inkstų akmenimis. Kai kuriais atvejais dideli akmenys blokuoja šlapimo nutekėjimą iš organizmo, sukeldami potencialiai gyvybei pavojingas infekcijas ir sepsio riziką. Gydytojas iš pradžių sumenkino jos simptomus ir ne kartą klausė, ar Eve tikra, kad jai nėra mėnesinių.
Tačiau tamsus, drumstas arba su krauju šlapimas gali būti inkstų akmenų požymis. Dėl dietos, kurioje gausu baltymų, organizmas su šlapimu išskiria daugiau kalcio. Kalcio perteklius susijungia su oksalatais, natūraliai organizme ir augaliniame maiste esančiais junginiais, ir sudaro kietus inkstų akmenis. Valgant daug baltymų, ypač iš raudonos mėsos ir kai kurių žuvų, organizmas taip pat gali gaminti daugiau šlapimo rūgšties. Per didelis jos kiekis gali kauptis inkstuose ir sudaryti kristalus, kurie gali virsti šlapimo rūgšties akmenimis.
„Nevalgykite per daug baltymų, gerai? – ragino ji savo sekėjus „TikTok“ tinkle. – Nepamirškite skaidulų vartojimo.“
Inkstų akmenys laikomi gana dažna liga, kuria serga maždaug 1 iš 10 žmonių JAV. Jie dažniau išsivysto vyrams nei moterims ir paprastai diagnozuojami 30–60 metų pacientams.
Daugelis inkstų akmenų yra pakankamai maži, kad nepastebimai pasišalintų su šlapimu. Akmenų išstūmimas gali būti labai skausmingas, todėl pacientams dažnai skiriami tam tikri medikamentai.
Kitais atvejais, kai akmenys yra per dideli, kad pasišalintų, gydytojai taiko kitus gydymo būdus, pavyzdžiui, pasitelkiama chirurgija ir pan.
Negydomi inkstų akmenys gali sukelti rimtų komplikacijų, smarkiai padidindami šlapimo takų infekcijų, negrįžtamo inkstų pažeidimo ir galimai mirtino sepsio riziką.
Susidomėjimą gyvūninės kilmės dieta iš dalies paskatino tokie šalininkai kaip Joe Roganas ir Jordanas Petersonas, kurie teigia, kad ji pagerino jų protinius ir fizinius gebėjimus.
Tačiau augant populiarumui, išaugo ir tyrimai, įspėjantys apie galimus pavojus. Viename 2023 m. tyrime nustatyta, kad žmonės, kurie per savaitę suvalgo vos dvi porcijas mėsos, turi didesnę riziką susirgti 2 tipo diabetu. Harvardo universiteto tyrimas, pagrįstas daugiau nei 200 000 žmonių, stebėtų beveik 40 metų, duomenimis, nustatė, kad tie, kurie valgė daugiausia raudonos mėsos, turėjo 62 procentais didesnę riziką, palyginti su tais, kurie valgė mažiausiai.
Oksfordo universiteto tyrimas parodė, kad didesnis raudonos mėsos vartojimas padidino širdies ligų riziką 18 procentų už kiekvienus papildomus 50 gramų, suvalgytų per dieną.
Ekspertai taip pat perspėjo, kad tiems, kurie valgo tik mėsą, gali padidėti tokių ligų kaip skorbutas ir net vėžys rizika dėl vitamino C ir skaidulų trūkumo maiste. O Indianos universiteto Medicinos mokyklos gydytojai neseniai perspėjo, kad ši dieta gali padidinti skausmingų inkstų akmenų riziką.
Tačiau tam pritaria ne visi. Štai tam tikri ekspertai ginčija kai kuriuos tyrimų rezultatus apie per didelio mėsos kiekio valgymo pavojų. Jie pabrėžia, kad daugelis tyrimų neatskiria perdirbtos mėsos, tokios kaip dešrelės ir mėsainiai, ir mažiau perdirbtos, tokios kaip kepsnys, poveikio. Dauguma ekspertų pataria laikytis subalansuotos mitybos, kurioje būtų sveiki gyvūninės kilmės produktai, tokie kaip liesa mėsa, pieno produktai ir kiaušiniai, kartu su daugybe vaisių ir daržovių bei pilno grūdo angliavandenių.