Daugiau nei 30 metų prokuratūroje dirbantis Š. Šimonis kol kas nedetalizuoja, už ką ir kokia jam skirta tarnybinė nuobauda. Paklaustas, kodėl, atsakė: „Kai teismas nagrinės skundą, bus galimybė sužinoti“.
„Delfi“ žiniomis, skirta pati švelniausia įstatyme numatyta nuobauda – pastaba.
„Drausminė nuobauda skirta ne dėl to, kad vieną ar kitą bylą perdaviau į teismą, ar dėl valstybinio kaltinimo palaikymo, – pastebėjo Š. Šimonis. – Nesu patrauktas drausminėn atsakomybėn dėl išreikštos savo prokurorinės pozicijos kokioje konkrečioje byloje. Neįžvelgiu jokių bandymų susidoroti su manimi dėl užimamų pareigų ir priimamų sprendimų. Atlikdamas savo funkcijas kiekvienas prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų. Prokurorams negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, draudžiama kištis į prokurorų veiklą“.
„Prokuroro profesijai keliami ypač aukšti reikalavimai. Prokuratūroje yra griežta darbo drausmė. Dirbame su bylomis, kuriose sprendžiamas konkretaus žmogaus likimas. Tai itin atsakingas darbas. Todėl prokuroro veiklos drausminė kontrolė yra nuolatinė, neišvengiama“, – pridūrė jis.
Šurajevo byloje – atšauktas skundas
Prokuroras sulaukė kritikos dėl dviejų kontroliuotų rezonansinių bylų – komiko Olego Šurajevo ir Nacionalinio susivienijimo narės Alinos Laučienės.
O. Šurajevas kaltintas šmeižtu, neteisėtu informacijos rinkimų ir asmens veiksmų laisvės varžymu.
Ši byla atsirado po to, kai komikas sukūrė vaizdo įrašą „Mano istorija apie kovą su vatniku“, kuriame papasakojo, kaip jį primušė kaimynas Vadimas Butrimas. Konfliktas kilo, nes V. Butrimas palaikė Rusiją, o komikas ant jo automobilio klijavo Ukrainą remiančius lipdukus.
Š. Šimonis daugiau nei 2 metus nesėkmingai bandė įrodyti O. Šurajevo kaltę. Prokuroras apskundė pirmosios instancijos teismo paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį, bet jo duotas apeliacinis skundas liko nenagrinėtas, nes jį Vilniaus apygardos teisme atsiėmė Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius. Š. Šimonis tokio vyresniojo prokuroro sprendimo nesureikšmino.
„Yra paskirtas kitas prokuroras palaikyti valstybinį kaltinimą. Formaliai byla nebe mano žinioje, todėl daugiau komentuoti negaliu. Patvirtinu, kad parašiau apeliacinį skundą, kuris buvo atšauktas aukštesniojo prokuroro sprendimu“, – sakė pašnekovas.
Pasak prokuroro, jo nuomonė apie O. Šurajevo bylą aiškiai atsispindi kaltinamajame akte ir apeliaciniame skunde.
Sulaukė kritikos
Sakydamas baigiamąją kalbą komiko byloje Š. Šimonis kalbėjo: „O. Šurajevas turi savo nuomonę dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Aš turiu savo nuomonę, advokatė turi savo nuomonę. Ar tos nuomonės visą laiką vienodos? Ne. Mes matome, kad ne tik valstybių, bet ir valstybių vadovų nuomonės kinta. (…) Ar V. Butrimas kaltas dėl to, kad jo nuomonė skiriasi nuo O. Šurajevo nuomonės? Kas nustatė, kad O. Šurajevo nuomonė yra pati teisingiausia, optimali, nekvestionuojama?“
Dėl tokio pasisakymo jis sulaukė aštrios europarlamentaro Dainiaus Žalimo kritikos, kuris prokurorą išvadino vatniku.
„Gali, matyt, traukti iš konteksto, kaip nori, bet gaunasi taip, jog šiam Lietuvos (?) prokurorui (?!) dar niekas nenustatė, kad rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą ir rusijos rėmimas yra grėsmę nacionaliniam saugumui kelianti veikla. Nes tai, anot jo, nebūtinai yra pats teisingiausias ir nekvestionuojamas vertinimas, ir valstybių vadovų nuomonės gali kisti“, – feisbuke rašė D. Žalimas.
Paklaustas, kaip reaguoja į D. Žalimo ir kitų žmonių jam reikštą kritiką, Š. Šimonis pabrėžė, kad gyvename demokratinėje šalyje, kur kiekvienas laisvai gali reikšti savo įsitikinimus. Svarbu, kad šia teise mūsų valstybėje galėtų pasinaudoti visi ir vienodomis sąlygomis, paisant galiojančių įstatymų.
„Esu Lietuvos valstybės pareigūnas, o jie – Lietuvos valstybės piliečiai, todėl jie turi teisę mane kritikuoti. Žinia, nemalonu, kai esi dergiamas, tačiau dėl kiekvienos pareikštos nuomonės, komentaro apie save nesiruošiu aiškintis ir gaišintis. Nesusireikšminu. Jei tie žmonės susidarė savo nuomonę, kaip ją bepakeisi? Nieks nepasakė, kad padariau kokį nors nusikaltimą.
Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tai garantuoja pagrindinis Lietuvos įstatymas – Konstitucija, kurios nuostatas užtikrinti bei ginti yra pagrindinė visuomenės kritikos dažnai sulaukiančių teisėsaugos ir teisėtvarkos darbuotojų pareiga“, – kalbėjo prokuroras.
Bylą prokuratūra bandė atsiimti iš teismo
Kritikos Š. Šimonis sulaukė ir iš Nacionalinio susivienijimo lyderio, Seimo nario Vytauto Sinicos dėl iškeltos bylos jo partietei.
„Prorusiškais sprendimais garsėjantis prokuroras Šarūnas Šimonis nepaisant policijos sprendimų nepradėti ikiteisminio tyrimo, nepaisant net kelių neigiamų ekspertinių išvadų vis tiek surezgė bylą ir atėjo į teismą su kaltinimu Nacionalinio susivienijimo narei, mokytojai Alinai Laučienei už esą tautinės neapykantos kurstymą“, – feisbuke piktinosi V. Sinica.
A.Laučienės straipsnis „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“ 2023 metų birželį publikuotas partijos „Nacionalinis susivienijimas“ (NS) puslapyje.
Prokurorui užkliuvo trys A. Laučienės parašyti teiginiai apie piktybiškai lietuviškai nesimokančius kitataučius: „Todėl tegul ateina drąsa jiems garsiai pasakyti: važiuokite namo ir puoškite savo plačią, neapžiojamą tėvynę, o mes puošime savąją, tik be jūsų. Bet jeigu norite čia pasilikti, prašom: kurkite savo verslus, šeimas, lankykite tik lietuviškas mokyklas ir besąlygiškai pakluskite Lietuvos Konstitucijai ir įstatymams“.
„Čia ne tik tautos bukumas ar negebėjimas kalbėti kitomis kalbomis, čia dar ir baisi neapykanta, vidinis įsiūtis, kad mūsų tauta yra labiau išsilavinusi.“
„Nemėginkite Lietuvai kelti jokių reikalavimų, nes jūsų čia niekas neskriaudžia. Tai jūs skriaudžiate ir niekinate lietuvių tautą, kurios sukurta gerove kasdien naudojatės.“
Pasak prokuroro Š. Šimonio, šiais pareiškimais kaltinamoji viešai niekino ir žemino Lietuvoje gyvenančius žydus, rusus, lenkus, baltarusius, ukrainiečius, dėl jų kalbos, kilmės, įsitikinimų, pažiūrų.
„Kaltinamoji skleidė idėją, kad lietuviai turi būti mažiau tolerantiški šioms tautoms, kad tik grynakraujai lietuviai turėtų užimti pareigas Lietuvos valdymo organuose“, – per teismo posėdį kalbėjo prokuroras.
Kilus visuomenės susidomėjimui šia byla, ši bylą generalinės prokurorės Nidos Grunskienės nurodymu atiduota kitam prokurorui. Tuo pačiu kreiptasi į teismą siekiant ją atsiimti ir įvertinti, ar tinkamai kvalifikuotas nusikalstamos veikos pavojingumas.
Tiesa, tokiam prokuratūros žingsniui pasipriešino pati kaltinamoji A. Laučienė.
„Prokuratūra neteisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimą, neteisėtai perdavė bylą teismui ir paskui neteisėtai ją atsiėmė“, – BNS sakė advokatas T. Januškevičius.
„Mano vertinimu, tokie prokuratūros veiksmai buvo neteisėtas bandymas išvengti viešo bylos nagrinėjimo teisme ir galimo išteisinimo“, – kalbėjo jis.
Trūksta praktikos?
Š. Šimonis nekomentavo A. Laučienės bylos, nes nebepalaiko toje byloje valstybinio kaltinimo. Paprašytas pasidalinti nuomone apie žodžio laisvės ribas ir jų peržengimo kriminalizavimą, minėjo, kad, jo nuomone, šios kategorijos baudžiamosiose bylose dar mažoka teismų praktikos.
„Baudžiamoji teisė nuolat kinta. Atsinaujina visuomenė, keičiasi įsitikinimai, žmogiškosios vertybės, ekonominiai santykiai. Globalizacijos procesai daro ženklią įtaką mūsų gyvenimui. Susiduriame su naujais iššūkiais, patirtimis, įvairiai taikomės prie kintančių sąlygų, tad mūsų reakcijos į aplinkinius veiksnius yra viso to išdava. Tai atsispindi ir besiformuojančioje teismų praktikoje.
Neteigiu, kad reikia kuo daugiau bylų perduoti į teismą. Kalbant apibendrintai, jeigu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai įtarti, kad konkretaus asmens veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, vyksta tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras sprendžia, kaip užbaigti ikiteisminį tyrimą. Vienas iš būdų- baudžiamąją bylą perduoti į teismą. Bylai atsidūrus teisme, teisingumą vykdo tik teismas, vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.
Teismo posėdžiuose išklausomos konfliktuojančios pusės, jų teikiamų duomenų, argumentų ir motyvų pagrindu teismas nusprendžia, jog yra arba nėra surinkti asmens nekaltumo ar kaltumo įrodymai, ir paskelbia atitinkamą teismo sprendimą.
Prokuroras negali vienu metu užimti dviejų priešingų pozicijų; palaikydamas valstybinį kaltinimą, gindamas nukentėjusiojo, civilinio ieškovo poziciją, gindamas viešąjį interesą, prokuroras padeda teismui vykdyti teisingumą.
Kuo daugiau skirtingų teismų paskelbtų sprendimų, t. y. kuo gausesnė teismų praktika (bet kurios kategorijos bylose), tuo daugiau objektyvių duomenų teisininkams- advokatams, teisėjams, prokurorams, priimant sprendimus kituose ikiteisminiuose tyrimuose ir bylose“, – pažymėjo prokuroras.