Laimėtojai – būsto pardavėjai
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvos banko sprendimas labiau naudingas būsto pardavėjams nei pirkėjams: „Pakilus paklausai ir kainoms, pasiūla nespės taip greitai reaguoti, todėl būstą bus galima parduoti brangiau. Pirkėjams, tuo tarpu, poveikis bus ribotas: didžioji dalis ir toliau galės sukaupti arba jau turi sukaupę 15 proc. pradinį įnašą, o dalis perka be banko finansavimo.“
Pasak jo, sprendimas labiausiai palies žmones, sukaupusius 10–15 proc. būsto vertės – jiems atsivers galimybė aktyviau dalyvauti rinkoje. Tačiau tai reiškia, kad didės ir bendra paklausa, o pasiūloje kol kas reikšmingų pokyčių – nematyti.
„Paklausos didinimas gali sąlygoti tolesnį kainų augimą. Taigi, lazda turi du galus – siekis palengvinti būsto įsigijimą daliai gyventojų reikš, kad būsto kainos išaugs ir įsigyti būstą kitiems taps dar sunkiau. Vien tik paklausos skatinimas rinkos balanso neišspręs – tam reikia ir sprendimų, didinančių pasiūlą“, – prognozuoja Ž. Mauricas.
NT ekspertas: laukti neapsimoka
Nekilnojamo turto (NT) brokeris Mantas Mikočiūnas pastebi, kad rinkoje jau matomas laukimo efektas – dalis pirkėjų atidėjo būsto įsigijimo sprendimą iki 2026 m. rugpjūčio, tikėdamiesi pasinaudoti mažesniu įnašu. Tačiau, anot NT eksperto, dauguma šia lengvata realiai pasinaudoti negalės.
„Pradinio įnašo sumažinimas iki 10 proc. galios tik pirmajam būstui ir pirmajai paskolai. Todėl didžiajai daliai pirkėjų šis pokytis nieko nekeis. Tie, kurie būstą perka antrą ar trečią kartą, atvirkščiai – turės sumokėti dar didesnį įnašą“, – sako M. Mikočiūnas.
Jis taip pat prognozuoja, kad per artimiausius metus būsto kainos gali kilti 10–15 proc., jei geopolitinė situacija išliks stabili.
5 proc. sumažėjimą „suvalgys“ būsto kainos
„SBA Urban“ priklausančios įmonės, plėtojančios „Nemunaičių“ rajoną Kaune, pardavimų ir bendruomenės vadovė Viktorija Pozingytė sako, kad Lietuvos banko sprendimo poveikis labiausiai jausis ekonominės klasės būsto segmente, kur pirkėjų sprendimus lemia įperkamumas.
„Tuo tarpu aukštesnės – „premium“ – klasės pirkėjams 10 ar 15 proc. įnašo skirtumas nėra lemiamas. Tokie pirkėjai dažniausiai sprendimus priima racionaliai, įvertinę savo finansines galimybes, vietą ir kokybę. Jiems svarbiausia – ne kiek procentų reikia sumokėti, o ar būstas atitinka jų gyvenimo būdą“, – sako ji.
Pasak V. Pozingytės, rinkos laukimas iki 2026 m. gali būti apgaulingas: „Iki to laiko rinka pati užsikels kainas tiek, kad šis 5 proc. skirtumas bus ne tik suvalgytas, bet net ir viršytas. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tarp jų ir Kaune, kur šiuo metu vystome „Nemunaičių“ kvartalą, NT objektų pasiūla vis dar išlieka ribota, o paklausa nemažėja. Be to, statybų kaštai kyla – dalis rangovų renkasi pelningesnius valstybinius projektus, todėl natūralu, kad kainos augs.“
Ką daryti dabar?
Pasak ekspertų, sprendimą pirkti būstą reikėtų grįsti ne vien formaliais skaičiais, o realia rinkos situacija. Laukti pradinio įnašo sumažinimo kitų metų rugpjūčio 1 d. gali būti viliojanti mintis, tačiau tokia strategija ne visiems pasiteisins.
„Visiems patarčiau išsirinkti sau tinkamą būstą ir fiksuoti kainą kuo anksčiau, nes tikėtina, kad ji su laiku didės. O pirmojo būsto pirkėjams, jei yra galimybė, pas notarą eiti nuo rugpjūčio 1 d. – taip sutaupant dalį nuosavų lėšų“, – rekomenduoja M. Mikočiūnas.
„Jei būsto reikia šiandien, jei radote vietą ir projektą, kuris jums tinka – delsti neverta. Gerėjančios paskolų sąlygos, mažėjančios palūkanos ir augantis pasitikėjimas finansinėmis galimybėmis skatina žmones veikti dabar. Rinka juda į priekį ir, net jei pradinio įnašo sąlygos atrodys palankesnės po metų, NT kainos gali būti aukštesnės. Šiandien matome, kad pirkėjai tai jaučia, nes sprendimų tempas tik auga“, – sako V. Pozingytė.