Kodėl taip nutinka? Ir kokia reali pagalba šiandien Lietuvoje prieinama vyrams?
Susiduria vienas iš dešimties vyrų
„Šlapimo nelaikymas – bet kokio kiekio nevalingas šlapimo ištekėjimas iš pūslės. Lašas, du, šaukštas, stiklinė – nesvarbu kiek. Jei nesugebėjome to sukontroliuoti, vadinasi susiduriame su šlapimo nelaikymu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) valdybos narė, gydytoja Jurga Misevičienė.
Statistika rodo, kad šlapimo nelaikymas – iki 8 proc. gyventojų pažįstama problema. Jei atsiradus bėdoms, nesikreipiama pagalbos, situacija tik blogėja.
Šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko moterims, bet šis sutrikimas paliečia ir vieną iš dešimties vyrų. Ypač dažnai tai būna 50–55 metų amžiaus ir vyresni vyrai, kuriems pasireiškė prostatos problemos.
Gydytojai šlapimo nelaikymą skirsto į 3 lygmenis. Jei per 4 valandas išteka iki 50 mililitrų šlapimo, tai yra lengvo laipsnio šlapimo nelaikymas, jeigu iki 200 ml – vidutinio sunkumo, jeigu ištuštinama visa šlapimo pūslė – 300–400 ml, sakoma, kad tai yra sunkus šlapimo nelaikymas.
Kada apsilankyti pas gydytoją?
„Jeigu mes kalbame apie vyrus, tai yra šlapimo srovės pakitimai. Silpnesnė srovė, trukčiojanti srovė – vyras šlapinasi atsistojęs, jis tą tikrai pastebi. Tada smegenyse turėtų įsijungti raudonas šauktukas: „Laikas kreiptis į gydytoją!“
Tai yra pirmi signalai, kad kažkas vyksta su mano šlapinimosi sistema, gali būti problemos su prostata, reikia ieškoti pagalbos“, – paaiškino J.Misevičienė.
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, POLA valdybos narys Paulius Rakštys pastebėjo, kad šlapimo nelaikymo problema tarp vyrų labai aktuali. Juk vien prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirstą apie 3 tūkst. Lietuvos gyventojų.
„Žinau 36 metų vaikiną, kuris neseniai susirgo prostatos vėžiu. Reiškia, liga jaunėja, mes turime pasitikrinti kuo anksčiau“, – akcentavo P.Rakštys.
Žinoma, laiku suteiktas gydymas išgelbės gyvybę, bet po radikalios prostatos operacijos vyrui gali kilti iššūkių – labai tikėtina, kurį laiką jis susidurs su šlapimo nelaikymu.
Anot gydytojos, šlapimo nelaikymą gali sukelti įvairių rūšių onkologinės ligos, pavyzdžiui, nervų sistemos ar storosios žarnos navikai.
Šlapimo nelaikymas gali būti ir kitų lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, pasekmė.
Kaip sumažinti riziką?
Gydytoja J.Misevičienė pastebėjo, kad dėl šlapimo nelaikymo vyrams kyla emocinių sunkumų.
„Tie nutekėję lašai apatiniame trikotaže vyrui kelia didžiulį nerimą bei frustraciją. Jei šlapimo nelaikymą sunku valdyti, atsiranda socialiniai iššūkiai, pavyzdžiui, nukenčia pomėgiai. Vyras nebevažiuoja medžioti, žvejoti, nebeina į koncertus, į kiną. Žodžiu, vengia vietų, kur nežino, ar galės nueiti į tualetą.
Atsiranda darbinės problemos: išsėdėti susirinkime, išvažiuoti į komandiruotę. O kas jei negrįšiu laiku, nebus pakeliui tualeto?“, – dėstė J.Misevičienė.
Ji pastebėjo, kad kyla ir finansinių iššūkių. Pasak gydytojos, valstybė kompensuoja šlapimo nelaikymo įklotus, bet per mažai, dažnai jų neužtenka.
O ar galima šlapimo nelaikymui užkirsti kelią, sumažinti riziką, kad kils problemų?
„Viena prevencinės priemonė yra dubens dugno raumenų mankšta, kuri užkerta kelią įtampos šlapimo nelaikymui.
Kita prevencinė priemonė vyrams – prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas pagal valstybės finansuojamą programą. Pradinėse stadijose prostatos vėžį išgydyti yra žymiai lengviau, liga tada tikriausiai nepaliks nei šlapimo nelaikymo, nei erekcijos sutrikimų.
Todėl kviečiu visus vyrus pasinaudoti šia galimybe ir nejausti gėdos“, – ragino J.Misevičienė.