Vilniaus rajone su šeima gyvenanti moteris „Delfi“ pasakojo, kad namuose jai prireikė antro paslaugų tiekėjo paslaugų, nes iki tol naudotas „Telia“ internetas dėl techninių priežasčių kartais strigo. Ji dirba iš namų, todėl sklandžiam darbui reikia nenutrūkstamo interneto ryšio.
Šalia jų namų yra „Tele2“ ryšio bokštas, todėl tikėdamasi sklandžių paslaugų Indrė būtent su šiuo operatoriumi sudarė sutartį dėl „Laisvo interneto“ plano.
„Pirmus metus kaina siekė maždaug 15 eurų, antrus metus – 30 eurų, kadangi baigiasi taikyta 50 proc. nuolaida. Šito neužfiksavau, bet čia aš pati kalta. „Tele2“ salone pasirašiau sutartį, gavau stotelę ir grįžusi perjungiau namų televiziją, vaiko telefoną prie „Tele2“ interneto, mano ir vyro darbinius kompiuterius taip pat pasijungėme. Ramiai naudojomės „Tele2“ internetu, viskas buvo gerai, problemų neturėjome“, – pasakojo Indrė.
Įspėjo apie mokestį
Visgi po kelių mėnesių ji sulaukė operatoriaus žinutės, kad parsiųstų duomenų kiekis artėja prie sutartyje numatytos sąžiningo duomenų kiekio limito. Įspėta, kad nesumažinus vartojimo už kiekvieną papildomą gigabaitą iki mėnesio pabaigos bus taikomas 10 centų mokestis.
„Aš tada galvoju, kas čia per sąžiningos taisyklės, išsigandau ir paskambinau „Tele2“. Man konsultantės paaiškino, kad gal kaimynai prisijungia prie mūsų interneto, gal kompiuteriai yra užkrėsti. Išsikviečiau brolį, kuris yra programuotojas, jis atvažiavo, patikrino visus prietaisus, ir paskui jau juokėsi iš manęs. Sako: „Jūs kaimynų beveik neturit, kas jus čia užkrės, visi darbiniai kompiuteriai su apsaugomis““, – kalbėjo Indrė.
Be kita ko, pašnekovė prisiminė, kad „Tele2“ konsultantai minėjo, jog taikydami šią taisyklę remiasi Ryšių reguliavimo tarnybos informacija dėl sąžiningo namų ūkio duomenų suvartojimo. „Berods minėjo, kad vienam namų ūkiui tai yra vienas terabaitas. „Tele2“ labai smarkiai prisiėmė šitą [kaip taisyklę – aut. pastaba], kad čia ne jie, o Ryšių reguliavimo tarnyba taip yra nustačiusi.“
Kodėl sunaudojo tiek interneto – nesupranta
Ji stebėjosi ir tuo, kad šeima savo suvartojimu viršijo limitus, nors elgiasi visiškai įprastai: internetą sutuoktiniai naudoja darbui, socialiniams tinklams, tačiau didelių failų nesisiunčia, vaikas žiūri „YouTube“, yra pajungta televizija.
„Dar naudojame robotą siurblį, bet tai yra visiškai klasikiniai namai, niekuo neišskirtiniai. Tiesa, kai būname namuose, įsijungiame televizorių dėl fono. Bet nėra, kad kažką siųstumės, žaistume kompiuterinius žaidimus“, – pabrėžė ji.
Dar po kurio laiko Indrei operatorius atsiuntė griežtesnę žinutę, kad parsiųstų duomenų kiekis pakartotinai viršijo sąžiningo naudojimosi limitus, todėl iki mėnesio pabaigos jau bus pritaikytas mokestis. Tai privertė Indrę imtis veiksmų: ji grįžusi namo perjungė visus įrenginius atgal prie „Telia“ interneto, o „Tele2“ visą sutarties laikotarpį naudoja tik kaip atsarginį variantą išskirtiniais atvejais.
„Dėl ko labiausiai esu pikta – kad jie deklaruoja, jog internetas yra neribotas. Nė velnio, jis yra labai labai ribotas. Ir čia mes turime tik vieną vaiką, o jei būtų kokie trys didesni vaikai, kurie žaistų kompiuterinius žaidimus, duomenų kiekis būtų dar didesnis. Noriu įspėti ir kitus žmones, kad žinotų apie „Tele2“ neriboto interneto ribojimą. Kai sutartis su „Tele2“ baigsis, aš tikrai jos nepratęsiu – bus ačiū ir viso gero, – ironizavo ji.
Šeimos paslaugų tiekėjo pasirinkimą apriboja ir tai, kad ji gyvena rajone, vietoje tarp dviejų „Telia“ ryšio bokštų, tačiau nė vieno nėra šalia namų, todėl šio operatoriaus paslaugos kartais veikia su trikdžiais.
„Jei būtų šalia „Bitės“ bokštas, net nesvarstyčiau ir pasirinkčiau kaip atsarginį variantą „Bitę“, – nurodė ji.
„Tele2“ atstovė: sąžiningo vartojimo ribą nuolat didiname
Atsakydama į klausimus „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė „Delfi“ komentavo, kad operatoriai siekia užtikrinti gerą interneto ryšį visiems vartotojams, todėl, jos teigimu, daugelis tokias paslaugas teikiančių bendrovių visame pasaulyje turi nustatę sąžiningo naudojimo taisykles.
„Tele2“ klientams įsigijus interneto ar pokalbių planą su neribotu duomenų kiekiu Lietuvoje, interneto suvartojimas nėra ribojamas, tačiau taikoma sąžiningo paslaugų naudojimo praktika. Ši riba nustatoma įvertinus vidutinį vieno asmens interneto duomenų suvartojimą „Tele2“ tinkle, jis skaičiuojamas pagal viešai prieinamą ir skelbiamą statistiką
„Tele2“ vertinimu, neatitinkantis sąžiningo naudojimo sąlygų vartojimas – tai kai vienas klientas jų sunaudoja 25 kartus daugiau už minėtą vidurkį“, – komentavo A. Buitkutė.
Ji nurodė, kad sąžininga riba skaičiuojama pagal viešą statistiką, tačiau kas yra laikoma normaliu vieno vartotojo suvartojamu duomenų kiekiu „Tele2“ tinkle, ji nenurodė, motyvuodama, kad tai yra vidinė informacija. Tiesa, atstovė pažymėjo, jog šį limitą operatorius nuolat didina.
A. Buitkutė pabrėžė, kad įprastai tokio kiekio duomenų visiškai užtenka įprastoms kasdienėms veikloms: naršyti internete, naudotis mobiliosiomis programėlėmis, net ir ilgai žiūrėti internetinę televiziją, žaisti aukštos vaidzdo kokybės video žaidimus ir panašiai.
„Klientui viršijus minėtą vertinamą duomenų kiekio ribą, jis pirmiausia apie tai įspėjamas. Jei duomenų naudojimas tęsiamas, papildomi gigabaitai yra apmokestinami pagal sutartyje nustatytą nedidelį tarifą (0,104 euro už gigabaitą), tačiau internetu ir toliau galima naudotis įprastai – paslaugų teikimas nėra nutraukiamas“, – aiškino ji.
Šios taisyklės, pasak A. Buitkutės, taikomos tam, kad neproporcingai didelis vieno ar kelių klientų interneto duomenų suvartojimas nesukeltų perdėtos tinklo apkrovos. „Ryšio paslaugomis vienu metu naudojasi daugybė klientų, kuriems privalome užtikrinti reikiamos kokybės paslaugas.“
Atkreipus dėmesį, kad Indrė savo šeimos interneto vartojimo įpročius apibūdino kaip įprastus, atstovė patarė dėl situacijos susisiekti tiesiogiai.
„Delfi“ pasiteiravo ir kitų operatorių, kokią praktiką jie taiko šiuo klausimu.
Kaip elgiasi kiti
„Telia“ komunikacijos vadovas Audrius Stasiulaitis komentavo vaizdžiai.
„Europoje nuo seno galioja tvarka, kad neriboto interneto planai yra kaip sūdyta lašiša ant viešbučio švediškų pusryčių stalo – niekas neskaičiuos, kiek lašišos suvalgysite, kol nepasiimsite bendros lėkštės ir nepradėsite iš jos valgyti vienas. Tokiems atvejams ir yra sukurta sąžiningo vartojimo taisyklė, kuri galioja ir lašišai, ir neribotiems privačių asmenų mobiliojo ryšio planams.
„Telia“ mobiliojo interneto planų neriboja – absoliučiai didžioji daugumai žmonių paslaugomis naudojasi įprastai ir jokių papildomų priemonių jiems netaikome“, – sakė A. Stasiulaitis.
Tik labai retais, pavieniais atvejais, kai matomas įprastą šalies vidurkį dešimtimis kartų viršijantis suvartojimas, kuris jau turi įtakos visos bendruomenės ryšio kokybei, kalbamasi su klientu ir ieškoma sprendimo, pridūrė jis.
„Šiuo metu sektoriuje vyksta platesnė diskusija dėl to, kaip operatoriai turėtų komunikuoti sąžiningo naudojimo principus. Į ją taip pat įsitraukiame, kad vartotojams informacija būtų kuo aiškesnė“, – teigė atstovas.
„Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas pasidalijo labai glaustu komentaru.
„Neribotas internetas „Bitėje“ yra neribotas“, – sakė jis.
RRT: mokesčiai turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai
„Delfi“ prašymu situaciją įvertino Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vadovė Rita Liuokaitytė.
„Operatorius gali taikyti papildomus mokesčius tik tuo atveju, jei jie yra aiškiai nurodyti sutartyje ir vartotojas apie juos informuojamas iš anksto. RRT nenustato konkrečių planų įkainių, bet reikalauja, kad visi apribojimai, sąžiningo naudojimosi taisyklės ir galimi papildomi mokesčiai būtų pateikti aiškiai ir suprantamai.
Jei vartotojui kyla abejonių dėl taikomų mokesčių pagrįstumo, pirmiausia jis turi kreiptis į savo operatorių. Operatorius privalo atsakyti per 14 dienų. Jeigu ginčas neišsprendžiamas arba operatorius nepateikia atsakymo, vartotojas turi teisę kreiptis į RRT dėl ginčo nagrinėjimo išankstine ne teismo tvarka“, – komentavo R. Liuokaitytė.
Indrės sudarytoje sutartyje, kurią matė ir „Delfi“, operatorius „Tele2“ pateikia informaciją apie sąžiningo ribojimo taisykles ir tai, kaip apskaičiuoja limitų peržengimą.
Be kita ko, ekspertė pažymėjo, kad RRT nėra patvirtinusi jokios privalomos normos ar rodiklio, nustatančios, kiek duomenų per vieną mėnesį gali sunaudoti namų ūkis.
„RRT kiekvieną ketvirtį skelbia statistinę informaciją apie visos rinkos duomenų vartojimo tendencijas – šie duomenys naudojami sektoriaus stebėsenai, o ne planų ar apribojimų nustatymui. Tai reiškia, kad kiekvienas operatorius gali pats taikyti savo sąžiningo naudojimosi taisykles, tačiau jos turi būti aiškiai nurodytos sutartyje ir negali būti pateikiamos kaip RRT nustatyti reikalavimai“, – sakė tarnybos atstovė.
Renkantis planą ji rekomendavo atidžiai susipažinti su sutarties sąlygomis – ypač su sąžiningo naudojimosi taisyklėmis, papildomais mokesčiais ar galimais spartos ribojimais.
Patartina įsitikinti, ar pavadinimas „Neribot planas“ iš tiesų reiškia neribotą naudojimąsi, ar nustatyta tam tikra duomenų riba. Taip pat reikėtų patikrinti, ar naudojant internetą namuose, per modemą ar maršrutizatorių netaikomos atskiros ir papildomos sąlygos.