„Delfi“ jau rašė apie tai, kad Europos ir Azijos energetikos rinkų laukia nerami žiema – prognozuojamos pasikartojančios šalčio bangos, dėl kurių galimai pakils energijos kainos.
Nors kai kurie vyriausybiniai ir komerciniai prognozuotojai mano, kad šildymo sezonas gali būti šiltesnis nei įprastai, ekspertai vis dažniau sutaria, kad dėl dažnų aukšto slėgio bangų Europą ne kartą užklups nesezoninis šaltis.
„Gali būti, kad šildymo poreikis smarkiai svyruos, nors, vertinant visą laikotarpį, jis bus netoli nuo tipinio“, – sakė Lidse įsikūrusios orų analizės įmonės „MetSwift“ vyriausiasis meteorologas Jamesas Peacockas.
Ilgalaikėje perspektyvoje yra požymių, rodančių, kad atmosferos reiškinys, vadinamas staigiu stratosferos atšilimu, sausio ir vasario mėnesiais gali sukelti arktinio oro bangas Europoje, teigė „MetDesk“ meteorologas Mattas Dobsonas. Pasak jo, šie įvykiai „lemia šalčio periodus šešias savaites po jų“.
Minėtas reiškinys susijęs su sparčiu atšilimu aukštai virš Žemės paviršiaus, dėl kurio sutrinka vėjų cirkuliacija, vadinama poliariniu sūkuriu.
Ilgalaikiams šalčiams Lietuvoje pasiruošta: didesnę riziką kelia seni vamzdynai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius pirmiausia atkreipia dėmesį, kad klimato kaita Lietuvoje lemia temperatūros „šokinėjimus“.
„Apie tai klimatologai jau senai perspėjo. Puikus pavyzdys yra šie metai – labai šiltas balandis ir atšiaurus gegužis, šiltas rugsėjis ir ankstyvas šaltis spalį“, – įvardija jis.
„Delfi“ pašnekovas sako, kad šildymo sistemos turi operatyviai reaguoti į klimato veiksnius, o tam, anot jo, reikia kuo skubiau baigti pastatų šildymo sistemų automatizavimą – „mažąją (inžinerinę) renovaciją“.
V. Lukoševičius taip pat pažymi, kad Lietuvoje ilgalaikiai šalčiai nėra įprasti, tačiau, pasak jo, ir tokiems atvejams mūsų šalyje yra pasiruošta.
„Visi įrenginiai projektuojami šalčio laikotarpiams. Praeityje šaltomis žiemomis dėl to problemų nekildavo. Vis dėlto visų netikėtumų numatyti neįmanoma“, – teigia jis.
LŠTA prezidentas taip pat atkreipia dėmesį, kad šilumos gamybai apie 85 proc. naudojamas biokuras ir vietinės atliekos, o kiekviena didesnė katilinė vietoje turi kuro atsargų 10 parų.
Jis akcentuoja, kad katilinėse yra rezervinių katilų ir prieinamo rezervinio kuro – skystų naftos produktų bei gamtinių dujų, todėl problemų dėl šilumos gamybos įprastai nekyla.
„Didesnę riziką kelia seni vamzdynai, kurių greitai nepakeisi. Vietinių jų plyšimų pasitaiko nepriklausomai nuo oro temperatūros“, – atkreipia dėmesį „Delfi“ pašnekovas.
Ilgalaikis didelis šaltis galėtų lemti didesnes šildymo sąskaitas
V. Lukoševičius taip pat paaiškina, kad neįprastai žema ilgai trunkanti temperatūra galėtų lemti situaciją, kai nebeužtenka turimų biokuro katilų galios ir tenka užkurti daugiau „pikinių“ katilų, kuriuose dažniausiai naudojamos gamtinės dujos arba naftos produktai.
„Kadangi šios kuro rūšys yra apie 2–3 kartus brangesnės negu biokuras – dėl to galėtų didėti šilumos kaina“, – teigia jis.
„Žema temperatūra savaime lemia didesnį šilumos suvartojimą pastatuose ir atitinkamai didesnes šildymo sąskaitas“, – priduria „Delfi“ pašnekovas.
Šoko dėl kainų Vilniaus gyventojai patirti neturėtų
Savo ruožu bendrovės „Miesto gijos“, anksčiau veikusios kaip Vilniaus šilumos tinklai, komunikacijos vadovė Monika Merkytė taip pat pažymi, kad didesnė išteklių paklausa dėl šalčio gali turėti įtakos kainų augimui, tačiau šiuo metu tokių prognozių, anot jos, nėra stebima.
„Jeigu augs paklausa, veiks rinkos ekonomikos dėsniai – kaina gali didėti, tačiau ji neturėtų augti taip, kaip augo veikiant nepalankiems geopolitiniams veiksniams“, – teigia ji.
Be to, anot „Delfi“ pašnekovės, Vilniuje šiuo metu didžioji dalis šilumos energijos pagaminama iš aplinkai draugiškų pigesnių energijos išteklių, tad kainų šoko, net ir dideliam šalčiui veikiant išteklių kainas, Vilniaus gyventojai patirti neturėtų.
„Šaltesnė žiema klientams visuomet reiškia didesnį šilumos suvartojimą. Jeigu šiemet išaugtų šilumos suvartojimas, tai turėtų įtakos ir šildymui skiriamoms namų ūkių išlaidoms“, – priduria ji.
Vilniečiai gali būti ramūs: šilumos net ir šalčiausią žiemą sostinėje nepritrūks
M. Merkytė taip pat sako, kad „Miesto gijos“ ruošiasi šaltoms žiemoms, o bendrovė kasmet yra pasirengusi patikimai tiekti šilumos energiją klientams.
„Šiuo metu didžioji dalis (praėjusį sezoną beveik 90 proc.) vilniečiams tiekiamos šilumos energijos yra pagaminama iš aplinkai draugiškų energijos šaltinių“, – teigia ji.
„Esant itin šaltiems periodams, pasiekus maksimalias galimybes šilumą išgauti iš aplinkai draugiškų energijos šaltinių, šilumos poreikį galime patenkinti naudodami gamtines dujas. Be to, jei šilumos energijos poreikis būtų neįprastai didelis, visuomet turime paruoštus rezervinius gamybos įrenginius, todėl mūsų klientai gali būti ramūs – šilumos net ir šalčiausią žiemą Vilniuje nepritrūks“, – priduria „Delfi“ pašnekovė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pastarosios žiemos Lietuvoje buvo gana šiltos, tad net ir šaltesnė žiema, anot „Miesto gijos“ komunikacijos vadovės, papildomų iššūkių gamybai ir tiekimui nekeltų.
„Praeityje tikrai būta kur kas šaltesnių žiemų, tačiau šilumos gamyba ir tiekimas nesustojo“, – apibendrina M. Merkytė.
„Be to, planuodami savo ir 8 nepriklausomų šilumos gamintojų gamybos poreikį, remiamės Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos prognozėmis. Šiuo metu jos neindikuoja labai šaltos žiemos, tačiau situacija, žinoma, gali keistis. Prie temperatūros svyravimų jau esame įpratę“, – priduria ji.
Savo ruožtu Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika pažymi, kad atsižvelgiant į stebimas tendencijas, yra didelė tikimybė, jog šią žiemą ir vyraus nešalti orai, o per tris kalendorinės žiemos mėnesius įsiterps vos viena kita šalta ir sniegingesnė savaitė.
„Tenka konstatuoti, kad jau 12 žiemų iš eilės buvo šiltos. 2019–2020 m. žiema pasitaikė pati šilčiausia stebėjimų istorijoje – meteorologinė žiema, formaliai, net nebuvo atėjusi. Labai ilgai tęsėsi vėlyvą rudenį primenantis laikotarpis, kuris pamažu perėjo į ankstyvojo pavasario laikotarpį. Manoma, kad tokių žiemų, kai didelę laiko dalį vyraus lapkričiui būdingi pilki, bet žiemai nebūdingi šilti orai, ateityje daugės“, – teigia jis.
„Paskutinė labai šalta žiema buvo jau seniai, prieš tris dešimtmečius, 1995–1996 metais. Tą kartą ji prasidėjo lapkričio pradžioje, vidutinė 1995 m. lapkričio mėnesio oro temperatūra tuo metu buvo neigiama. Šalta buvo tiek gruodį, tiek 1996 m. sausį–vasarį ir netgi kovą. Žiemiški orai visiškai pasitraukė tik balandžio viduryje. Žiema truko apie 5 mėnesius“, – priduria meteorologas.
G. Valaika taip pat pažymi, kad šaltos yra buvusios ir 2002–2003, 2009–2010 bei 2010–2011 m. žiemos, kurių metu fiksuoti stiprūs šalčiai, gausiau prisnigdavo, o po šių žiemų atėjęs kovas – buvęs pusiau žiemiškas.
Ilgalaikėmis prognozėmis negalima aklai pasikliauti
Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra regione, kuris yra toli nuo vandenyno, todėl ilgalaikių prognozių nelabai įmanoma daryti.
„Esame toliau nuo Atlanto vandenyno, labiau žemyno gilumoje, todėl mūsų regionas nėra palankus ilgalaikėms orų prognozėms. Jomis neverta aklai pasikliauti – geriau remtis bendromis tendencijomis, o tendencijos rodo, kad žiemos šiltėja“, – apibendrina jis.