Pykinimas, prasidėjęs „lyg iš giedro dangaus“
„Šiemet per Mindaugines, ilgąjį liepos 6-osios savaitgalį, važiavome stovyklauti. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Neitaną pradėjo pykinti. Pagalvojome, kad jis galbūt apsinuodijo zefyrais, kuriuos kepėme vakare ant laužo. Tačiau buvo keista, kad vėmė ne maistu, bet skysčiu. Tą dieną jis nevalgė ir atrodė, kad sveikata pagerėjo. Tačiau pykinimas visiškai nedingo, todėl pirmadienį nuėjo pas šeimos gydytoją į polikliniką“, – apie pirmuosius ligos simptomus pasakojo Neitano mama.
Poliklinikoje paskirti kraujo tyrimai, rekomenduota toliau laikytis dietos. Pasak Deimantės, sūnaus beveik nebepykino, tačiau atsirado kitas simptomas – galvos skausmas.
„Jis buvo įdomus: išgėrus ibuprofeną, skausmas praeidavo vos ne iškart – per 10 minučių. Sūnus toliau lakstydavo, bėgiodavo, jausdavosi lyg niekur nieko… Vis dėlto gydytoja nusprendė nusiųsti papildomiems tyrimams pas neurologą. Apie tai kalbėjome ketvirtadienį, per savaitgalį turėjome stebėti situaciją ir – „jeigu kas“ – važiuoti į Skubios pagalbos skyrių. Savaitgalį to nepadarėme, tačiau, kadangi sūnaus savijauta negerėjo, pirmadienį nuvažiavome į Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų vaikų priėmimą“, – prisiminė pašnekovė.
Patikrinus neurologinius požymius, skirta kompiuterinė tomografija.
„Atsakymo laukėme ilgai, bet jau belaukdami supratome, kad kažkas blogai. Budėjusi medicinos darbuotoja paklausė, ar atvažiavome po galvos sutrenkimo. Kai pasakiau, kad ne, ji nuleido galvą, o man per visą kūną „nuėjo” bloga nuojauta. Galiausiai atėjo mus priėmusi gydytoja ir pasakė, kad žinios – ne tokios, kokių tikėtasi: galvoje rastas darinys“, – vieną sunkiausių akimirkų prisiminė Deimantė.