Naujausias Japonijos ir Kinijos konfliktas kilo lapkričio 7-ąją, kai Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi pareiškė, jog karinė Kinijos ataka prieš Taivaną Japonijai prilygtų „šalies išlikimui pavojingai situacijai“, tad Tokijui būtų atrištos rankos pasinaudoti savo kolektyvinės savigynos teise.
Pekiną toks pareiškimas įsiutino, buvo sureaguota oficialiu protestu. Kaip netrukus paaiškėjo, didžiausia problema visgi tapo Kinijos generalinio konsulo Osakoje Xue Jian įrašas socialinėje žiniasklaidoje. Diplomatas aršiai sukritikavo Japonijos premjerės žodžius ir pavadino juos „keliu į pražūtį, kurį galėtų pasirinkti nebent kai kurie kvaili Japonijos politikai“.
Įraše, kurį galima interpretuoti ir kaip grasinimą Japonijos vyriausybės vadovei, Xue Jian pareiškė, kad „mums reikia nukapoti tas jų negarbingas galvas“. Netrukus įrašas buvo ištrintas.
Mainais Tokijas Xue Jian pasisakymą pasmerkė kaip „ekstremaliai nederamą“. Keli įtakingi Japonijos pareigūnai pareikalavo Kinijos diplomatą skubiai išsiųsti iš šalies.
Įtampa neatslūgo net ir tada, kai Japonija savaitės pradžioje, bandydama užglaistyti reikalus, į Kiniją pasiuntė savo užsienio reikalų ministerijos pareigūną.
Kinija savo piliečiams rekomenduoja nevykti į Japoniją
Augant įtampai, Pekinas perspėja, kad Tokijo laukia triuškinantis karinis pralaimėjimas, jeigu tik Japonija nuspręs kištis į konfliktą dėl Taivano, ir išreiškė „rimtų nuogąstavimų“ dėl Japonijos saugumo pozicijos.
Šią savaitę Geltonojoje jūroje Kinija pradėjo aštuonių dienų trukmės karines pratybas. Be to, Kinijos pakrančių apsaugos laivai ir toliau patruliuoja prie teritorinio ginčo objekto – Diaoju salų, Japonijoje vadinamų Senkaku salomis.
Trečiadienį Kinija perspėjo Japoniją suspenduosianti Japonijos jūros gėrybių importą ir nurodė savo piliečiams vengti kelionių į Japoniją (taip pat ir nesirinkti ten studijų). Mainais Tokijo pareigūnai japonus taip pat perspėjo išlikti budrius.
Šiaurrytinės Azijos ekspertas iš idėjų kalvės „International Crisis Group“ Williamas Yangas DW sakė, kad Japonijos ministrė pirmininkė „greičiausiai turėjo kaip reikiant nustebti“, kad jos šalies parlamente išsakytos pastabos išprovokuos tokį kruopščiai koordinuotą Pekino atsaką.
Ekspertas pažymi, kad dauguma instrumentų, kuriuos dabartiniame konflikte aktyvavo Kinija, pavyzdžiui, spaudimas Japonijos turizmui ir aktyvesnis patruliavimas jūroje, nėra kažkokia naujiena: „Nevertinčiau tokio atsako kaip kažkokios perteklinės reakcijos – man tai labiau primena gerai sukalibruotą ir jau pažįstamo formato spaudimą.“
Kinija lieja pyktį
Svarbiausioje Kinijos socialinės žiniasklaidos platformoje „Weibo“ pilasi nuožmias Japonijai skirtas atsakomąsias priemones palaikantys įrašai.
Ekspertų teigimu, tokia visuomenės reakcija byloja, kad Pekinas, pasirinkamas aršios reakcijos formatą, ne tik bando įbauginti Japoniją, bet ir bando pakurstyti patriotinius šalies žmonių jausmus ir sukurti įvaizdį, esą, Kinija – itin vieninga valstybė.
„Tam tikra prasme šis epizodas turėtų sušvelninti įtampas šalies viduje, susikaupusias dėl lėtėjančios ekonomikos“, – DW sakė Azijos studijų analitikas Tokijo universitete Lim Chuan Tiong.
Kiek toli nueis ši eskalacija?
Nors Taivanas ir toliau išlieka vienas iš opiausių klausimų Kinijai, Kim Chuan Tiong atkreipia dėmesį, kad salos tema pirmą kartą ištraukta į priešakines Kinijos ir Japonijos santykių linijas.
Hosei universiteto Japonijoje teisės fakulteto profesorė Fukuda Madoka DW paaiškino, jog pirminis Kinijos tikslas buvo atgrasyti Sane Takaichi vyriausybę „nuo aktyvaus kišimosi į Taivano reikalus ateityje“.
Lim Chuan Tiong pažymi, kad, remiantis istoriniais precedentais, tokie Kinijos ir Japonijos nesutarimai galiausiai išsikvepia: „Pekinas nori pamokyti Japoniją, bet galiausiai apsiramins ir grįš prie dialogo formato. Kinija paprasčiausiai negali sau leisti prabangos visiems laikams atsiriboti nuo dialogo su kaimyne.“
Ekspertas mano, jog menkai tikėtina, kad ateityje į Pekino ir Tokijo nesutarimus įsivels JAV ar kokia kita trečia šalis.
„Trumpalaikėje perspektyvoje Japonijai teks žengti iškalbingų žingsnių, kaip sumažinti įtampą, nes akivaizdu, jog Pekinas laikosi įsitvėręs eskalavimo pozicijos“, – mano W. Yangas ir priduria, kad tai bus nemenkas galvos skausmas Japonijos premjerei, nes, paskubėjusi su nuolaidomis Kinijai, ji pakenktų savo politiniam autoritetui savo šalyje.
Kaip reagavo Taivanas?
Kol Pekinas ir Tokijas svaidėsi kandžiomis replikomis, Taivano prezidentas Lai Ching Te pirmadienį pareiškė, kad „daugiabriaunė Kinijos ataka prieš Japoniją“ – skaudus smūgis taikai ir stabilumui visame Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Jis paragino tarptautinę bendruomenę neprarasti budrumo ir pakvietė Kiniją pademonstruoti susilaikymą, „elgtis kaip prideda didžiajai galybei“, o ne tapti regiono „chaoso kėlėja“.
Analitikai Taivano prezidento retoriką įvertino skeptiškai: jų teigimu, Taivanui šiuo atveju kištis nevertėtų – geriau nuo įtampos atsiriboti.
Lim Chuan Tiong iš Tokijo universiteto sako, kad šiuo metu Taivanui labai netinkamas metas kišti savo trigrašį į konfliktą: apsaugoti nuo papildomos eskalacijos gali tik nuosaiki pozicija. Kolegai antrina ir F. Madoka.
„Kinija puikiai žino, kad Japonija remia Taivano nepriklausomybę“, – teigia ji ir priduria, kad Pekinas Japonijos ir Taivano santykius dabar vertins pro didinamąjį stiklą.
„Jei Taivano valdžia nori imtis strateginės taktikos, verčiau į Kinijos ir Japonijos nesutarimus tokiu atveju nereaguoti“, – konstatuoja ekspertė.