„Ar reikėjo uždaryti sieną? Taip, reikėjo imtis kažko. Nebuvo galima tiesiog ramiai sėdėti ir žiūrėti, kaip kontrabandiniai balionai pažeidžia Lietuvos oro erdvę ir sukelia civilinės aviacijos pavojų ir grėsmę žmonių saugumui“, – pirmadienį LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
„Reikėjo gal neskubėti atidaryti tos sienos ir labiau sąlygoti sienos atidarymą. Gan aiškiai susiejant, jei norite atidarytos sienos – turi būti įvykdytos bent dvi sąlygos: neturi būti balionų Lietuvos teritorijoje ir turi būti paleisti mūsų vilkikai. Kaip suprantu, tai nebuvo padaryta, todėl Baltarusija toliau daro, ką nori“, – akcentavo ji.
Tuo metu Baltarusijai siekiant diplomatinių derybų su Lietuva, patarėja akcentuoja, kad svarbus ne pokalbio formatas, o jo turinys.
„Kažkokių derybų, aišku, reikia. Kokiu lygiu jos vyksta nėra pats svarbiausias klausimas, pats svarbiausias klausimas yra tų derybų turinys, kas yra sakoma“, – dėstė A. Skaisgirytė, kad Baltarusijai turėtų būti išsakyti aiškūs Lietuvos reikalavimai.
Motuzas pripažįsta, kad siena su Baltarusija atverta skubotai: didelį spaudimą darė vežėjai
Tęsiantis meteorologinių balionų antplūdžiui iš Baltarusijos, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas pripažįsta, kad Lietuva sieną su Baltarusija atvėrė skubotai. Tačiau, kaip pabrėžia politikas, sprendimas priimtas siekiant greičiau išspręsti pasienyje įstrigusių vilkikų situaciją.
„Paskubėjome (atverti sieną – ELTA) dėl to, kad didelį spaudimą darė vežėjai. Iš tikrųjų, jei įsigilintume į vežėjų situaciją, ji buvo labai sudėtinga. Kadangi buvo įkalinta ne tik technika, bet dalis vežėjų, taip pat ten buvo nemaža dalis ir prekių (…). Žinoma, tam tikro lygio derybos buvo, su pasienio tarnybomis. Mes girdėjome iš gerbiamo (Rustamo – ELTA) Liubajevo, kad Baltarusijos pusė labai rimtai į tai pažiūrėjo (…). Buvo patikėta gera Baltarusijos valia“, – pirmadienį LRT radijui teigė R. Motuzas.
Pasak URK pirmininko, sprendžiant kontrabandinių balionų problemą vėl turėtų būti sušauktas tarpinstitucinis pasitarimas. Be to, pasak R. Motuzo, svarbus bendradarbiavimas Europos sąjungos (ES) šalių lygmeniu, naujų sankcijų Baltarusijai įvedimas.
„Vėl turi rinktis įvairios mūsų už tai atsakingos institucijos ir vėl numatyti tam tikras priemones“, – sakė R. Motuzas.
„Kadangi mes šiandien išgirdome, kad tai jau vyksta ir Latvijos teritorijoje, mes matome, kad pirmiausia turi būti ir regioninis bendradarbiavimas. Žinoma, čia labai svarbi ir Lenkijos pozicija, nes jie atidarė tuos punktus. Aš manau, kad labai svarbi yra ir bendra ES pozicija (…). Turi būti sugriežtintos sankcijos Baltarusijai ir Rusijai ir dėl hibridinių grėsmių“, – dėstė jis.
Kaip skelbta, pastarąją parą Lietuvos oro erdvėje fiksavus link Vilniaus oro uosto judančias atžymas, pastarasis buvo uždarytas du kartus.
Anot Vilniaus oro uosto, beveik pusšeštos valandos buvo sustabdyta sekmadienį 18.55 val., atnaujinta – 0.25 val. bei pirmadienio naktį – nuo 1.40 val iki 3.25 val.
Sprendimą stabdyti skrydžius lėmė navigacinėje sistemoje fiksuotos atžymos, kurios būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi.
Vilniaus oro uostas informavo, kad pirmadienį, dienos eigoje, gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos.
ELTA primena, kad tai – vienas iš daugelio atvejų, kai dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmės sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla.
Reaguodama į šiuos incidentus, Lietuvos Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai su Baltarusija, jų veikla atnaujinta vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį.
Lietuvos oro uostai (LTOU) pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl iš Baltarusijos teritorijos paleistų kontrabandinių balionų, kurie, LTOU teigimu, kelia pavojų valstybės nacionaliniam saugumui.