Lyginant su praėjusius sezonu, organizacijos biudžetas žada augti net 16 procentų, o planuojamos pajamos – daugiau nei milijonu. Tuo pačiu klubas žada uždirbti daugiau nei 200 tūkstančių eurų.

J. Latušinskij pažymėjo, kad nepaisant to, kad Vilniaus mieste liko viena komanda mažiau, kadangi buvo uždarytas Vilniaus „Wolves“ klubas, klubo rėmėjų paieška nuo to pernelyg nesikeičia, o pagrindinis veiksnys, stabdantis komandos spartesnę plėtrą, yra infrastruktūra.

„Vienas iš faktorių, kuris tikrai apribojimą mūsų veikimą ir veiklą, yra infrastruktūros nebuvimas, – aiškino J. Latušinskij. – Šitoj vietoj yra labai svarbu paminėti, kad matome labai teigiamas tendencijas biudžeto augimui, bet matome tam tikras indikacijas, dėl ko galimai tas biudžetas nėra guminis ir galėtų pastoviai augti. Besidžiaugiant biudžetu identifikuojame tokius strateginius tikslus, dalininkų lygmenyje jie yra iškeliami, kad spręstume infrastruktūros problemą.“

Šiuo metu yra jau įsibėgėjusios Nacionalinio stadiono statybos, o planuojamame komplekse yra numatyta įrengti ir krepšinio areną, kurioje tilptų apie 7–8 tūkstančiai sirgalių, skaičius, pagal dabartinę „Ryto“ klubo situaciją idealiai tenkinantis poreikius.

„Tikrai yra labai daug diskusijų apskritai apie daugiaufunkcį kompleksą ir apskritai infrastruktūrą Vilniaus mieste. Mano asmeninė ir organizacijos pozicija yra, kad bet kokia sportinė infrastruktūra, žinant jos trūkumą Vilniuje, kuri yra unikali savo daugiafunkciškumo prasme, manau, kad tiek klubo bendruomenė, tiek viso Vilniaus sporto bendruomenė turėtų juo džiaugtis ir juo tikėti, kaip tikime juo mes“, – teigė J. Latušinskij.

Infrastruktūros trūkumas taip pat yra vienas iš pagrindinių veiksnių žvelgiant į ateitį, pabrėžė komandos vadovas.

Pagrindinė to priežastis – į Europos krepšinio ekosistemą ateinantis „NBA Europe“ projektas, kuris, tikima, startuos už dvejų metų.

„Laimei, faktoriai, kuriais remiantis jie vykdo savo analizę, nėra tik finansiniai. Kaip minėjau vieno iš interviu metu, jie atsižvelgia į daug faktorių ir be finansinių. Mano nuomone, tokio biudžeto, be abejo, neužtektų. Konkurencingumas didėja, ateina dideli žaidėjai su dideliais biudžetais. Čia net nekalbant apie tuos žaidėjus, kurie eina per frančizės modelį. Mes turime ambicijas, jei būtų įveiklintas sportinio principo patekimas į tokią terpę, šitoje vietoje biudžetas turėtų augti galbūt dvigubai“, – apie dabartinio „Ryto“ biudžeto konkurencingumą tokiame turnyre atsakė J. Latušinskij.

„Yra tiesioginė koreliacija – jeigu mes auginame biudžetą ir identifikuojame lubas, kurios mums leistų tai daryti, ir turime ambicijų pasiekti aukščiausios prabos europinį produktą, viskas atsiremia į infrastruktūrą. Dėl to vienas iš pamatinių tikslų ir planuojant teigiamą biudžetą yra generuoti kažkokį rezervą „Ryto“ namams.“

Pagal J. Latušinskij turimą informaciją, nėra aiškumo ir kitame infrastruktūros projekte – „Twinsbet“ arenoje, kurioje ir vyko konferencija. Komandos atstovo teigimu, Konkurencijos taryba dar turi patvirtinti sandorį, pagal kurį Tomas Okmanas įsigytų didžiausią sostinės areną.

Šį sezoną apie areną, kurioje vyks „Ryto“ rungtynės buvo paskelbta gana vėlai, todėl strigo ir abonementų, ir bilietų pardavimai.

„Tai turėjo įtakos tikrai. Reikia prisiimti kaltę ir sau turbūt, tam tikri mūsų procesai nepasiteisino kalbant apie savo narystes ir bilietų pardavimus, į ką dabar tikrai didelį akcentą dedam. Yra ir paminėti veiksniai, kad derybos užsitęsė, nežinomumas užsikelia gana ilgam laikotarpiui ir prekybą mes pradedame vėliau nei mes norėtume. Paties sandorio kontekste realiai nėra, su kuo kalbėti, nes viskas yra pakabinta tokioj pilkoj zonoj“, – apie galimus kito sezono planus su „Twinsbet“ arena aiškino J. Latušinskij.

„Kiek susiję su šita linija ir santykiu su arena, kadangi jau n vasarų su Andriumi Žioberiu praleidom prie vieno stalo, jau ir vienas kitam nusibosti spėjom, labai nemėgstu spekuliuoti. Manau, kad tas gali užsitęsti ir iki šių kalendorinių metų pabaigos, todėl mes esam pakibę ore šitos komunikacinės linijos kontekste, bet labai tikimės, kai kažkas paaiškės, kad galėsime sėsti prie stalo ir žiūrėti, kokiom sąlygos mes galėtume dirbti.“

Paklaustas, ar Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynės „Twinsbet“ arenoje yra finansiškai naudingos, J. Latušinskij atskleidė, kad šį sezoną sprendimas persikelti į didesnę areną buvo priimtas vedamas ne tik finansinių paskatų.

„Priimdami sprendimą mes stengiamės žiūrėti į jį kažkiek prašiau. Be abejo, vienas iš argumentų yra finansinis. Tas žaidimas „Twinsbet“ arenoje neturėtų būti nuostolingas, vienetiniais atvejais nebent. Priimdami tą sprendimą iškelti daugiau rungtynių į „Twinsbet“ areną mes žiūrėjome į bendruomenę. Puikiai suprantame, kad bendruomenė mūsų auga – tą rodo ir skaičiai. O „Active Vilnius“ arena, kad ir koks šaunus angara būtų ir mūsų mylimas, jis nėra guminis.

Šitoje vietoje tas sprendimas ir buvo priimtas ne tik finansiniu aspektu, bet ir bendruomenės augimo kontekste. Norime, kad vis daugiau žmonių ateitų į rungtynes, patirtų tą atmosferą, apie kurią visi kalba. Vadovaujantis tokiais argumentais mes ir nusprendėm tokias rungtynes, kurios jums iš šono atrodė, kad neturėtų būti perkeltos, mes priėmėme sprendimą, kad čia yra geras žingsnis į priekį, akcentavimas mūsų augimo ambicijos. Kol kas esame tuo patenkinti. Yra dar daug, kur augti, bet tie pirmi pamatiniai žingsniai yra padėti gana gerai“, – aiškino J. Latušinskij.

Prakalbus apie šio sezono tikslus, komandos sporto vadovas Artūras Jomantas džiaugėsi kol kas pasiektais rezultatais.

„Labai džiaugiamės, kad į Top 16 išėjome tiesiausiu keliu. Galbūt pagaliau praeisime šitą etapą ir žaisime Top 8. Ir KMT ir LKL finalais – kaip kiekvienais metais“, – teigė jis.

„Aikštelėje žaidžia ne pinigai, o penki prieš penkis. Kovosim“, – apie Kauno „Žalgirio“, turinčio daugiau nei triskart didesnį biudžetą, iššūkį Lietuvos čempionatuose atsakė A. Jomantas.

„Rytas“ ir toliau lieka FIBA ekosistemos dalimi nepaisant to, kad ilgalaikė turėta sutartis su Čempionų lyga jau baigėsi.

Dar daugiau – pasak J. Latušinskij, greitu metu gali pasikeisti ir FIBA Čempionų lygos formatas, kuris dėl savo retai žaidžiamų rungtynių dažnai yra kritikuojamas tiek fanų, tiek ir medijos atstovų.

„Ilgalaikė sutartis, kuri galiojo penkis sezonus, ji pasibaigė su tokiom finansinėm naudom, kurias numatė ir už nacionalinius čempionatus. Kadangi keičiasi čempionato kontekstas ir ekosistema, ji pasibaigė, bet santykis su BCL (FIBA Čempionų lyga – red. past) yra tikrai geras. Mes save identifikuojame kaip FIBA šeimos narį, niekur nesiblaškome, tikime naujais vėjais, ateinančiais į Europos krepšinį, ir planuojame ten būti“, – savo poziciją apie dabartinį FIBA ir Eurolygos konfliktą aiškino J. Latušinskij.

„Čia nėra tikėjimo klausimas, čia yra patinka-nepatinka klausimas. Taip performuojant, nepatinka. Kasmet dedame dideles pastangas, kad tas formatas pasikeistų – tiek tiesiogine komunikacija su FIBA, tiek per „FIBA Europe“ ir FIBA valdybas. Mus po truputį pradeda girdėti ir atsižvelgti. Manau, artimiausiu metu, gal net ir kitą sezoną, mes jau matysime tam tikrus pokyčius“, – kiek vėliau atskleidė komandos atstovas.

Prie artėjančių formato pokyčių prisidėjo ir tai, kad prie FIBA Čempionų lygos gali prisijungti keletas komandų iš Eurolygos.

Šiuo metu yra identifikuojamos keturios komandos, galinčios palikti Eurolygos šeimą: Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“ ir Vilerbano ASVEL. Berlyno ALBA šį žingsnį atliko jau šiemet.

„Aš manau, kad čia yra susiję dalykai, – apie Eurolygos komandų atėjimą ir FIBA Čempionų lygos formato kitimą kalbėjo J. Latušinskij. „Informaciją girdime, tačiau dar nieko nėra oficialaus. Matome tendencijas prisitaikymo prie galimos naujos ekosistemos, kur turės atsirasti vietos papildomom komandom, kurios pereina iš Eurolygos ekosistemos, ir naujom frančizėm, tie veiksmai nebus drastiški, bet tam tikri pokyčiai bus įgyvendinami po truputį.

Matome indikacijas, kad formatas bus keičiamas ir plečiamas apskritai dalyvaujančių komandų skaičius. Galbūt ne kitais metais, bet artimiausioje ateityje.“