1 nuotr.
Prekybos centro „Ikea“ padegimo bylos nagrinėjimas. Eltos nuotr.
Nusikaltimų metu buvo nepilnametis
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį prekybos centro „Ikea” Vilniuje padegimo byloje 18 metų Ukrainos piliečiui Danilui Bardadimui 3 metų ir 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Jis Lietuvoje yra suimtas jau pusantrų metų. Tai bus įkaityta į bausmę. Ukrainietis ir toliau lieka ir suimtas.
Kaip nurodė teismas, D.Bardadimas nuteisiamas dėl teroro akto Vilniuje padegant „Ikea”; rengimosi įvykdyti teroro aktus Šiauliuose ir Rygoje. Taip pat jam teko atsakyti už mokymąsi ir vykimą į Lietuvą bei Latviją teroristiniais tikslais, už disponavimą sprogmenimis. Nusikaltimai įvykdyti pernai. Jų metu ukrainietis buvo nepilnametis.
Be to, pripažinta, kad veikos padarytos teroristinėje grupėje.
Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Uldukis siūlė skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas skyrė 5 metus kalėti, tačiau bausmė sutrumpinta trečdaliu, nes byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimų tvarka. Kaltinamasis prisipažino.
„Ikea” gaisro, kai naktį sandėlyje degė prekės, nuostoliai – per 485 tūkst. eurų. Toks pateiktas civilinis ieškinys. Teismas jį paliko nenagrinėtą.
Šioje byloje kitas įtariamas vykdytojas – taip pat ukrainietis, kuris sulaikytas ir atsakys Lenkijoje. Teismo sprendimą dar galima apskųsti.
Kaltinimų sulaukė ir Lenkijoje
Anot prokuratūros, pernai pavasarį Varšuvoje įvykusio slapto susitikimo metu D.Bardadimas bei kitas vaikinas įsipareigojo už 10 tūkst. eurų padegti bei susprogdinti prekybos centrus, esančius Lietuvoje bei Latvijoje. Tvirtinama, kad kaltinamasis sistemingai rinko specialias žinias bei įgijo specialių įgūdžių teroristiniams nusikaltimams vykdyti.
Kaip anksčiau teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, surinkti duomenys leido padaryti išvadas, kad šių veiksmų galimi organizatoriai – Rusijoje: „Tai susiję su karine žvalgyba, saugumo pajėgomis.”
D.Bardadimui kaltinimus šį pavasarį pateikė ir Lenkijos nacionalinė prokuratūra, tvirtindama, kad jis įvykdė nurodymą užfiksuoti tą patį gegužės mėn. Varšuvos prekybos centro gaisrą ir perduoti įrašą grupuotės nariui. Anot pareigūnų, padegimas galėjo būti įvykdytas Rusijos žvalgybos tarnybos prašymu.
Sulaikė pakeliui į Rygą
Kaip rašė „Vakaro žinios”, bylos duomenimis, kaltinamasis pernai gegužės 8 d. vakare atvyko į prekybos centrą „Ikea” ir viename iš skyrių paslėpė padegamąjį mechanizmą su laiko užtaisu, kuris buvo aktyvuotas gegužės 9 d. apie 4 val. ryto. Į gaisrą sandėlyje laiku sureagavo parduotuvės darbuotojai, ugniagesiai.
Kaip tvirtinama, nufilmavęs gaisrą ir persiuntęs vaizdo įrašą nepilnametis kartu su kitu jaunuoliu nedelsiant atsikratė likusių elektrinių uždegėjų, nusikaltimo vietoje vilkėtų drabužių, kitų smulkių daiktų bei tą pačią naktį išvyko iš anksto paruošta mašina į Varšuvą, kur kaip atlygį gavo nenaują automobilį „BMW 530″.
Gegužės 13 d. D.Bardadimas grįžo į Lietuvą ir autobusu išvyko į Rygą. Tačiau netoli Panevėžio jį sulaikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei antiteroristinių operacijų rinktinės ,,Aras” pareigūnai. Sulaikymo metu buvo rastos ir Latvijos sostinėje galimai planuotam teroro aktui skirtos priemonės.
Konstatavo organizuotą teroristinę grupę
Kaip yra skelbusi prokuratūra, turimais duomenimis, D.Bardadimas ne kartą lankėsi Lenkijoje bei Lietuvoje, rinko bei šifruoto ryšio kanalais perdavinėjo kitiems grupės nariams informaciją, atsiskaitydavo už atliktas užduotis, analizavo ir ne kartą tikrino teroristinio akto įgyvendinimo galimybes bei atsitraukimo kelius, keitė gyvenamąsias vietas, transporto priemones, naudojo itin konspiratyvius teroristiniams aktams skirtų medžiagų, kitų nusikaltimo įrankių ir priemonių perdavimo, įsigijimo, laikymo bei atsikratymo jais būdus, naudojosi viešose vietose įrengtomis slaptavietėmis. Tvirtinama, kad jis žvalgė „Ikea” prekybos centrą ir Šiauliuose.
Pasak A.Urbelio, Lietuvoje tai ko gero viena pirmųjų bylų, kurioje konstatuojama būtent organizuotos teroristinės grupės buvimas: „Ji buvo koordinuojama per įvairius socialinius tinklus, naudojo kriptuoto ryšio priemones. Nurodymai ir pavedimais buvo duodami betarpiškai vykdytojams per kelias tarpines grandis. Vykdytojai net nežinojo, kas pagrindiniai organizatoriai.”
Kaip tvirtino prokuroras, tarp įtariamųjų – ne tik Ukrainos, bet ir Rusijos, Lietuvos piliečiai.
Prokuratūra tikino, kad teroro aktais buvo siekiama stipriai įbauginti abiejų valstybių visuomenę, priversti Lietuvą, Europos Sąjungos ir kitas valstybes mažinti arba nutraukti paramos teikimą Ukrainai, taip pat – destabilizuoti svarbiausias valstybės politines, ekonomines, socialines struktūras.