Papuošta „art deco“ stiliumi
Šiemet Kaune, Rotušės aikštėje, sužibo iš Petrašiūnų atvežta natūrali Kalėdų eglė. Medį miestui padovanojo kaunietė Irena Juškevičienė.
Pagrindinę Kauno Kalėdų eglę puošė viešąjį pirkimą laimėjusi bendrovė „Akmenių dvaras“. Bendrovės direktorė Kristina Rimienė dar anksčiau portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, kad šiemet eglė bus kitokia nei pernai – „itin prabangi ir puošni, ne tokia tradiciška“.
Eglė papuošta „art deco“ stiliumi, siejant su tuo, kad šiemet sukanka 100 metų nuo tada, kai pasaulyje atsirado ši meno kryptis, o Kaunas, kaip sakė K. Rimienė, „yra garsus savo „art deco“ paveldu, įtrauktas į UNESCO sąrašą“.
„Art deco“ stiliumi dekoruotą Kauno eglę puošia daugiau kaip 140 rankų darbo žaisliukų ir specialiai sukurti 3D ir 2D ornamentai. Eglę puošusios įmonės direktorės teigimu, sietyno formos žaisliukai buvo sukurti siekiant puošmenas priderinti prie barokinės Rotušės aikštės aplinkos.
Žaliaskarę apšvietė apie 26 tūkst. lempučių, o vertikaliam ornamentui panaudota dar 6 tūkst. LED švieselių.
Labai graži, bet prispaudžia eglę
Paklausta, kaip vertina šiųmetę Kauno Kalėdų eglę, „Kandeliabrai Event Design“ interjero stilistė ir renginių dekoratorė L. Rasimavičienė sakė, kad labai džiugina faktas, jog Rotušės aikštėje stovinti pagrindinė miesto eglė yra natūrali, užauginta Lietuvoje.
Tačiau, kaip sakė L. Rasimavičienė, kalbant apie egles, labai svarbus niuansas yra tai, kad ji gražiai atrodytų ir dieną, ir naktį: „Mūsų eglė įdomiai atrodo vakare, naktį, bet dieną ji – liūdna. Ir iš aplinkinių teko girdėti, kad vakare žavi lempučių žaismas, skirtingos spalvos, bet dieną eglė nekelia įspūdžio.“
Kalbėdama apie pačią „art deco“ stiliaus idėją ir pagrindinę šios eglės dekoraciją, pašnekovė teigė, kad ji – tikrai graži ir įdomi, tik išpildyta, jos manymu, netinkamai:
„Manau, kad pati dekoracija – „art deco“ motyvas, toks net etno motyvas – tikrai graži, matosi, kad apgalvota, ir širdies, ir minties įdėta, apšvietus atrodo labai įdomiai. Bet ne gyvai eglei. Aš būčiau nespaudusi jos prie pat medžio, o dariusi kaip lydintį dekorą. Dabar ta dekoracija pridėta taip arti, atrodo, kad net dalis šakų buvo nukirpta, jog pavyktų tai padaryti.
Man tikrai labai gražu gyvas medis, kuris žmonėms teikia džiaugsmo, bet dabar atrodo, kad dekoracija prispaudė eglę, ji, būdama tik iš dviejų šonų, tampa tokia neproporcinga ir, sakyčiau, pradingsta natūralios eglės idėja. Išeina, kad ją ir parodai, bet tuo pačiu ir šiek tiek užslopini.
Pati eglė tikrai graži, bet vienas dalykas, ko nedaryčiau, tai masyvių prispaustų dekoracijų prie medžio, nes dingsta medžio grožis ir net toks tarsi raketos įspūdis susidaro, – sakė pašnekovė ir pridūrė:
– Kitas dalykas, man visada norisi, kad eglė būtų šilta, jauki, kai aplink tamsu, niūru, šalta. Todėl man atrodo, kad gražiausi motyvai yra viskas, kas spalvota ir šilta. Faina, kad ta eglė padaryta dinamiška – ir mėgstantiems šaltas, ir šiltas lemputes. Kol kas visi dar gyvena atidarymo šventės akimirkomis, kai eglė buvo apšviesta ir aikštės šviesomis, tad tikrąją jos prasmę dar buvo sunku pamatyti, nes papildomi efektai paslepia pačią eglę. Per atidarymą jį būna karalienių karalienė, o, kai eglė pradeda gyventi miesto gyvenimą, jau atrodo kitaip.“
Pasidalijo, ką darytų kitaip
Paprašyta pasidalyti savo vizija, kaip, jos manymu, buvo galima šią eglės puošimo idėją įgyvendinti kitaip, dekoratorė L. Rasimavičienė sakė, kad bendras vaizdas ir pati eglė atrodytų kur kas geriau ir gražiau, jei pagrindinė didžioji dekoracija būtų ne įstumta į eglę, o nuo jos atitraukta keletą metrų:
„Manau, kad čia labai būtų tikę dekoraciją ne įstumti į eglę, o atitraukus nuo jos padaryti tokį gražų skydą. Įsivaizduokite, centre stovėtų gyva eglė, papuošta atsikartojančiais dekoro elementais, kitaip tariant, viskas būtų taip pat, kaip yra, tik kokių 3 metrų spinduliu nuo eglės būtų atitraukta ta pagrindinė dekoracija – būtų padarytos metalo konstrukcijos su dar daugiau tokių elementų, aplink jas būtų galima pasivaikščioti, nusifotografuoti.
Jos būtų tokio pat aukščio ir ne dvi, o penkios, kad apsuptų eglę. Tokiu atveju išeitų, kad širdyje – natūrali eglė, o iš išorės ją gaubia ši graži „art deco“ instaliacija. O tos dekoracijos rodyklės, einančios į viršų, galėtų sudaryti įspūdį, tarsi ant žemės nuleista eglės karūna. Būtų vienas gražiausių sprendimų ir, manau, jei tos dekoracijos būtų tarsi eglės skydas, ta „art deco“ idėja būtų labiau išsipildžiusi. Dabar tos dvi detalės tarsi pradangina eglės proporciją. Jos tada turėtų būti bent jau trys.“
Dekoratorė užsiminė, kad kitais metais tokią idėją būtų galima pratęsti. Tačiau pridūrė suprantanti, kad tai yra ir eglės puošybai skiriamų lėšų klausimas. „Turbūt yra priežastis, kodėl eglė atrodo būtent taip ir ne kitaip“, – sakė pašnekovė.