Tačiau ši vizija ryškiai kertasi su šiandienine realybe. Rusijos okupantai spaudžia fronto liniją, biudžete planuojama 55 mlrd. eurų skylė, pačiame V. Zelenskio aplinkos centre sprogo korupcijos skandalas, o šaliai gresia sunkiausia per visą karą žiemos energetikos krizė.

Naujausi susitarimai su Prancūzija ir Švedija gali būti vertinami kaip ilgalaikio Vakarų įsipareigojimo ženklas. Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, kalbėję su „Kyiv Independent“, jie kartu išryškina augantį atotrūkį tarp politinių pažadų ir dabartinės Ukrainos padėties.

Esant tokiam skubių problemų kiekiui, lieka visiškai neaišku, kada – ir ar apskritai – Ukraina iš tiesų pajus šių dešimtmečiui planuojamų projektų naudą.

Šimtai naikintuvų

Analitikas Markas Cancianas iš centro „Center for Strategic and International Studies“ akcentuoja, kad dešimties metų susitarimas tarp Prancūzijos ir Ukrainos turi du itin svarbius pliusus. Jo nuomone, po karo jis padėtų atkurti Ukrainos aviacijos ir priešraketinės gynybos sistemas bei įtvirtintų ilgalaikius Paryžiaus ir Kyjivo saugumo ryšius.

„Minusas tas, kad šis susitarimas niekuo nepadės Ukrainai artimiausiais metais, – pripažino M. Cancianas. – Be to, tai dar ne tikras sandoris, nes tokie esminiai klausimai kaip finansavimas vis dar neišspręsti.“

Ukraina iš tiesų yra pasirašiusi du ilgalaikius memorandumus su Prancūzija ir Švedija, kuriuose numatomas ketinimas įsigyti vakarietiškų naikintuvų bei oro gynybos sistemų. Tai – tik politinio lygmens ketinimų dokumentai, o ne detalūs pirkimo kontraktai.

Prancūziškas dokumentas buvo pasirašytas lapkričio 17 d., per V. Zelenskio vizitą Paryžiuje. Jame numatyta, kad iki 2035 m. Ukraina galėtų įsigyti iki 100 „Rafale F4“ naikintuvų – vienų pažangiausių daugiafunkcių Europos kovinių lėktuvų.

Antrasis memorandumas, pasirašytas su Švedija spalio 22 d., atveria kelią būsimam 100–150 „Gripen E“ naikintuvų pirkimo kontraktui. Pristatymo grafikas jame numatomas per 10–15 metų.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pabrėžė, kad šis ketinimų laiškas nereiškia jokių skubių perdavimų. „Gripen E“ gamybos pajėgumai kol kas riboti, o pats modelis tik šiemet pradėtas naudoti pačių švedų, todėl realiai pirmieji orlaiviai Ukrainą galėtų pasiekti tik maždaug po trejų metų.

V. Zelenskis viliasi, kad „Gripen“ Ukrainos eskadrilėse pasirodys anksčiau, galbūt jau kitąmet. Ukrainos pilotai jau pradėjo mokymus, nors politiniai ir techniniai terminai kol kas išlieka migloti.

Jokios garantijos

Nepaisant masto, šie memorandumai palieka milžinišką neapibrėžtumą. Tai nėra tikri kontraktai, jie nesuteikia nei teisiškai privalomų įsipareigojimų, nei aiškių terminų.

„Tai nėra realūs verslo sandoriai, – komentavo investicijų bendrovės „Dragon Capital“ direktoriaus pavaduotojas Serhijus Fursa. – Tai tik memorandumai: jie gali būti įgyvendinti, o gali ir ne.“

Finansavimas – dar vienas didžiulis klaustukas. Vien tik naikintuvų ir jų eksploatacijos kaina siektų milžiniškas, į milijardus eurų skaičiuojamas sumas.

S. Fursa pabrėžia, kad Ukraina tokių pinigų neturi ir, jo vertinimu, niekada neturės. Pasak jo, šiuo metu šie memorandumai tėra politiniai pareiškimai, kurie jokio tiesioginio poveikio dabartiniam karui neturi.

Jis mano, kad vienintelis realus kelias įgyvendinti tokius pirkimus būtų vadinamoji reparacijų paskola, paremta įšaldytu Rusijos turtu.

„Jei Ukraina gautų šiuos pinigus, jų pakaktų finansuoti tokius sandorius, o patys memorandumai iš esmės tampa lobistiniu įrankiu, kuriuo Europos gamintojai spaudžia patvirtinti reparacijų paskolą, nes patys iš jos uždirbtų“, – aiškino S. Fursa.

Pinigų nėra

Kalbos apie finansavimą greitai atsiremia į gilesnę problemą. Ukraina jau dabar sunkiai patenkina pačius bazinius poreikius, todėl erdvės dešimtmečiais išdėstytiems įsigijimams beveik nelieka.

Šaliai 2026–2027 m. biudžete prognozuojamas 60 mlrd. JAV dolerių (apie 55 mlrd. eurų) deficitas, kurį tikimasi padengti dar iki galo neapibrėžta „reparacijų paskola“, susieta su įšaldytu Rusijos turtu. Iniciatyva vis dar kuriama, nėra jokios garantijos, kad pinigai laiku pasieks Kyjivą.

„Biudžete pinigų tiesiog nėra, – vertino konsultacijų įmonės „AeroDynamic Advisory“ vadovas Richardas Aboulafija. – Jei visas susitarimas dėl Rusijos turto žlugtų, žlugtų ir šie naikintuvų sandoriai.“

Tuo pat metu padėtis fronte pastarosiomis savaitėmis pastebimai pablogėjo. Per pastarąjį mėnesį Rusijos okupantai pasistūmėjo ten, kur įnirtingos kovos vyksta jau daugiau nei metus – ties Pokrovsko miestu ir kai kuriose Zaporižios srities atkarpose.

Šios sėkmės sutampa su sunkia personalo krize Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Daliniai pervargę, juos vis sunkiau rotuoti, o naujų karių trūkumas didėja.

Artėjanti žiema suteikia situacijai dar vieną skubos matmenį. Nuolatinės Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą sunaikino apie 70 proc. generavimo pajėgumų, o kai kuriose srityse elektros nebūna iki 12 valandų per parą.

2025 m. Rusija pirmą kartą sistemingai smogė ir Ukrainos vidaus dujų gavybai, sunaikindama apie 60 proc. produkcijos. Nacionalinės energetikos krizės fone šalyje kilo ir didžiausias V. Zelenskio prezidentavimo korupcijos skandalas, kurio epicentras – energetikos sektorius.

Kodėl dabar?

Ukrainos pareigūnai argumentuoja, kad šalis negali praleisti progos užsitikrinti būsimą oro pajėgumų atnaujinimą, net jei reali nauda pasimatys tik po dešimtmečio. Jų nuomone, tokių „langų“ istorijoje būna labai retai.

Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas priminė, kad Ukraina jau nuo ankstyvųjų 2000-ųjų suprato būtinybę atsisakyti senstančios sovietinės aviacijos. Tačiau jos pakeitimas Vakarų technika visada buvo lėtas ir sunkus procesas.

„Nė viena šalis pasaulyje noriai ir lengvai neparduoda aukštųjų technologijų ginklų, tokių kaip kovinė aviacija, – pabrėžė J. Ihnatas. – Tai ilgas tarpvalstybinių derybų kelias, o kontraktų įgyvendinimas paprastai trunka daugelį metų.“

Jis aiškino, kad pastaraisiais metais Ukraina sukūrė savotišką „aviacijos vertikalę“. Tuo pačiu klausimu dirba Oro pajėgų vadovybė, Generalinis štabas, Gynybos ministerija, Vyriausybė ir Prezidento kanceliarija, o memorandumus su Prancūzija ir Švedija J. Ihnatas vadina šių pastangų politine kulminacija ir reta „galimybių niša“, kurios Kyjivas nenori prarasti.

Analitikai pripažįsta, kad šių dokumentų pasirašymo laiką lemia ir vidaus politika. Politologas Mykola Davydiukas mano, jog daliai politinės vadovybės tokie išorinės politikos „super-sandoriai“ atrodo kaip būdas užgožti vidaus korupcijos skandalus.

„Tai nėra sviediniai ar įranga, kuri galėtų apginti mus šiandien, – komentavo M. Davydiukas. – Strategiškai, žinoma, svarbu, bet ar tai saugo mus dabar – ne.“

Vis dėlto M. Davydiukas sutinka, kad Ukraina privalo žvelgti toliau nei tik į artimiausias fronto problemas. Jo teigimu, šalis faktiškai pralaimėjo dangų Rusijai.

„Dronai yra svarbūs, bet jie nesuteikia oro viršenybės, ypač kai Rusija paleidžia šimtus „Shahed“, – pabrėžė M. Davydiukas. Jis pridūrė, kad ilgainiui Ukrainai reikės visų tipų Vakarų naikintuvų – ir F-16, ir „Rafale“, ir „Gripen“, tačiau šiuo metu pasirašyti memorandumai išlieka politiniai pareiškimai, neturintys jokios realios įtakos mūšiui šiandien.

Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad viename iš šią savaitę JAV stumiamo 28 punktų taikos plano punktų numatyta, jog visi „Europos naikintuvai bus dislokuoti Lenkijoje“. Tai kelia klausimų, kiek realiai Ukraina galėtų kontroliuoti savo būsimą aviaciją.