Dar vieno sienos su Baltarusija uždarymo, politikų teigimu, nebepakanka.
Prieš daugiau nei savaitę premjerė Inga Ruginienė kalbėjo matanti pozityvių ženklų dėl iš Baltarusijos skraidinamų oro balionų su kontrabanda ir teigė, kad oro uostai dėl to nebeuždaromi. Praėjusią savaitę jos vadovaujama Vyriausybė apsisprendė atverti sieną su Baltarusija – atidaryti prieš tai uždarytus du pasienio kontrolės punktus.
Po šio sprendimo oro erdvė virš Vilniaus oro uosto dėl galimų oro balionų buvo uždaryta jau du kartus, o opozicija ėmė reikšti kritiką. Anot jų, valdžia demonstruoja bejėgystę, neprofesionalumą ir save diskredituoja.
Taip situaciją mato ne tik opozicionieriai, bet ir kai kurie valdantieji.
Gaižauskas: lyderystės turi imtis Seimas
„Seimas turi imtis lyderystės, nes matomai nei Vyriausybė, nei asmenys, kurie bando šią problemą išspręsti, taiklių sprendimų neranda. Žiūri šiek tiek neprofesionaliai. Uždarius sieną ant žemės, tikėtis, kad taip sustabdysi ore skrendančius balionus, yra tikrai naivu“, – vertino Seimo NSGK narys, valstietis Dainius Gaižauskas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus oro uosto veikla buvo apribota būtent sekmadienį – tada, kai Lietuvoje minėjome Kariuomenės dieną.
„Čia tokia gėda, tokia sarmata. Aš vietoje valdančiųjų ar Vyriausybės kelčiau klausimą, kodėl po šiai dienai vis dar nesugebame viduje suvaldyti šito reiškinio“, – tikino D. Gaižauskas.
Jo įsitikinimu, Seime turėtų būti sukurta specialioji komisija, kuri aiškintųsi, kodėl, pavyzdžiui, praeitais metais Vilniaus oro uosto darbas dėl iš Baltarusijos skrendančių oro balionų nebuvo stabdomas, kodėl iki šiol nėra rastas sprendimas, kaip skrendančius balionus perimti ar numušti, kodėl kontrabandininkų atžvilgiu iki šiol nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl Lietuvos valstybės išdavystės, pagalbos prieš Lietuvą veikiančiai valstybei ar šnipinėjimo.
Įtaria korupciją
D. Gaižausko manymu, galima įtarti, kad Lietuvos institucijose plinta korupcija, todėl oro balionai vis dar pasiekia Lietuvą.
„Greičiausiai, kad be korupcijos, be tarpininkavimo toks reiškinys tikrai labai paprastai neegzistuotų. Taip atrodytų, kad niekas nieko nedaro arba skėsčioja rankomis“, – kalbėjo parlamentaras.
„Jeigu mūsų tarnybos, kurių turime visokiausių ir kurioms mes, mokesčių mokėtojai, skiriame šitiek pinigų, nesusitelkia, vadinasi, kažkas negerai vadovybėje“, – tęsė jis.
D. Gaižauskas vertino, kad Seimas šias tarnybas galėtų spausti. Tarnybos, jo įsitikinimu, turi dėti kur kas daugiau pastangų kovai su kontrabanda.
„Kai bus spaudimas iš viršaus, aš jums pasakysiu, viskas bus padaryta“, – pažymėjo parlamentaras.
Siūlo oficialiai apibrėžti, kodėl tai – hibridinė ataka
Specialioji komisija, jo teigimu, taip pat galėtų oficialiai įvardyti, kad oro balionų su kontrabanda skraidinimas iš Baltarusijos į Lietuvą yra hibridinė ataka, ir apibrėžti, kodėl. Su tokia išvada, anot D. Gaižausko, būtų galima kreiptis į NATO ir Europos Sąjungos partnerius ir prašyti palaikymo.
„Jeigu mes, Seimas, su specialiąja tyrimo išvada įvardintume, kad tai yra hibridas, ir patvirtintume tai, tada galėtume kreiptis į NATO partnerius, į kitas Europos Sąjungos valstybes, [tvirtinti], kad Lietuva oficialiai patiria hibridą, ir tada galima daryti visai kitokių sprendimų arba kitokių priemonių gauti iš mūsų partnerių“, – dėstė D. Gaižauskas.
Paklaustas, ar Seimui pakaktų valios sudaryti tokią specialiąją komisiją, politikas teigė, kad valia po truputį auga: esą dalis socialdemokratų, konservatorių ir demokratų iniciatyvą paremtų.
„Specialioji komisija būtų teisėtas spaudimas visiems veikti iš vidaus ir taip, kaip priklauso, ir, manau, šita problema išsispręstų“, – vertino Seimo narys.
Teigia, kad uždaryti sienos neužtenka
Ar po to, kai Vilniaus oro uosto veikla porą kartų buvo sustabdyta, dabar ir vėl vertėtų užverti sieną su Baltarusija?
D. Gaižausko nuomone, tai galėtų būti tik viena iš priemonių, pritaikyta įvertinus galimą Baltarusijos režimo atsaką ir perspėjus visus Lietuvoje, kuriuos tai galėtų paveikti.
Tuo pačiu, politiko teigimu, derėtų periminėti ar numušinėti balionus, spausti Baltarusiją diplomatinėmis priemonėmis, sankcijomis ir kita.
„Turi būti visas veiksmų kompleksas ir, pirmiausia, susitvarkykime viduje“, – ragino D. Gaižauskas.
Gedvilas nepritaria sienos uždarymui
Kitas Seimo NSGK narys, aušrietis Aidas Gedvilas irgi vertino, kad auksinės kulkos oro balionų problemai spręsti nėra.
„Visa tai įsišaknijo, išsiplėtojo ir tiek kontrabandininkus turi suvaldyti, tiek ir tarptautiniu mastu išspręsti susidariusią situaciją dėl balionų ir sienos problemų“, – teigė politikas.
Jis vertino, kad Lietuvos Vyriausybė žengė nepasvertą, nepamatuotą žingsnį uždarydama sieną su Baltarusija, o po to šioje šalyje įstrigo Lietuvos vilkikai. A. Gedvilo įsitikinimu, dabar, kai į Lietuvą vėl, kaip įtariama, pradėjo plūsti oro balionai, sienos užverti nederėtų.
„Nelabai manau, kad vien tik sienos užvėrimas išspręstų balionų skraidinimą – turbūt neišspręstų. Matyt, turime visas pasekmes, visus kitus dalykus, kurių sienų uždarymu tikrai jau dabar neišspręsime“, – dėstė jis.
Stokoja adekvataus supratimo
Paklaustas, ar, jo nuomone, Vyriausybė, valstybės institucijos tinkamai reaguoja į situaciją dėl oro balionų, rodo norą spręsti problemą, ar visgi stokoja profesionalumo ir lyderystės, A. Gedvilas vertino, kad noro yra, bet, jo teigimu, stokojama išminties ir gebėjimų, kaip tai daryti.
„Tikiu, kad noras, turbūt, yra, bet gebėjimų ir išminties tikrai, manyčiau, trūksta.
Kad ir tokie ankstesni pareiškimai, kad mūsų žemiausios grandies pareigūnai galėtų susitarti su atitinkamo lygio Baltarusijos pareigūnais dėl transporto priemonių susigrąžinimo į Lietuvą, man indikuoja, kad adekvataus supratimo nepakanka .
Faktas, kad čia yra politiniai dalykai, matomai [Baltarusija] nori išnaudoti visus svertus, nes supranta, kad Lietuva dabar – aklavietėje. Ir režimo diktatorius bando nubausti, auklėti ar pasinaudoti Lietuvos situacija“, – vertino aušrietis.
Martinaitis: opozicijai lengva sakyti, kad esame kalti
Dar vienas Seimo NSGK narys, socialdemokratas Tomas Martinaitis, reaguodamas į opozicionierių reiškiamas pastabas dėl valdžios neprofesionalumo sprendžiant oro balionų krizę, teigė, kad jiems lengva kalbėti.
„Opozicijai lengva sakyti. Kai prieš dvejus metus buvo ta pati situacija, jie nieko nedarė. Kai mes įsijungėm daugiau radarų ir stebėsenos sistemų, kai daugiau matome ir negalime tylėti matydami, reaguodami į visas saugumo priemones, esame priversti uždaryti oro uostus ir esame kalti“, – komentavo T. Martinaitis.
Tiesa, jis pripažino, kad situacija dėl oro balionų – nepavydėtina.
„Ir rasti kažkokią aukso, sidabrinę kulką, kuri viską išspręstų, nėra taip paprasta. Bandėme griežtuoju, vis dėlto buvo didžiulis spaudimas iš vežėjų, ir situacija tarsi ir buvo susitvarkiusi, ir atrodė, kad sienas galime atverti“, – kalbėjo T. Martinaitis.
Visgi, atvėrus sieną, vėl dėl, kaip įtariama, oro balionų teko uždaryti Vilniaus oro uostą.
„Kaip suprantame, nei griežtuoju, nei piktuoju su A. Lukašenkos režimu susitarti nepavyksta, o galbūt netgi ir specialiai bandoma provokuoti siekiant parodyti mūsų valdžios neįgalumą“, – teigė T. Martinaitis.
Siūlo numušinėti balionus
Pašnekovas reiškė viltį, kad efektą duos Seime svarstomos Baudžiamojo kodekso pataisos, nes, jas priėmus, kontrabandininkai bus baudžiami griežčiau.
„Vis dar yra žmonių, kurie, nepaisant uždaromo oro uosto, toje situacijoje pasipelno. Ir, deja, tai taip pat yra ir mūsų valstybės piliečiai. Tai vienas kelias yra ypatingai griežtai bausti tuos, kurie verčiasi tokiu verslu“, – tvirtino parlamentaras.
Kitas kelias – numušinėti oro balionus, pažymėjo jis. Nors tai esą – ir rizikingas kelias, nes krentantis balionas su kroviniu gali padaryti žalos ir gyventojų sveikatai, ir jų turtui.
„Žinoma, rizika yra, turime į tai atsižvelgti. Bet, kol nepabandysime… Vis dėlto veiksmų kiekis yra ribotas. Turime ieškoti kažkokių naujų sprendimų, šiai dienai aš matau, kad tai būtų variantas. Ar tai yra realu? Nesu oro gynybos specialistas, negaliu pasakyti, bet tai, turbūt, yra tos priemonės, kurias galime naudoti šioje situacijoje. Priešingu atveju, nežinau, ką dar galima“, – tikino T. Martinaitis.
Visgi, dar vieną priemonę jis paminėjo: Europos Sąjunga galėtų sutarti dėl naujų papildomų sankcijų Baltarusijai. Nors kol kas, kaip teigė parlamentaras, postūmio šiuo klausimu nėra.
Neatmeta galimybės, kad vėl uždarys sieną
Pirmadienį žurnalistų kalbinta premjerė I. Ruginienė neatmetė galimybės, kad siena su Baltarusija bus vėl uždaryta, jeigu situacija su oro balionais nesikeis į gerąją pusę. Ji tikino norinti matyti ir didesnį policijos, gaudančios kontrabandininkus, aktyvumą, tvirtino, kad Lietuva siekia naujų sankcijų Baltarusijai.
Praėjusią savaitę Lietuvos Vyriausybei atidarius sieną su Baltarusija, Baltarusijoje įstrigę Lietuvos vilkikai vis dar negali išvykti iš šios šalies.
„Deja, jie vis dar nejuda ir yra laikomi kaip užstatas tam, kad įvyktų dvišalis susitikimas užsienio reikalų ministerijų lygiu. Tai patapo visiškai politine priemone“, – pirmadienį naujienų agentūrai „Elta“ komentavo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Dėl įstrigusių vilkikų Užsienio reikalų ministerija Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovui praėjusią savaitę įteikė protesto notą.