„Minėti sutuoktiniai, kaip ES piliečiai, turi teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje bei teisę gyventi normalų šeimos gyvenimą, naudodamiesi šia teise ir grįžę į savo kilmės valstybę narę“, – paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
„Atsisakymas pripažinti dviejų Sąjungos piliečių santuoką prieštarauja ES teisei, nes pažeidžia laisvę ir teisę į privatų ir šeimos gyvenimą“, – pridūrė teismas.
Bylą iškėlė pora, kuri susituokė Berlyne 2018 metais. Kai jie norėjo persikelti į Lenkiją, lenkai atsisakė registruoti jų santuokos liudijimą.
Lietuvos Konstitucija numato, kad santuoka yra sudaroma tarp vyro ir moters. Tačiau Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, kad šalies institucijos turėtų registruoti tos pačios lyties žmonių partnerystę.
Europos teismo sprendimas neįpareigoja Lietuvos leisti sudaryti santuokas šalyje, tačiau numato pareigą pripažinti kitose šalyse sudarytas santuokas.
Džiugi diena ar suvereniteto ribojimas?
Lietuvos žmogaus teisių gynėjai šį sprendimą pasveikino, bet konservatyvių pažiūrų politikai įspėjo, jog jis riboja valstybių suverenitetą.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė teigia, kad šis teismo sprendimas keičia tos pačios lyties šeimų istoriją.
„Nors dėl sprendimo Lietuva neprivalės priimti santuokos lygybę užtikrinančio įstatymo, tačiau Lietuva privalės pripažinti užsienyje sudarytas tos pačios lyties santuokas ir rasti tinkamą būdą jas įtraukti į valstybės registrus bei garantuoti atitinkamas teises bei pareigas. Valio!“, – feisbuke rašė ji.
„Valstiečių“ lyderis europarlamentaras Aurelijus Veryga sako, kad tokiu sprendimu ignoruojamos šalių konstitucijos, ir tai gali tik padidinti kraštutinių politinių jėgų populiarumą.
„Kitaip, kaip bandymo kištis į šalių suverenitetą ir bandyti apeidinėti šalių konstitucijas to neįmanoma pavadinti. Kai kas nors eilinį kartą stebėsis, kad ES praranda vieningumą, vis labiau priešinasi bendriems sprendimams ar, kad vis labiau įsigali kraštutiniai judėjimai, galės pasiskaityti tokius sprendimus. Ir jei vieną dieną ES subyrės dėl ideologinių nesutarimų, tokius sprendimus priėmę teisėjai galės pasakyti, kad vis tiek jaučiasi teisūs ir padarę „gerą“ darbą“, – teigė „valstiečių“ vadovas Aurelijus Veryga.